- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-08-23
- Bylos Nr.
- 1-202-404/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14501-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Dačkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-14501-16, kurioje E. J. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo (duomenys neskelbtini) studentas, teistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas Plungės rajono apylinkės teismo 2015-06-03 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu mokytis; vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu mokytis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.; K. R. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 metų kovo 27 dieną, apie 23⁴⁵ val., viešoje vietoje - Kvėdarnos gatvėje, Rietavo mieste, kaltinamieji E. J. ir K. R. veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. į sustojusio J. R. vairuojamo automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės dureles bei dešiniąją pusę K. R. tyčia įspyrė kojomis ne mažiau 4 kartus, o J. R. pavažiavus į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę ir sustojus, kad D. G. apžiūrėtų automobilį, pribėgęs K. R. tyčia sudavė D. G. vieną smūgį kumščiu į veido sritį, dėl ko D. G. nugriuvo ant žemės. Tuo metu pribėgęs prie iš automobilio išlipusios J. R. , E. J. tyčia sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veido sritį, ko pasėkoje ant žemės nukrito J. R. akiniai, iškrito mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note 3 Neo“. D. G. nugriuvus ant žemės, E. J. ir K. R. bendrai tyčia sudavė jam ne mažiau dešimt smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą. Tuo metu J. R. bandant apginti D. G. jį užgulus, E. J. ir K. R. jai tyčia sudavė ne mažiau du smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajai J. R. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Abiejų kaltinamųjų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: 2016-03-28 tarnybiniu pranešimu „Dėl pranešimo iš ligoninės priėmimo“, kad 2016-03-28, apie 4⁴⁰ val., iš Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, kad į priėmimą kreipėsi D. G. , kuriam diagnozuotas galvos ir krūtinės ląstos sumušimas bei J. R. , kuriai diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas. D. G. ir J. R. išleisti gydytis ambulatoriškai. (b.l. 4); 2016-03-28 protokolas - pareiškimas, kuriuo J. R. pranešė apie tai, kad 2016-03-27, apie 23⁴⁵ val., Rietavo mieste, Kvėdarnos gatvėje, vairavo automobilį „Mitsubishi Outlander“, v/n (duomenys neskelbtini) kartu važiavo ir draugas D. G. . Važiuodami pamatė, kad du asmenys kojomis spardo vieną asmenį, kuris sėdėjo ant šaligatvio. Tada ji su D. G. nusprendė apsisukti ir grįžti iki minėtų asmenų, nes manė, kad jiems privažiavus jie išsigąs ir pabėgs. Tačiau jiems privažiavus vienas iš asmenų koja spyrė į jos vairuojamo automobilio dureles, ištempė D. G. iš automobilio ir pradėjo jį spardyti kojomis bei daužyti rankomis. Tada kitas asmuo taip pat pradėjo mušti D. G. , o ji bandydama ginti savo draugą D. G. užgulė jį ir minėti asmenys sudavė jai keletą smūgių į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje įskėlė jai mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy Note 3 Neo“ ekrano stiklą ir kameros stikliuką, padaryta 200 eurų žala. Taip pat subraižė akinių rėmą ir stiklus, padaryta 150 eurų žala. Po to abu asmenys pabėgo ir ji paskambino į policiją. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaltus asmenis nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Automobilis Mitsubishi Outlander“, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9); nukentėjusiosios J. R. parodymai, kad 2016-03-27, apie 23⁴⁵ val., važiavo su draugu D. G. automobiliu „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ji. Važiavo Kvėdarnos gatve, Plungės m. link. Važiuojant pamatė ant šaligatvio Kvėdarnos gatvėje sėdintį vaikiną, kuris buvo susilenkęs. Šalia jo stovėjo du vaikinai, kurie, jai su draugu D. G. pasirodė sėdintį vaikiną mušė spardydami kojomis bei suduodami keliais. Jie, norėdami padėti vaikinui, ties parduotuve „Senukai“ apsisuko ir grįžo atgal. Tuo tarpu matė, kad prie parduotuvės „Iki“ ėjo du vaikinai. Ar tai buvo tie patys vaikinai, kurie mušė, nežino. Privažiavus prie sėdinčio vaikino, paklausė ar jam viskas gerai. Minėto vaikino ji nepažinojo. Jis tik pasakė, kad jie važiuotų ir kažką minėjo, kad jam skauda koja. Jiems kalbantis su vaikinu pajuto, kad kažkas pradėjo spardyti kojomis dešinės pusės automobilį. Pamatė, kad automobilį spardė K. R. . Jis spyrė ne mažiau kaip 4 kartus į automobilį. Ji išsigandusi pradėjo važiuoti. Nuvažiavo prie autodalių parduotuvės, esančios Dariaus ir Girėno gatvėje, kur sustojo. Tik sustojus ji pamatė, kad atsidarė automobilio durys ir ar iš automobilio D. G. išlipo, ar jį ištempė pribėgę vaikinai ji pasakyti negali, nes nematė. Ji tuo tarpu visą laiką skambino 112, kad iškviesti policijos pagalbą. Ji tik matė, kad D. G. pradėjo bėgti toliau nuo automobilio, o jį nusivijo K. R. . Tai pamačiusi ji išlipo iš automobilio, kad eiti saugoti draugą. Jai stovint bei skambinant 112, priėjo E. J. , kuris vieną kartą kumščiu sudavė jai smūgį į veido sritį dešinėje, po ko nukrito ant žemės jos akiniai, kuriuos ji turėjo ir taip stipriai į asfaltą susibraižė jų stiklai. Suduodant smūgį jai iškrito iš rankų mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note 3 Neo“, kurio ekranas sudužo. Ji tada pastūmė E. J. nuo savęs, kuris pamatė, kad nubėgo jos draugo link. Ji susirinkusi nuo žemės akinius bei mobilaus ryšio telefoną pamatė, kad K. R. su E. J. spardo kojomis ant šaligatvio gulintį D. G. . Nubėgusi prie D. G. , kad apsaugoti jo galvą nuo vaikinų smūgių, užsigulė draugo galvą ir pati rankomis užsidengė savo galvą. Ji gulėdama iš savo mobilaus ryšio telefono skambino 112. Gulint ant žemės ji nematė, kuris iš vaikinų spyrė, tik pajuto, kad bendrais veiksmais jie spyrė jai kojomis ne mažiau kaip 2-3 kartus į nugaros sritį bei į kairįjį ir dešinįjį šonus. Suduodant smūgius jai vėl iškrito iš rankų telefonas ant žemės. Kuris iš vaikinų ir būtent kiek smūgių spyrė D. G. nematė, nes gulėjo užsidengusi galvą. Kojomis juos spardė abu vaikinai, tai yra K. R. ir E. J. . Jai skambinant 112 ji netyčia įsijungė garsiakalbį ir mano, kad vaikinai išgirdę, jog kviečia policiją abu pabėgo, o ji su draugu D. G. liko gulėti ant šaligatvio. Viso jai buvo suduota vienas smūgis E. J. į veido sritį bei gulint abiejų vaikinų smūgiai kojomis ne mažiau 2-3 kartų. Taipogi buvo subraižyti jos akinių stiklai ir rėmeliai, kuriuos vertina 150 eurų, nes tiek už akinius buvo mokėjusi. Akinius jai reikalinga keisti naujus, nes dėl subraižytų stiklų nėra galimybės jais naudotis. Taipogi sudaužyto mobilaus ryšio telefono ekraną vertina 200 eurų. Viso jai padaryta 350 eurų turtinė žala. Ji buvo pasipiktinusi tokiu E. J. ir K. R. elgesiu, buvo labai išsigandusi ir pasimetusi. K. R. ir E. J. pretenzijų dėl turtinės žalos neturi, nes jie atlygino jai padarytą žalą (b.l. 11-13, 15-16, 30); specialisto išvada Nr. G 713/2016(03) iš kurios matyti, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje J. R. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Krūtinės ląstos sumušimo diagnozė nustatyta remiantis vien subjektyviais nusiskundimais (skausmu), todėl domėn neimama. Nesant išorinių mechaninių sužalojimų, nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą, veika gali būti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas (b.l. 20); nukentėjusiojo D. G. parodymai, kurie iš esmės yra analogiški nukentėjusiosios J. R. parodymams, tik papildomai parodė, kad jis iš matymo pažinojo vaikiną, t. y. K., kuris buvo mušamas E. J. ir K. R. . Nuvažiavus prie Dariaus ir Girėno gatvės, kur J. R. sutojo, jis išlipo pažiūrėti ar K. R. spardydamas stipriai apgadino automobilį. Išlipęs pamatė, kad parbėga K. R. ir E. J. . Jis tada pradėjo bėgti Dariaus ir Girėno gatve, nes bijojo girtų vaikinų. Kiek pabėgus jį pagavo K. R. , kuris sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po ko jis nugriuvo ant žemės. Kartu su juo nugriuvo ir K. R. . Nugriuvus ant žemės pribėgo ir E. J. , kuris koja spyrė jam vieną kartą. Kur tiksliai spyrė jau nepamena, bet tuo metu nuo žemės atsikėlė K. R. . Tada jie abu spyrė jam kojomis į įvairias kūno vietas. Kur tiksliai ir kuris spyrė, pasakyti negali, nes kadangi saugojosi užsidengęs galvą rankomis. Abu vaikinai sudavė jam ne mažiau 10 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas. Ar jis sudavė smūgius E. J. pasakyti negali, nes nepamena, nebent galėjo suduoti gindamasis nuo E. J. smūgių. E. J. pribėgęs nebandė išskirti jo su K. R. . Jam gulint ant žemės pribėgo draugė J. R. , kuri atsigulė ant jo, kad apginti jį nuo vaikinų smūgių. Kas ir prie kokių aplinkybių sudavė smūgius jo draugei, jis nematė. Taip pat nematė kada buvo sudaužyti jo draugės mobilaus ryšio telefonas bei akiniai. Jis buvo pasipiktinęs tokiu vaikinų elgesiu, taipogi suduodant smūgius jam buvo padaryta fizinė žala. Automobilis sugadintas nebuvo. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių, kur po apžiūros buvo išleistas (b.l. 22-25, 27-28); specialisto išvada Nr. G 712/2016(03) iš kurios matyti, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje D. G. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Krūtinės ląstos ir galvos sumušimo diagnozė nustatyta remiantis vien subjektyviais nusiskundimais (skausmu), todėl domėn neimama. Nesant išorinių mechaninių sužalojimų, nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Veika gali būti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas (b.l. 34); liudytojo M. K. parodymais, kad 2016-03-27, apie 23⁴⁵ val., būdami neblaivūs, kartu su K. R. ir E. J. ėjo į degalinę „Trevena“, esančią Vatušių k., Rietavo sav. Kadangi minėtą vakarą prieš tai pas M. J. tarp K. R. , jo ir M. J. kilo konfliktas, kurio metu jie apsistumdė ir jis tada nikstelėjo koją, tai einant į degalinę jam labai skaudėjo koja. Eidamas dėl kojos skausmo jis atsisėdo Kvėdarnos gatvėje ant šaligatvio, kad pailsėti. Tuo tarpu matė, kad pravažiavo D. G. . Jo draugai E. J. ir K. R. tuo metu nuėjo link parduotuvės „Iki“, jie jo nelaukė ir paliko jį sėdėti ant šaligatvio. Gatvėje tarp jo ir K. R. bei E. J. jokio konflikto nebuvo, jam smūgių niekas nesudavė. Jis sumuštas nebuvo, todėl niekam jokių pretenzijų neturi. Jis tik sėdėjo ant šaligatvio, nes jam skaudėjo koja, o jo draugai iš pradžių laukė jo šalia atsistoję, o po to jie nuėjo ir jį paliko sėdėti. Matė, kad prie parduotuvės „Senukai“ apsisukęs automobiliu grįžo D. G. , kuris atsidaręs langą jo klausė ar jam viskas gerai. Automobilį vairavo mergina. Jis D. G. pasakė, kad jam viskas gerai, tik skauda koja ir sakė jam, kad važiuotų. Kada K. R. pribėgęs spardė D. G. mašiną pasakyti negali, nes nematė. Taipogi minėtą vakarą buvo labai girtas, todėl nepamena tikslių įvykio aplinkybių. Prisimena, kad sėdėdamas ant šaligatvio Kvėdarnos gatvėje išgirdo triukšmą ir nuėjo pažiūrėti. Nuėjęs Dariaus ir Girėno gatvėje pamatė stovintį D. G. automobilį bei ant šaligatvio sėdinčius D. G. bei jo merginą, kuri skambino į policiją ir kvietė pagalbą, nes jis suprato, kad jie buvo sumušti. Kada ir kaip juos sumušė K. R. ir E. J. jis nematė, nes tuo metu sėdėjo ant šaligatvio ir jau, kai jis prie jų atėjo, K. R. su E. J. pabėgo. Dėl kokių priežasčių tarp jų kilo konfliktas ir kas, kiek bei kur sudavė smūgius nematė. Jo tą vakarą Kvėdarnos gatvėje niekas nemušė, jis niekam pretenzijų neturi. Taip pat nematė vykusio konflikto tarp K. R. , E. J. bei D. G. ir jo draugės, todėl pasipiktinęs jų elgesiu nebuvo, pretenzijų neturi, nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju. (b.l. 45-46); kaltinamojo E. J. parodymai, kad 2016-03-27, apie 23⁴⁵ val., kartu su K. R. ir M. K. ėjo į degalinę „Trevena“, esančią Vatušių k., Rietavo sav. Einant visą kelią M. K. guodėsi, kad blogai jaučiasi ir jam skauda koja, todėl Kvėdarnos gatvėje jis atsisėdo ant šaligatvio pailsėti. Minėtą vakarą jis ir jo draugai buvo neblaivūs. Negali nurodyti dėl kokių priežasčių, nes jau nepamena, bet jis su K. R. paliko sėdintį ant šaligatvio M. K. , o patys nuėjo Rietavo m. centro link. Sėdinčio M. K. nei jis, nei K. R. nemušė ir jam smūgių nesudavė. Jiems einant ties parduotuve „Iki“ jis matė, kad atvažiavęs automobilis sustojo prie sėdinčio M. K. , kur tada atbėgo ir jie. Tarp jų jokio konflikto nebuvo, smūgių vienas kitam nesudavė. Nematė kada K. R. spyrė į sustojusį automobilį. Pamena tik, kad tada automobilis pavažiavo toliau, tai yra Dariaus ir Girėno gatvės link, kur sustojo ir iš jo išlipo vaikinas, kurio nepažinojo. Išlipus vaikinui prie jo nubėgo K. R. . Tada tik matė, kad jie sudavė smūgius vienas kitam ir abu nugriuvo ant žemės. Kas pirmas sudavė smūgius nematė. Jis tada pribėgo prie merginos, kuri išlipo aš automobilio ir sudavė jai kumščiu vieną smūgį į veido sritį. Ar po jo suduoto smūgio jai nukrito akiniai ir iškrito iš rankų telefonas pasakyti negali, nes dėl girtumo jau nepamena. Jis tada nubėgęs prie ant žemės gulinčio vaikino sudavė jam kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį. Kur sudavė smūgius vaikinui K. R. nematė, bet jis jau buvo atsikėlęs nuo žemės. Prie ant žemės gulinčio vaikino atbėgo mergina, kuri atsigulė ant draugo galvos. Suprato, kad ji atsigulė norėdama apsaugoti jį nuo smūgių. Ar atsigulusiai merginai ir gulinčiam vaikinui spyrė kojomis pasakyti negali, nes dėl girtumo nepamena. Bet neneigia, kad, galbūt, galėjo ir spirti kojomis. Ar smūgius sudavė K. R. pasakyti negali, nes nepamena. Merginai gulint ant vaikino jie išgirdę, kad ji skambina 112 ir kviečiasi policijos pagalbą, abu su K. R. pabėgo. Minėtą vakarą jis sudavė smūgį merginai į veido sritį ir neneigia, kad, galbūt, po jo suduoto smūgio galėjo ant žemės iškristi jos asmeniniai daiktai. Dėl savo elgesio labai gailisi. Nukentėjusiesiems J. R. ir D. G. padarytą žalą atlygino, atsiprašė, jie jam pretenzijų neturi ( b.l. 50-51, 54- 55, 59); kaltinamojo K. R. parodymai iš esmės yra analogiški E. J. parodymams bei papildomai parodė, kad minėtą vakarą buvo išgėręs apie 6 ltr. alaus, todėl tikslių įvykio aplinkybių nepamena ir negali nurodyti. Jis nepamena, kad spardė sustojusį automobilį, bet neneigia, kad galėjo šitaip ir pasielgti dėl girtumo. Tik pamena, kad minėtas automobilis pavažiavo Dariaus ir Girėno gatvės link, iš kurio išlipo vaikinas, kurio nepažinojo. Jis tada nubėgo prie vaikino. Kuris pirmas sudavė smūgius nepamena. Ar jie abu nugriuvo ant žemės taip pat dėl girtumo nepamena. Nematė kada ir prie kokių aplinkybių E. J. sudavė smūgį iš automobilio išlipusiai merginai. Nepamena, kada E. J. sudavė smūgius ant žemės gulinčiam vaikinui. Taip pat negali nurodyti kiek smūgių ir kur sudavė jis ant žemės nugriuvusiam D. G. , kadangi dėl girtumo nepamena. Su įtarimu sutinka ir neneigia sudavęs smūgius D. G. ir taip sutrikdęs jo sveikatą bei viešąją tvarką. Jis tik negali nurodyti tikslių aplinkybių, nes nepamena, bet dėl savo elgesio labai gailisi, su nukentėjusiaisiais J. R. ir D. G. susitaikė, jiems padarytą žalą kartu su E. J. atlygino ir jie jiems pretenzijų neturi. Pamena, kad išgirdus, jog mergina mobilaus ryšio telefonu kviečia policijos pagalbą, kartu su E. J. pabėgo, o daugiau tikslių įvykio aplinkybių nurodyti negali. (b.l. 68-69, 73).
Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina abiejų kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, kadangi abu kaltinamieji pažeidė viešąją tvarką.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio ir nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.
Prokurorė pareiškime prašo kaltinamiesiems už jų padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., skirti laisvės apribojimo bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl bausmės sumažinimo ?, kaltinamajam E. J. paskirti įpareigojimą tęsti mokslą, kaltinamajam K. R. paskirti įpareigojimą pradėti dirbti.
Kaltinamieji neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. (b.l. 81-84).
Skiriant bausmę kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybę. Kaltinamasis E. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, turi galiojančią administracinę nuobaudą, nedirbantis, mokosi. Kaltinamasis K. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, nedirbantis.
Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 str. 2 d., bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamiesiems paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurios, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažintinos ?. E. J. mokosi, todėl jam paskirtinas įpareigojimas tęsti mokslą, K. R. nedirba, todėl jam paskirtinas įpareigojimas pradėti dirbti.
Kardomosios priemonės kaltinamiesiems nepaskirtos ir neskirtinos.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems E. J. ir K. R. dėl 56,46 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiesiems D. G. ir J. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje. Prašo iš kiekvieno kaltinamojo priteisti po 28,23 Eur (b.l. 39-42). Iš 2016-08-12 mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis E. J. Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 56,46 Eur žalos atlyginimą. (b.l. 80).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 107 straipsnį kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Kadangi kaltinamasis E. J. savanoriškai atlygino civilinio ieškovo pareikštame ieškinyje nurodytą 56,46 Eur žalą, todėl pradėtas procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti ?, ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 10 (dešimt) mėnesių, paskirti įpareigojimą 9 (devynis) mėnesius tęsti mokslą.
K. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti ?, ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 10 (dešimt) mėnesių, paskirti įpareigojimą per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti.
Kaltinamiesiems iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Kaltinamiesiems bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį pradėtą procesą dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, nutraukti.
Išaiškinti E. J. ir K. R. , kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.