Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dalyje dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Nuobaudų skyrimo taisyklės). Agentūros direktorius 2008 m. rugsėjo 16 d. rezoliucija priėmė sprendimą atlikti tyrimą pagal Agentūros RVV departamento direktoriaus pavaduotojos J. P. – B. 2008 m. rugsėjo 15 d. tarnybinį pranešimą dėl jo neatvykimo į darbą. Pagal Nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punktą už įstaigos personalo reikalų tvarkymą atsakingas asmuo turėjo per 3 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos surašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, tačiau pranešimas buvo surašytas ir jam įteiktas tik 2008 m. gruodžio 15 d. Personalo skyriaus išvada parengta 2008 m. gruodžio 24 d., nors pagal Nuobaudų skyrimo taisyklių 9 punktą tarnybinio nusižengimo tyrimas gali būti atliekamas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tyrimą gavimo dienos. Nebuvo surašytas aktas apie tai, kad pareiškėjui negali būti įteiktas pranešimas ir kad jis nepateikė paaiškinimo, kaip nustatyta Nuobaudų skyrimo taisyklių 8 punkte, tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas nebuvo pratęstas. Tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta 2008 m. gruodžio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo galimo tarnybinio nusižengimo dienos. Vadovaudamasis Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, pareiškėjas teigė, kad tarnybinė nuobauda 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. PS1-1333 jam paskirta neteisėtai.

Agentūros direktoriaus 2009 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. PS1-1 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo nutraukimo“ 1 punktu jo atžvilgiu buvo nutrauktas tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo pripažinus, kad jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, tačiau šio įsakymu 2 punktu jis buvo įspėtas, kad bendraujant su pavaldiniais ypatingas dėmesys būtų skiriamas mandagumui ir būtų laikomasi etikos taisyklių. Pareiškėjas teigė nesuprantąs kokiu pagrindu 2009 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. PS1-1 2 punktu jam buvo pareikštas įspėjimas, nes šio įsakymo 1 punktu nustatyta, kad jokio tarnybinio pažeidimo jis nėra padaręs.

Atsakovas nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Antrojo tarnybinio nusižengimo tyrimo, pradėto dėl Agentūros RVV departamento direktoriaus pavaduotojo 2008 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. BR9-2014 „Dėl etikos taisyklių nesilaikymo“, procedūros buvo vykdomos analogiškai tarnybinio nusižengimo dėl pareiškėjo neatvykimo į darbą tyrimo procedūroms. 2009 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. PS1-1 tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo nutrauktas pripažįstant, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo. Kadangi Agentūros RVV departamento RVPA skyriaus vedėjas S. S. 2008 m. kovo 31 d. buvo pasirašytinai supažindintas su Agentūros darbuotojo etikos taisyklėmis, todėl jis buvo įspėtas žodžiu, kad bendraujant su pavaldiniais turi būti laikomasi šių Taisyklių reikalavimų. Pažymėjo, kad šis įspėjimas nėra tarnybinė nuobauda.

2. 2009 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. PS1-20 „Dėl S. S. perkėlimo į žemesnes pareigas“ buvo priimtas esant teisiniam pagrindui ir nepažeidžiant teisės aktais nustatytų procedūrų. Agentūros direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. PS1-1371 buvo sudaryta Agentūros valstybės tarnautojų vertinimo komisija iš 5 narių. Komisijos sudėties pakeitimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Komisijos narei S. M. 2008 m. liepos 9 d. įsakymu buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, todėl, siekiant įvertinti valstybės tarnautojų veiklą iki einamųjų metų vasario 1 d., Komisijos sudėtis Agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. PS1-1338 sudaryta nauja Vertinimo komisija (vietoj S. M. įtraukta R. K.). 2009 m. sausio 5 d. komisijos posėdyje dalyvavo trys jos nariai, nes Komisijos narys D. A. nuo 2008 m. gruodžio 10 d. buvo tėvystės atostogose, V. B. – nuo 2008 m. gruodžio 29 d. kasmetinėse atostogose. Mano, kad Vertinimo taisyklių punktas nepažeistas. Informacija apie būsimą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą per Valstybės tarnautojų registrą buvo išsiųsta Valstybės tarnybos departamentui 2008 m. gruodžio 16 d. ir iš Valstybės tarnybos departamento gautas patvirtinimas, kad vertinamasis buvo įspėtas tinkamai. Pareiškėjas apie tai, kad 2008 m. gruodžio 31 d. bus atliekamas jo veiklos vertinimas, buvo įspėtas raštu 2008 m. gruodžio 16 d. Nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl vertinimo komisijos posėdis įvyko 2009 m. sausio 5 d., jam grįžus į darbą. Pareiškėjo pokalbiai su tiesioginiu vadovu vyko 2008 m. rugpjūčio 21 d. ir 2008 m. gruodžio 15 d. Vertinimo komisijos 2009 m. sausio 5 d. posėdžio metu pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis tinkamai atlieka savo pareigas, ir sutiko su neigiamu jo veiklos vertinimu ir vertinimo komisijos siūlymu perkelti jį į žemesnes pareigas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. PS1-1333 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. S.“ ir 2009 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. PS1-1 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo nutraukimo“ antrą punktą. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas aptarė ginčo sprendimui aktualų teisinį reguliavimą. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 30 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo <...>. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba - Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba, kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), arba tarnybinį, ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą.

Nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais – komisija) per 3 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Šių Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šių taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Jeigu valstybės tarnautojas nurodytu laiku paaiškinimo nepateikia, surašomas aktas, kurį pasirašo už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo ir du įstaigos valstybės tarnautojai. Pagal Nuobaudų skyrimo taisyklių 9 punktą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimo laikas pratęsiamas valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų laikui.

Pagal Vertinimo taisyklių 4 punktą vertinimo komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Kai vertinimo komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė vertinimo komisijos narių. Pagal Vertinimo taisyklių 16 punktą į pareigas priimantis asmuo apie būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui raštu, o Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos – per Valstybės tarnautojų registrą. Pagal Vertinimo taisyklių 20 punktą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Jeigu valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje.

Dėl Agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. PS1-1333 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. S.“ panaikinimo

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. PS1-1333 (b. l. 6) S. S. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis neinformavo tiesioginio vadovo apie neatvykimą į darbą. Pareiškėjas skunde teigė, kad apie neatvykimą į darbą 2008 m. rugsėjo 15 d. telefonu prieš darbo pradžią informavo Agentūros RVV departamento RVPA skyriaus vyriausiąjį specialistą K. A., o vėliau – vyriausiąją specialistę G. K.. Šį pareiškėjo teiginį teismo posėdyje patvirtino liudytojai K. A. ir G. K.. K. A. tai nurodė savo 2008 m. rugsėjo 16 d. paaiškinime (b. l. 14). Pagal Agentūros direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. BR1-262 patvirtintų Agentūros vidaus tvarkos taisyklių 12 punktą valstybės tarnautojas apie neatvykimą į darbą privalo informuoti savo tiesioginį vadovą, jo pavaduotoją ar personalo skyriaus vedėją. Jei jis pats negali to padaryti, apie jo neatvykimą į darbą gali pranešti kiti asmenys. Ši nuostata įpareigoja valstybės tarnautoją pranešti apie savo neatvykimą į darbą tada, kai jis fiziškai pajėgia tai padaryti, o ne nuo jo neatvykimo į darbą momento. Teismas nustatė, kad S. S. 2008 m. rugsėjo 15 d. neatvyko į darbą dėl ligos. Tai patvirtina jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b. l. 69). Apie savo neatvykimą į darbą pareiškėjas informavo K. A. ir G. K., kurie galėjo apie tai pranešti tiesioginiam jo vadovui, tačiau to nepadarė. Agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. PS1-1333 S. S. paskirta pastaba būtent už minėtos Agentūros vidaus tvarkos taisyklių nuostatos nesilaikymą. Tarnybinis pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimo rūšių, todėl tiriant, ar jis buvo padarytas, turi būti nustatyti visi jo objektyviosios ir subjektyviosios pusės elementai, įskaitant ir valstybės tarnautojo kaltę dėl pažeidimo padarymo. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog S. S. rūpinosi, kad jo tiesioginis vadovas būtų informuotas apie jo neatvykimą į darbą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. S. kaltę dėl minėto tarnybinio nusižengimo padarymo. Todėl Agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. PS1-1333 panaikino.

Teismas nustatė, kad minėtu įsakymu (b. l. 15) Agentūros direktorius nutraukė tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl etikos taisyklių nesilaikymo, atsižvelgdamas į Personalo skyriaus 2008 m. gruodžio 30 d. išvadą „Apie tyrimo rezultatus“ (b. l. 20–22) ir žodžiu įspėjo S. S., kad bendraujant su pavaldiniais ypatingas dėmesys būtų skiriamas mandagumui ir būtų laikomasi etikos taisyklių. Iš pareiškėjo skundo teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti ne visą Agentūros direktoriaus 2009 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. PS1-1, kaip nurodė skundo reikalavimuose, o tik antrą įsakymo punktą, kuriuo pareiškėjas buvo įspėtas.

Valstybės tarnautojui gali būti skiriamos tik Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytos nuobaudos. Valstybės tarnybos įstatyme nenustatyta galimybė įspėti valstybės tarnautoją. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, t. y. minėti subjektai gali atlikti tik tokius viešojo administravimo veiksmus, kurie tiesiogiai nustatyti įstatymuose. Viešasis administravimas apima viešojo administravimo subjektų veiklą, atliekant jų vidaus administravimą. Agentūros direktoriaus 2009 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. PS1-1 pirmu punktu tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad S. S. nepadarė tarnybinio nusižengimo. Tai reiškia, kad nebuvo pagrindo įspėti S. S. dėl neetiško elgesio, nes netinkamų jo veiksmų nenustatyta. Teismas nustatė, kad minėto įsakymo pirmas ir antras punktai prieštarauja vienas kitam. Remdamasis aptartais argumentais teismas nusprendė, kad Agentūros direktoriaus 2009 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. PS1-1 pareiškėjui įspėjimas žodžiu buvo pareikštas neteisėtai, todėl panaikino šio įsakymo antrąjį punktą.

Dėl Agentūros direktoriaus 2009 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. PS1-20 „Dėl S. S. perkėlimo į žemesnes pareigas“ panaikinimo ir S. S. grąžinimo į Agentūros RVV departamento RVPA skyrius vedėjo pareigas

Teismas nustatė, kad Agentūros direktoriaus 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. PS1-20 S. S. buvo perkeltas iš Agentūros RVV departamento RVPA skyrius vedėjo pareigų į šio departamento Informacijos apsaugos koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, atsižvelgiant į Agentūros Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2009 m. sausio 5 d. išvadą Nr. 1 (b. l. 113).

Dėl Vertinimo komisijos sudėties teismas nustatė, kad Agentūros direktorius 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. PS1-1338 (b. l. 101) sudarė naują Agentūros valstybės tarnautojų vertinimo komisiją, į kurią vietoje S. M. paskyrė R. K., nes Agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. PS3-247 (b. l. 100) S. M. buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. birželio 11 d., o pagal Vertinimo taisyklių 17 punktą valstybės tarnautojo einamųjų metų veiklą vertinimo komisija turi įvertinti iki einamųjų metų vasario 1 d. Teismas nustatė, kad siekiant nepažeisti šios teisės normos reikalavimų buvo būtina pakeisti Vertinimo komisijos sudėtį. Pagal Vertinimo taisyklių 4 punktą komisija gali dirbti dalyvaujant daugiau kaip pusei jos narių, jei kiti nariai negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių. Teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 5 d. išvadą Nr. 1 pasirašė trys vertinimo komisijos nariai (V. L., T. J. ir R. K.). Komisijos narys D. A. 2009 m. sausio 5 d. komisijos posėdyje nedalyvavo, nes Agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. PS3-451 (b. l. 103) jam buvo suteiktos tėvystės atostogos nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. sausio 9 d., o V. B. dėl to, kad Agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. PS3-464 (b. l. 104) jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. sausio 9 d. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad Agentūros Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2009 m. sausio 5 d. išvadą Nr. 1 parengė ir pasirašė teisėtos sudėties komisija, kadangi dalyvavo daugiau kaip pusė Vertinimo komisijos narių, o nedalyvavusieji neatvyko dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjo skundo argumentą, kad su juo nebuvo vertinamojo pokalbio ir taip buvo pažeistas Vertinimo taisyklių 9 punktas, kuriame nustatyta, kad tiesioginis vadovas kasmet, pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus ir valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimo poreikius, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad su pareiškėju buvo du tiesioginio vadovo pokalbiai: 2008 m. rugpjūčio 21 d. pokalbis, po kurio jam buvo pateikta pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvada Nr. 1 (b. l. 117–119), kurią pareiškėjas pasirašė tą pačią dieną; 2008 m. gruodžio 15 d. pokalbis, kurio metu pareiškėjas buvo supažindintas su 2008 m. gruodžio 12 d. kasmetinio jo tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 110–112) ir ją pasirašė.

Teismas iš Valstybės tarnautojų registro duomenų (b. l. 107–109) nustatė, kad pranešimas apie Vertinimo komisijos 2008 m. gruodžio 31 d. posėdį Valstybės tarnybos departamentui buvo išsiųstas 2008 m. gruodžio 16 d., todėl Vertinimo taisyklių 16 punktas nepažeistas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad Agentūros direktoriaus 2009 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. PS1-20 priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas.

III.

Pareiškėjas S. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 169-170), kuriame prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą ir jo skundą patenkinti visiškai, t.y. patenkinti ir tuos reikalavimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atmetė.

Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.Buvo pažeistas Vertinimo taisyklių 9 punktas, kadangi nebuvo vertinamojo pokalbio.

2.Nesutiko, kad apie numatomą vertinimą jis buvo tinkamai informuotas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 12 dalies ir Vertinimo taisyklių 16 punktą apie vertinimo vietą ir laiką valstybės tarnautojas turi būti informuotas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios. Pareiškėjo teigimu, 2008 m. gruodžio 16 d. apie 2008 m. gruodžio 31 d. įvyksiantį vertinimą jis buvo informuotas prieš 8 darbo dienas (gruodžio 20,21,27,28 - savaitgaliai, o 25 ir 26 d. – šventės), tačiau jis susirgo ir vertinime nedalyvavo, prašymo atlikti vertinimą jam nedalyvaujant nepateikė. Pirmąją grįžimo į darbą dieną (2009 m. sausio 5 d.) buvo pakviestas į Vertinimo komisijos posėdį prieš tai neįspėjus. Apelianto nuomone, šis pažeidimas buvo esminis, nes suvaržė jo galimybę tinkami apginti savo interesus. Vertinimo komisija įvertino jo veiklą nepatenkinamai, nurodydama, kad jis nepateikė jokių įrodymų, kuriais nuginčytų savo tiesioginės vadovės dokumentuose išdėstytus motyvus dėl jo netinkamumo. Vertinimo komisijos išvada, kuri teikiama komisijai, yra bendro pobūdžio. Teigia nežinojęs kokius konkrečius kaltinimus jo vadovė pateiks komisijos posėdžiui. Teigia, kad jam turėjo būti suteiktas protingas terminas pasiruošti Vertinimo komisijos posėdžiui. Mano, kad teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, neteisingai išaiškino ir pritaikė Valstybės tarnybos įstatymą ir Vertinimo taisykles, todėl priėmė iš esmės neteisingą sprendimą.

3. Teismas nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nors dalį jo skundo reikalavimų patenkino.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį pareiškėjo skundą atmesti, kadangi teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

1. Iš Valstybės tarnybos departamento per Valstybės tarnautojų registrą gautas patvirtinimas (elektroninės sistemos išrašas), kad pareiškėjas įspėtas tinkamai, t. y. nuo pranešimo perdavimo į Valstybės tarnybos departamentą (2008 m. gruodžio 16 d.) iki pareiškėjo vertinimo pradžios (2008 m. gruodžio 31 d.) praėjo 10 darbo dienų. Paaiškina, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas neigiamam tarnybinės veiklos vertinimui realiai pradėjo ruoštis ne nuo 2008 m. gruodžio 16 d., kai buvo įteiktas pranešimams apie kasmetinės veiklos vertinimą, o nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. kai jis buvo informuotas, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. vyks neeilinis jo veiklos vertinimas. Teismui pateiktas išrašas iš Agentūros kompiuteriniame tinkle esančios bendrosios paskirties elektroninės duomenų saugyklos (Z disko) katalogo, kuriame yra paties pareiškėjo padarytas įrašas Nr. 62, kad iki 2008 m. gruodžio 29 d. jam reikia pasiruošti kasmetiniam tarnybinės veiklos vertinimui, patvirtina, kad nors nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau tai negalėjo jam sutrukdyti tinkamai pasiruošti tarnybinės veiklos vertinimui.

2. Pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo pasiūlyta susipažinti su visais vertinimui pateiktais dokumentais, nepagrįsti, kadangi visa medžiaga pareiškėjui buvo prieinama bet kuriuo metu (kaip ir kiekvienam Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamento darbuotojui), t. y. dalis dokumentų yra Agentūros kompiuteriniame tinkle esančiame bendrosios paskirties elektroninės duomenų saugyklos (Z disko) kataloge, likusieji dokumentai (t. y. jų originalai) visada buvo prieinami pareiškėjui, nes tai yra jo rengtų/redaguotų procedūrų aprašai, įvairūs su skyriaus veikla susiję dokumentai ar jų projektai, ataskaitos ir t. t.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies - panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. PS1-20 „Dėl S. S. perkėlimo į žemesnes pareigas“ panaikinimo ir jo grąžinimo į pareigas ir bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino du pareiškėjo skundo reikalavimus – panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. PS1-1333 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. S.“ ir 2009 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. PS1-1 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo nutraukimo“ 2 punktą. Šios teismo sprendimo dalies bylos šalys neapskundė. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė jo skundą, t.y. dėl Agentūros direktoriaus 2009 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. PS1-20 „Dėl S. S. perkėlimo į žemesnes pareigas“ panaikinimo ir pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, patikrinti tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, o straipsnio 2 dalis numato, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas ta apimtimi, kuria teismas patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino atsakovo 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. PS1-1333 ir 2009 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. PS1-1 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo nutraukimo“ 2 punktą yra pagrįsta. Remdamasis ištirtais įrodymais pirmosios instancijos teismas dėl šių pareiškėjo reikalavimų padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko ir jų nekeitė.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl Agentūros direktoriaus 2009 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. PS1-20 „Dėl S. S. perkėlimo į žemesnes pareigas“ neišaiškino visų šio reikalavimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių.

Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą kasmet vertina jo tiesioginis vadovas (VTĮ 22 straipsnio 5 dalis). Šio vertinimo tikslas - įvertinti valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (VTĮ 22 straipsnio 34 dalis). Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija (VTĮ 22 straipsnio 8 dalis). Kadangi pareiškėjo tiesioginis vadovas jo tarnybinę veiklą 2008 metais įvertino nepatenkinamai ir 2008 m. gruodžio 12 d. vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė siūlymą perkelti pareiškėją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (VTĮ 22 straipsnio 11,18 dalys), pareiškėjo veiklą turėjo vertinti ir vertino vertinimo komisija (VTĮ 22 straipsnio 8 dalis).

Vertinimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą (18.1 punktas) ; 2) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (18.2 punktas) ; 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai (18.3 punktas); 4) vertinimo komisijos išvados surašymą (18.4 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją (Vertinimo taisyklių 19 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas, t.y. pirmasis vertinimo procedūros etapas (Vertinimo taisyklių 18.1 punktas) susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Vertinimo taisyklių 20 punktas). Tų pačių Taisyklių 21 punkte nurodyta, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje tiesioginį vadovą, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai tiesioginiam vadovui gali pasiūlyti išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais. Šios Vertinimo taisyklių nuostatos yra pagrindas daryti išvadą, jog tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas. Todėl Agentūros vertinimo komisija, turėjo atlikti 2008 m. gruodžio 12 d. vertinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad vertinimo komisija, įvertinusi karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlo: 1) panaikinti karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti jo kvalifikaciją, o valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, - tik tobulinti jo kvalifikaciją; 2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; 3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalies nuostatas valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl vertinimo komisijos pasiūlymo įgyvendinimo. Taigi vertinimo komisijos išvada, kuria siūloma perkelti valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas sukelia vertinamajam valstybės tarnautojui teisines pasekmes tik tuo atveju, jei valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nusprendžia įgyvendinti šį vertinimo komisijos siūlymą (VTĮ 22 straipsnio 18 dalis 2 punktas) ir priima individualų administracinį aktą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į žemesnes pareigas, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Vertinimo komisijai 2009 m. sausio 5 d. pareiškėjo veiklą įvertinus nepatenkinamai ir pasiūlius perkelti pareiškėją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, Agentūros direktorius šį vertinimo komisijos pasiūlymą įgyvendino priimdamas 2009 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. PS1-20 dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui gali būti skundžiami tik valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimai (administraciniai aktai), sukeliantys valstybės tarnautojui teisines pasekmes. Vertinimo komisijos išvada yra tokio individualaus administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis kartas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimo perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2006 m. vasario 3 d. Nr.A2-750/2006 2007 m. vasario 27 d. Nr. A11-230/2007; 2008 m. spalio 8 d. Nr.A556-1727/2008; 2010 m. vasario 8 d. Nr.A756-146/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik procedūrinių klausimų (vertinimo komisijos sudėties teisėtumo, pranešimo apie komisijos posėdį pareiškėjui terminų) patikrinimu, tačiau netyrė ir nenustatė, ar vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo (šiuo atveju – pareiškėjo S. S.) tarnybinę veiklą, vertindama jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją (Vertinimo taisyklių 19 punktas, tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo faktinėmis aplinkybėmis patikrinimo funkciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalę. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Todėl vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A2-750/2006; 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A143-646/2009 ir kt.). Vertinimo komisijos 2009 m. sausio 5 d. protokole užfiksuota, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas vertinimo komisijai dėl pareiškėjo atžvilgiu pateiktos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pateikė ir atitinkamą medžiagą (b.l.114), tačiau kilus ginčui dėl administracinio akto, pagrįsto vertinimo komisijos išvada, ši medžiaga į bylą nebuvo pateikta ir sprendžiant ginčą teisme ja nesiremta.

Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 straipsnis). Sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu, nagrinėjant bylą, yra nustatytos visos byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies, 81, 86 straipsnių nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą prieš priimant byloje baigiamąją teismo aktą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo pateikti pirmiau aptartą medžiagą ir sprendimą dėl administracinio akto (2009 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. PS1-20 perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas), priimto remiantis vertinimo komisijos išvada, priėmė nepatikrinęs, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo faktinėmis aplinkybėmis patikrinimo funkciją, taip pat, ar pačios vertinimo komisijos išvados pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis.

Lietuvos vyriausiasis teismas dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, kuria teismas išsprendė pareiškėjo reikalavimą dėl 2009 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. PS1-20 panaikinimo, laikė nepagrįstu ir neteisėtu. Konstatavo, kad aptartoje dalyje bylos aplinkybėms ištirti reikia surinkti daug naujų įrodymų, todėl bylą šioje dalyje grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl grąžinimo į ankstesnes pareigas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti atsakovo 2009 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. PS1-20, todėl bylą nagrinėti iš naujo grąžino ir dėl išvestinio reikalavimo.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo priėmė teisėtos sudėties komisija. Vertinimo taisyklių 16 ir 20 punktų kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad tuo atveju, jei vertinimo komisijos posėdis, apie kurį valstybės tarnautojui buvo tinkamai pranešta, atidedamas, kito vertinimo komisijos posėdžio, kuris siejamas su priežasčių, dėl kurių posėdis buvo atidėtas, išnykimu, laikas valstybės tarnautojui neturėtų būti netikėtumas. Tačiau teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, pareiškėjo pakvietimo į 2009 m. sausio 5 d. vertinimo komisijos posėdį aplinkybes turėtų vertinti iš naujo, atsižvelgdamas ir į tuos įrodymus, kurie turėtų būti pateikti į bylą papildomai.

Be to apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškėjo, kad atsakovas 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr.PS1-711, t.y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, pareiškėją atleido iš valstybės tarnybos panaikinus pareigybę, į kurią jis buvo perkeltas 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. PS1-20. Atkreipė dėmesį, kas sprendimo dėl atleidimo iš valstybės tarnybos priėmimas pareiškėjo iškelto ginčo dėl nagrinėjamoje byloje skundžiamo 2009 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. PS1-20 panaikinimo nepadaro beprasmiu, kadangi kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnis). Todėl pareiškėjui, turinčiam pagrindą manyti, kad atsakovo priimtas jo atžvilgiu 2009 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. PS1-20 yra nepagrįstas ir neteisėtas, nėra teisinių kliūčių prašyti teisminės gynybos dėl šio įsakymo panaikinimo.

V.

Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, pareiškėjo pakvietimo į 2009 m. sausio 5 d. vertinimo komisijos posėdį aplinkybes taip pat vertina iš naujo, atsižvelgdamas ir į tuos įrodymus, kurie buvo pateikti į bylą papildomai.

Pareiškėjo ginčijamas Agentūros direktoriaus 2009 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. PS1-20 dėl jo perkėlimo į žemesnes pareigas buvo priimtas atlikus Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 22 straipsnyje (byloje aktuali 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcija) ir Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Vertinimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (byloje aktuali 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1106 redakcija) numatytas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedūras ir pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinamuoju laikotarpiu (2008 metais) įvertinus nepatenkinamai.

Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą kasmet vertina jo tiesioginis vadovas (VTĮ 22 straipsnio 5 dalis). Šio vertinimo tikslas - įvertinti valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (VTĮ 22 straipsnio 34 dalis). Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija (VTĮ 22 straipsnio 8 dalis). Kadangi pareiškėjo tiesioginis vadovas jo tarnybinę veiklą 2008 metais įvertino nepatenkinamai ir 2008 m. gruodžio 12 d. vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė siūlymą perkelti pareiškėją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (VTĮ 22 straipsnio 11,18 dalys), pareiškėjo veiklą turėjo vertinti ir vertino vertinimo komisija (VTĮ 22 straipsnio 8 dalis).

Vertinimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą (18.1 punktas); 2) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (18.2 punktas); 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai (18.3 punktas); 4) vertinimo komisijos išvados surašymą (18.4 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją (Vertinimo taisyklių 19 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas, t.y. pirmasis vertinimo procedūros etapas (Vertinimo taisyklių 18.1 punktas) susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Vertinimo taisyklių 20 punktas). Tų pačių Taisyklių 21 punkte nurodyta, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje tiesioginį vadovą, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai tiesioginiam vadovui gali pasiūlyti išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais. Šios Vertinimo taisyklių nuostatos yra pagrindas daryti išvadą, jog tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimo perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas, priimto pagal vertinimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar Agentūros vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos bei procedūros, bet ir tai, ar ši komisija tinkamai atliko 2008 m. gruodžio 12 d. vertinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

Byloje nustatyta, kad su pareiškėju buvo du tiesioginio vadovo pokalbiai: 2008 m. rugpjūčio 21 d. pokalbis, po kurio jam buvo pateikta pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvada Nr.1 (b.l.117–119), kurią pareiškėjas pasirašė tą pačią dieną; 2008 m. gruodžio 15 d. pokalbis, kurio metu pareiškėjas buvo supažindintas su 2008 m. gruodžio 12 d. kasmetinio jo tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.110–112,) ir ją pasirašė. Pažymėtina, kad Vertinimo taisyklės nereikalauja, kad pokalbis tarp tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo, skirtas aptarti jo tarnybinės veikos rezultatus, būtų kaip nors užfiksuotas, o net ir nustačius tokį procedūrinį pažeidimą, pastarojo nebūtų pagrindo pripažinti esminiu vertinimo procedūros pažeidimu, kadangi vertinamas tarnautojas turi galimybę savo argumentus išdėstyti vertinimo komisijos posėdyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A6-2160/2006; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A143-646/2009 ir kt.). Taigi byloje esančių įrodymų pagrindu, pareiškėjo skundo argumentą, kad su juo nebuvo vertinamojo pokalbio ir taip buvo pažeistas Vertinimo taisyklių 9 punktas, kuriame nustatyta, kad tiesioginis vadovas kasmet, pokalbio su valstybės tarnautoju metu, aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus ir valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimo poreikius, teismas atmeta kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai. Bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kuriais remiantis padarytos atitinkamos išvados (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-750-06, 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje A556-1727/2008).

Tiesioginis pareiškėjo vadovas 2008 m. gruodžio 12 d. vertinimo išvadoje Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vertinimo išvada) S. S. tarnybinę veiklą apibūdino pagal visus tris karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, nustatytus Vertinimo taisyklių 1 priede, t.y. produktyvumą, kompetenciją ir veiklos kokybę.

Dėl Vertinimo išvados 1 kriterijaus – veiklos produktyvumo.

2008 m. gruodžio 12 d. Vertinimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjo veikla atliekant savo darbines funkcijas ir pasiekti veiklos rezultatai bei indėlis yra neefektyvūs. Pareiškėjas nesugeba atlikti įvairaus apibrėžtumo, kompleksiškumo ir sudėtingumo užduočių. Jo priimami sprendimai yra neprofesionalūs, nepagrįsti logika paremtu prognozavimu ir iškeltų tikslų įgyvendinimo svarbos suvokimu. Tarnautojas tiesiogiai jam pavestų sudėtingesnių užduočių nesprendžia savarankiškai, nesugeba jų vykdyti laiku, nepateikia pagrįstų ir racionalių pasiūlymų. Nekokybiškai kontroliuoja įtariamų ir nustatytų pažeidimų administravimą, nesilaiko procedūrų reikalavimų ir nevykdo tam tikrų procedūrose numatytų veiksmų. Tarnautojo asmeninės savybės – arogancija, nesugebėjimas išklausyti kitų nuomonės, įsitikinimas savo sprendimo ar nuomonės teisumu, nemokėjimas ir net vengimas komunikuoti, nesugebėjimas rasti kompromisų bendraujant su darbuotojais, trukdo pasiekti efektyvesnių rezultatų sprendžiant darbines problemas. Tarnautojo kompetencijos trūkumas neužtikrina tinkamo Rizikų vertinimo ir valdymo departamento Rizikų vertinimo ir pažeidimų administravimo skyriaus bendradarbiavimo su kitais Agentūros struktūriniais padaliniais. Nesugebėjimas profesionaliai ir geranoriškai derinti darbines pozicijas neleidžia pasiekti bendrų efektyvių vykdomos veiklos rezultatų. Tarnautojas nenoriai priima ir dalinasi informacija, vengia konsultuotis su tiesioginiu vadovu dėl kylančių klausimų. Bendradarbiaudamas su kitų struktūrinių padalinių darbuotojais nepasižymi psichologinių žinių išmanymu, tolerancija, komunikabilumu ir diplomatija, kurie reikalingi ir būtini vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Taigi Vertinimo išvados 1 dalyje buvo aptarti pareiškėjo pasiekti veiklos rezultatai ir jų atitiktis struktūrinio padalinio ar įstaigos nustatytiems tikslams, įvairaus apibrėžtumo, kompleksiškumo ir sudėtingumo užduočių vykdymas, informacijos valdymas (jos rinkimas, apdorojimas ir analizė, išvadų darymas, problemos sprendimo būdo parinkimas), darbo planavimas ir organizavimas, efektyvus darbo laiko paskirstymas, bendravimas ir bendradarbiavimas (darbas komandoje, tarnybinė pagalba, požiūris į interesantus).

Dėl Vertinimo išvados 2 kriterijaus – kompetencijos.

2008 m. gruodžio 12 d. Vertinimo išvadoje nurodoma, kad tarnautojas nesugeba organizuoti, kontroliuoti bei tinkamai atlikti pavestų darbų. Nesistengia pasiekti maksimalių galimų rezultatų, pasyviai reaguoja į skyriaus darbuotojų pasiūlytas naujoves, galimus sprendimų būdus, dėl žinių ir kompetencijos trūkumo negali pateikti kompetentingų ir pagrįstų pastebėjimų bei pasiūlymų, ypač koordinuojant pažeidimų administravimo sritį. Dėl savo asmeninių charakterio savybių ir kompetencijos trūkumo negali atstovauti Agentūros (Skyriaus) kitose valstybes institucijose. Pats tarnautojas yra neiniciatyvus, nepriima naujovių, o darbuotojų išsakytas idėjas nesistengia įgyvendinti ar realizuoti vadovaujamoje srityje. Pavestas užduotis atlieka paviršutiniškai, aplaidžiai, nekūrybiškai. Tarnautojas nesistengia tobulinti kvalifikaciją pažeidimų administravimo srityje. Neseka reikalingų užduotims atlikti teisės aktų pasikeitimų bei nenoriai domisi naujausia tinkamai funkcijoms atlikti reikalinga informacija. Tarnautojo kompetencijos trūkumas yra turėjęs neigiamų pasekmių - buvo suklaidinti kitų struktūrinių padalinių tarnautojai, jiems pateikta tikrovės neatitinkanti informacija pažeidimų administravimo srityje.

Taigi Vertinimo išvados 2 dalyje buvo pasisakyta dėl turimų žinių ir įgūdžių panaudojimo siekiant rezultatų, kvalifikacijos tobulinimo, valstybės tarnautojui suteiktų teisių įgyvendinimo ir valstybės tarnautojo pareigybei priskirtų funkcijų atlikimo, asmeninės motyvacijos (iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujovių siekimo, polinkio plėsti žinias, profesinio aktyvumo).

Dėl Vertinimo išvados 3 kriterijaus – veiklos kokybės.

2008 m. gruodžio 12 d. Vertinimo išvadoje nurodoma, kad tarnautojo atliekamos veiklos kokybė yra labai žema. Patikrinus atliktus darbus galima konstatuoti, kad vadovas ne tik nepastebi darbuotojų padarytų klaidų, bet ir daro jas pats. Jam pavestus darbus dažnai atlieka pavėluotai, pateikia peržiūrai nekokybiškai parengtus dokumentus, nemotyvuotai prašo nukelti pavedimų/užduočių įvykdymo terminus. Negali paaiškinti ir pateikti objektyvių užduočių neatlikimo priežasčių. Jam pavestas užduotis, kurių nesugeba ar nesistengia atlikti pats, paveda atlikti kitiems skyriaus darbuotojams. Neracionaliai ir netolygiai paskirsto darbuotojams užduotis, taip demotyvuodamas kitus skyriaus darbuotojus. Nepakankamai kontroliuoja užduočių atlikimo kokybę bei vykdymo terminus. Nenoriai dalyvauja kuriant, diegiant bei tobulinant rizikų vertinimo ir valdymo sistemą. Nekokybiškai koordinuoja veiksmus, susijusius su pažeidimų administravimu bei prevencija. Dažnai dėl žinių trūkumo negali atsakyti į skyriaus darbuotojų ar kitų Agentūros darbuotojų pateiktus klausimus, susijusius su pažeidimų administravimu ir valdymu. Nesugeba pats darbuotojams suformuluoti užduočių. Nesidomi aktualijomis pažeidimų administravimo srityje. Pavestų užduočių atlikimas yra vilkinamas be objektyvaus ar aiškaus pagrindimo. Dažnai nenori ir visais būdais vengia prisiimti jam kaip skyriaus vedėjui priklausančios atsakomybes bei pareigybės aprašyme numatytų funkcijų. Savo darbą yra linkęs dažnai pavesti kitiems skyriaus darbuotojams. Nerodo jokios iniciatyvos, kad vadovaujamo Skyriaus veiklos rezultatai atitiktų Skyriui iškeltiems uždaviniams. Dažnai netinkamai interpretuoja pavestas užduotis, rezoliucijas. Iškilus neaiškumams, problemų su tiesioginiu vadovu nesprendžia, apie jas dažnai neinformuoja, užduotį atlieka arba paveda atlikti savaip interpretuodamas, nesilaikant darbo procedūrose numatytų nuostatų. Vertinamu laikotarpiu nei raštu nei žodžiu neteikė racionalių pasiūlymų dėl pažeidimų administravimo, rizikų vertinimo, analizės ir valdymo, darbo procedūrų bei metodų tobulinimo. Darbą atlieka tik raginamas, ir tik tuomet, kai gauna raštiškus pavedimus ir yra nuolat kontroliuojamas.

Išvados 3 dalyje įvertintos aplinkybės kaip tinkamai ir laiku atliekamos užduotys, analizuoti veiklos rezultatai, atsižvelgiant į darbo kiekybės ir kokybės santykį, asmeninių tikslų (veiklos rezultatų, karjeros, naujovių siekimo, individualių ugdymosi tikslų) ir planų suderinimas su įstaigos tikslais bei planais ir jų įgyvendinimas bei savo veiklos analizė, atsakingumas už darbo rezultatus.

2008 m. gruodžio 12 d. Vertinimo išvada Nr.(duomenys neskelbtini) buvo grindžiama Rizikų vertinimo ir valdymo departamento Rizikų vertinimo ir pažeidimų administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, susirinkimo protokolais 2 vnt., susitikimo su Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės Ūkio ministerijos tarnautojais, paskirtais už pažeidimų administravimą 2007-2013, skirto pažeidimų administravimo klausimų aptarimui, protokolu, procedūrų pažeidimų medžiaga, klaidų darbiniuose dokumentuose pavyzdžiais, Rizikų vertinimo ir pažeidimų administravimo skyriaus veiklos ataskaita už 2008 m. II ketvirtį, procedūros aprašo projekto pavyzdžiu, S. S. suformuotų užduočių Rizikos vertinimo ir pažeidimų administravimo skyriaus valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pavyzdžiais, vėluojančių pavedimų lentelėmis 2008 m. rugpjūčio 22 d. ir 2008 m. gruodžio 31 d., S. S. tiesioginio vadovo suformuluotų užduočių vykdymo pavyzdžiais (su tiesioginio vadovo komentarais) 4 vnt., S. S. rengtų tarnybinių pranešimų pavyzdžiais 5 vnt.

Rizikų vertinimo ir valdymo departamento Rizikų vertinimo ir pažeidimų administravimo skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, 2008 m. rugpjūčio 27 d. susirinkimo protokole užfiksuotos tokios aplinkybės: a) kad pareiškėjas pakartotinai nepatikrino jam pavaldžių darbuotojų dokumentų, nes pasitikėjo žmonėmis, todėl buvo nutarta, kad darbas atliktas nekokybiškai bei dokumentus reikės peržiūrėti pakartotinai, b) iki nustatyto termino 2008 m. gegužės 15 d. neparengė 2007-2013 m. KPP priemonių rizikų vertinimo ir valdymo procedūros aprašo, ir paprašė vadovės nurodyti naują terminą, motyvuodamas tuo, jog neatsakingai žiūrėjo į pavedimo vykdymo terminus, c) iki nustatyto termino 2008 m. birželio 11 d. neatliko pavedimo Nr.15 „Susitikti su padalinių vedėjais, susijusiais su pažeidimų administravimu, išsiaiškinti detaliai kokia yra situacija <...> . Užtikrinti, kad pažeidimų administravimas (KPP 2007-2013) vyktų sklandžiai, iki 2008-06-11“, nes pažeidimų kontrolierius šiuo metu yra kasmetinėse atostogose, o dėl praleisto termino paaiškino, kad „gali susitikimą suorganizuoti, kai Pažeidimų kontrolierius grįš iš atostogų, kadangi pakeitimai sistemoje dar neįgyvendinti“, d) nustatytu laiku iki 2008 m. birželio 10 d. nebuvo įvykdytas pavedimas Nr.16 ir pareiškėjas, būdamas Skyriaus vadovu, negalėjo paaiškinti priežasčių, nes nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 8 d. atostogavo, tik pažymėjo, kad prieš paskirstant darbus, su juo turėtų būti derinamas terminas ir vyr. specialisto priskyrimas atlikti tą darbą (III t., b.l.5-7). Atkreiptinas dėmesys, kad su šio dokumento turinio sutiko ir pats pareiškėjas, jį pasirašydamas (III t.,b.l.10). Iš Rizikų vertinimo ir valdymo departamento Rizikų vertinimo ir pažeidimų administravimo skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, 2008 m. rugsėjo 9 d. susirinkimo protokolo bei 2008 m. rugsėjo 5 d. susitikimo su Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės Ūkio ministerijos tarnautojais, paskirtais už pažeidimų administravimą 2007-2013, skirto pažeidimų administravimo klausimų aptarimui, protokolo matyti, kad šiems susirinkimams pirmininkavo pats pareiškėjas ir tai atliko nekokybiškai, nes tiesioginis vadovas nurodė daugybę pastabų (III t., b.l.11-19). Atsakovas pateikė procedūrų pažeidimo pavyzdžius, jog pareiškėjas S. S. pats nesilaiko ir nekontroliuoja kaip jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai laikosi darbo procedūrose numatytų nuostatų, t.y., kad Skyriaus vedėjas peržiūri ir vizuoja darbuotojų parengtus dokumentus ne pagal tą darbo procedūrą pagal kurią turėtų, o pagal kitos darbo procedūros modelį (III t., b.l. 21-42). Be to, jog pažeisdamas darbo procedūras ir net neturėdamas vedėjui būtinos prieigos rolės prie informacinės sistemos OAS, vizuoja tikrinimo elementų sąrašus, nepatikrinęs informacijos Pažeidimų administravimo informacinėje sistemoje (OAS modulis), kaip numatyta darbo procedūroje (III t., b.l.43) Apie pastarąjį pažeidimą tiesioginė vadovė sužinojo tik 2008 m. rugsėjo 9 d., kai S. S. buvo suteiktos teisės OAS sistemoje, tuo pačiu informuojant ir jo tiesioginę vadovę. Tiesioginė vadovė padarė logišką išvadą, kad Skyriaus vedėjas, pažeidinėdamas procedūras tikrino elementų sąrašus nesutikrinęs informacijos PAS sistemoje, nes prieigą prie PAS sistemos gavo tik 2008 m. rugsėjo 9 d. (III t., b.l. 44-65). Vertinimo komisijai taip pat buvo pateikti klaidų darbiniuose dokumentuose pavyzdžiai, kurie liudijo, jog Skyriaus vedėjas vizuoja/rengia darbinius dokumentus, nepastebėdamas, kad juose yra gramatinės ir techninės klaidos. Pastarosios yra taisomos, tačiau netgi keletą kartų, o tai liudija apie Skyriaus vedėjo neatsakingą požiūrį, neatidumą (III t., b.l.79-83). Vertinimo komisijai taip pat buvo pateikti neteisingos statistinės informacijos pateikimo pavyzdžiai (III t., b.l.86-119). Taip pat buvo pateiktas procedūros aprašo projekto pavyzdys, kurį rengė pareiškėjas S. S. ir kurios priedai neatitinka procedūroje nurodytų, yra netikslumų, projektas yra techniškai netvarkingas, o kai kurie aprašomi veiksmai neatitinka realiai reikalingų atlikti arba atliekamų veiksmų (III t., b.l.122-153). Pateikti S. S. suformuotų užduočių Skyriaus valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis pavyzdžiai, kurie leidžia teigti, jog darbuotojams užduotis formuluoja paviršutiniškai ir aplaidžiai, jas formuluodamas daro technines bei gramatines klaidas, užduotis darbuotojams priskiria ne pagal kompetenciją ar kuruojamą sritį, vengia prisiimti jam, kaip Skyriaus vedėjui, priklausančią atsakomybę (III t., b.l.177-186). Vertinimo komisijai taip pat buvo pateikti vėluojančių pavedimų lentelės 2008 m. rugpjūčio 22 d. ir 2008 m. gruodžio 31 d. pavyzdžiai, kurie leido daryti išvadą, kad pareiškėjas jam pavestų užduočių neatlieka laiku, kvalifikuotai bei kokybiškai (III t., b.l.3-20). Be to buvo pateikti S. S. tiesioginio vadovo suformuotų užduočių vykdymo pavyzdžiai (su tiesioginio vadovo komentarais), kuriuose taip pat daug techninių bei gramatinių klaidų (III t., b.l.21-39). Vertinimo komisijai taip pat buvo pateikti S. S. rengtų tarnybinių pranešimų pavyzdžiai, kurie leidžia daryti išvadą, kad pavesti darbai Skyriaus vedėjo yra atliekami pavėluotai, pateikiama informacija neatitinka tikrovės, faktai interpretuojami (III t., b.l.41-46).

Nustatyta, kad Vertinimo komisijos nariai medžiagą, kuria buvo grindžiama 2008 m. gruodžio 12 d. Vertinimo išvada, susipažinimui gavo iš anksto ir turėjo pakankamai laiko su ja susipažinti, nes tai patvirtino visi teismo posėdžio metu apklausti Vertinimo komisijos nariai ir teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais (III t., b.l.115-131). Pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog jis su medžiaga, pagrindžiančia 2008 m. gruodžio 12 d. Vertinimo išvadą Nr.(duomenys neskelbtini), buvo supažindintas tik prieš 2010 m. gegužės 4 d. teismo posėdį, teismas vertina kritiškai, nes visa pateikta medžiaga yra iliustruojančio, o ne apibūdinančio pobūdžio, susijusi su pareiškėjo tiesioginių funkcijų vykdymu.

Vertindamas iš naujo pareiškėjo pakvietimo į 2009 m. sausio 5 d. vertinimo komisijos posėdį aplinkybes, teismas atsižvelgia ir į tuos įrodymus, kurie buvo pateikti į bylą papildomai.

VTĮ 22 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo apie būsimą valstybės tarnautojo vertinimą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai. Pagal Vertinimo taisyklių 20 punkto nuostatas, kai, vertinamam valstybės tarnautojui negalint dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių, vertinimo komisijos posėdis atidedamas tol, kol išnyks minėtos priežastys, šiuo atveju – pasibaigs pareiškėjo nedarbingumas. Teisės aktai nenustato pareigos pakartotinai informuoti asmenį, kurio vertinimas bus atliekamas, apie vertinimo komisijos posėdį.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas apie eilinį jo tarnybinės veiklos vertinimą, kuris turėjo įvykti 2008 m. gruodžio 31 d. buvo informuotas Agentūros personalo skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. raštu Nr.1 (I t., b.l.105). Pareiškėjas, būdamas tinkamai informuotas apie vertinimo komisijos posėdį, turėjo būti jam pasiruošęs dar iki 2008 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą (I t., b. l. 106), į darbą jis grįžo 2009 m. sausio 5 d. Aplinkybė, kad pareiškėjas dvi dienas turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir tik atėjęs į darbą 2009 m. sausio 5 d. iš karto buvo iškviestas į vertinimo komisijos posėdį, teismo vertinimu neatėmė iš jo galimybės tinkamai pasiruošti vertinimo komisijos posėdžiui, surinkti ir pateikti reikiamus įrodymus. Pareiškėjo argumentas, kad, pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, jis turėjo būti pakartotinai prieš dešimt dienų informuotas apie vertinimo komisijos posėdį, yra atmestinas, nes Vertinimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad posėdis atidedamas iki vertinamo valstybės tarnautojo negalėjimo dalyvauti posėdyje priežasčių išnykimo, o ne dar dešimčiai dienų dėl pakartotinio valstybės tarnautojo informavimo. Pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautojas, privalėjo būti susipažinęs su Vertinimo taisyklėmis ir žinoti, kad, pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, įvyks vertinimo komisijos posėdis, todėl jo skundo argumentai, jog jis negalėjo pasiruošti vertinimo komisijos posėdžiui, nes nebuvo tinkamai apie jį informuotas, atmestini.

Taip pat pažymėtina, jog į bylą pateikta 2008 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvada Nr.1 ir 2008 m. gruodžio 12 d. eilinio vertinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės savo turiniu yra identiškos (I t., b.l.110-112,117-119). Šią aplinkybę pripažino ir pareiškėjas teismo posėdžio metu (III t., b.l.115-131), todėl ir šiuo pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko tinkamai pasiruošti vertinimo komisijos posėdžiui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VTĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytas įspėjimo terminas nebuvo pažeistas.

Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatymų galią turinti nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 131–138).

Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad apie pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą per Valstybės tarnautojų registrą buvo pranešta Valstybės tarnybos departamentui, todėl nebuvo pažeistas Vertinimo taisyklių 16 punktas (I t., b. l. 107–109).

Byloje nustatyta, kad komisijos nariai į valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdį, kuriame buvo vertinama S. S. tarnybinė veikla kasmetinio (eilinio) vertinimo išvados pagrindu ir atliekamas gebėjimų būtinų jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti vertinimas pagal tiesioginio vadovo pateiktą medžiagą, susirinko apie 10 val. (III t. b.l.115-131). Į šį posėdį taip pat buvo pakviesta dalyvauti tiesioginė S. S. vadovė J. P.-B., kuri trumpai pakomentavo pasirašytą išvadą bei apibūdino pateiktą medžiagą. Pareiškėjas S. S. į Vertinimo komisijos posėdį atėjo apie 10 val. 30 min. (III t., b.l.115-131). Vertinimo komisijos posėdį pradėjo Vertinimo komisijos pirmininkas pristatydamas vertinimo išvadą, tačiau buvo nutrauktas pareiškėjo pasisakymu, jog pastarasis viską žino bei jam viskas yra aišku (III t., b.l. 115-131). Pažymėtina, jog šią aplinkybę patvirtino visi Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavę asmenys teismo posėdžio metu ir teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais (III t., b.l. 115-131). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo vertinimo komisijos posėdyje ir turėjo galimybę pasisakyti, išsakyti motyvuotus nesutikimo su tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus, pateikti įrodymus, tačiau kalbėti nenorėjo, teigė, kad jam viskas yra žinoma, pažymėjo, kad yra pristatytas tik iš neigiamos pusės, jokių įrodymų paneigiančių 2008 m. gruodžio 12 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotus teiginius, nepateikė (III t., b.l.115-131).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad 2008 m. gruodžio 12 d. Vertinimo išvada Nr.(duomenys neskelbtini) buvo ištirta 2009 m. sausio 5 d. Vertinimo komisijos posėdyje, išnagrinėta, apsvarstyta ir įvertinta valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (I t., b.l.88-90) ir jo kvalifikacija (Vertinimo taisyklių 18-23 punktai), o joje išdėstyti teiginiai pasitvirtino, todėl pagrįstai pareiškėjo tarnybinė veikla bei jo gebėjimai būtini jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti buvo įvertinti nepatenkinamai.

Byloje taip pat nustatyta, kad Vertinimo komisija laikėsi visų procedūrinių reikalavimų keliamų vertinimo komisijos posėdžiui (Vertinimo taisyklės 18-23, 25 punktai).

Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad vertinimo komisija, įvertinusi karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlo: 1) panaikinti karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti jo kvalifikaciją, o valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, - tik tobulinti jo kvalifikaciją; 2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; 3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalies nuostatas valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl vertinimo komisijos pasiūlymo įgyvendinimo. Taigi vertinimo komisijos išvada, kuria siūloma perkelti valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas sukelia vertinamajam valstybės tarnautojui teisines pasekmes tik tuo atveju, jei valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nusprendžia įgyvendinti šį vertinimo komisijos siūlymą (VTĮ 22 straipsnio 18 dalis 2 punktas) ir priima individualų administracinį aktą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į žemesnes pareigas, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Vertinimo komisijai 2009 m. sausio 5 d. pareiškėjo veiklą įvertinus nepatenkinamai ir pasiūlius perkelti pareiškėją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, Agentūros direktorius šį vertinimo komisijos pasiūlymą įgyvendino priimdamas 2009 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. PS1-20 dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu iškėlė įrodymų patikimumo klausimą, t.y., jog kai kurie atsakovo pateikti dokumentai gali būti klastotės, nes negalima nustatyti pastarųjų autentiškumo.

Pažymėtina, jog dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis ir 57 straipsnio 4 dalis. ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-478/2010). Teismas įvertinęs faktinių bylos duomenų tikrumą, leistinumą, sąsajumą, tarpusavio ryšį ir pakankamumą, daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovo pateikti įrodymai yra nepatikimi. Be to, teismas savo išvadas grindžia visų įrodymų visuma, o ne atskiru įrodymu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Agentūros direktoriaus 2009 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. PS1-20 priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti pareiškėjo reikalavimo grąžinti jį į ankstesnes pareigas.

Pareiškėjas S. S. ir jo atstovas advokatas Michailas Sadovničius teismo posėdžio metu (III t. b.l.69-75,115-131) prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteisti 1500 Lt (III t., b.l. 58) pareiškėjo S. S. naudai atstovavimo išlaidų.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 sprendimu (I tomas, b.l. 162-167) pareiškėjo S. S. skundas buvo patenkintas iš dalies: nuspręsta panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr.PS1-1333 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. S.“ ir 2009 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. PS1-1 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo nutraukimo“ antrą punktą, kitoje dalyje skundas atmestas. Taigi, teismo sprendimas šioje byloje buvo priimtas pareiškėjo naudai ir paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi, todėl jis įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 buvo nustatyta 800 Lt MMA, užmokesčio už atstovavimo paslaugas dydžiai, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, skaičiuotini laikant pagrindu 800 Lt MMA. Kaip matyti iš atstovavimo sutarties (I tomas, b.l. 27) pareiškėjo S. S. interesus atstovavo advokatas Michailas Sadovničius. Iš teismui pateikto kvito (III tomas, b.l. 58) matyti, kad S. S. buvo suteiktos šios paslaugos: gynyba, atstovavimas, dokumentų surašymas, patarimai ir kitos teisinės paslaugos.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinio surašymą rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 3 MMA. Atsižvelgiant į tai, kad byla yra vidutinio sudėtingumo, skundas tenkintas dalyje, byloje nėra keliami nauji teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimai, pareiškėjui priteistina pusė Rekomendacijose nurodomos maksimalios sumos – 1200 Lt (1,5 x 800).

Pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kaip matyti iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo (I tomas, b.l.155-160), S. S. advokatas teismo posėdyje dalyvavo. 2010 m. balandžio 8 d. teismo posėdis truko nuo 10 val. 00 min. iki 11 val. 55 min. (1 val. 55 min.), tai vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu prilyginama 2 valandoms. Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme yra 0,15 MMA, todėl atlygintina atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų suma šiuo atveju sudaro 240 Lt (2 x 0,15 MMA =2 x 0,15 x 800 Lt = 240 Lt). Kitos nurodytos išlaidos – už konsultacijas bei papildomos išlaidos, nėra konkretizuotos, jos priskirtinos prie skundo rengimo išlaidų ir šiuo atveju atskirai nepriteisiamos. Kadangi kitoje dalyje pareiškėjo skundo reikalavimai netenkinti, todėl priteisti daugiau bylinėjimo išlaidų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo S. S. skundo dalį dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. PS1-20 „Dėl S. S. perkėlimo į žemesnes pareigas“ panaikinimo ir jo grąžinimo į pareigas atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiškėjo S. S. naudai 240 Lt (Du šimtus keturiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.