Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3085-893/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-11-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-02
Bylos Nr.
1-3085-893/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38099-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kaltinamasis
K. A.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3085-893/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38099-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,kaltinamajai K. A.,kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,laiduotojai S. S.,vertėjai Helenai Žemaitel,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. 2018 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.30 val., Vilniuje, J. Tiškevičiaus g., ties pastatu Nr. 5, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,35 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklausta teisme kaltinamoji K. A. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Ji paaiškino, kad būdama neblaivi, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo jai priklausantį automobilį Peugeot 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Prašė nutraukti jos atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja buvo įvardinta kaltinamosios motina S. S..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja S. S. pripažino, kad po minėto įvykio kaltinamoji labai pergyvena. Ji galėtų daryti teigiamą įtaką savo dukrai, nes jų santykiai glaudūs.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas T. M. patvirtino, kad kaltinamosios vairuojamas automobilis pirmiau nurodyto įvykio metu buvo aptiktas ir kad šį automobilį vairavo kaltinamoji, iš kurios burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, o kalba buvo nerišli. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A 7947/2018(01) konstatuota, kad K. A. kraujyje, paimtame 2018-08-08, 22.25 val., nustatyta 2,35 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 33).

Dėl BK 281 straipsnio 7 dalies taikymo

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismo vertinimu, K. A. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad K. A. kraujyje nustatyta 2,35 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog K. A. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl K. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji ir jos gynėja prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas kaltinamosios motinos prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamosios laiduotoja (BK 40 straipsnio 1 dalis). K. A. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, K. A. šią sąlygą atitinka, nes ji dirba, nėra teista, akivaizdžiai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, turi šeimą. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios atgaila, juo labiau, kad apie jos nuoširdumą leidžia spręsti ir jos elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Nagrinėjamu atveju kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jos motina. Ji išsakė požiūrį į kaltinamosios įvykdytą nusikaltimą. Laiduotoja nurodė, kad jos ir kaltinamosios santykiai yra glaudūs. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja S. S. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl K. A. padarytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas K. A. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką K. A. padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad K. A. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirbanti, neteista, jai nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalis). Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. A. vairavo jai priklausantį automobilį būdamas neblaivi ir padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais sukeldama pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamoji vairavo automobilį būdama stipriai apgirtusi, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. A. įvykio metu vairuotas pirmiau nurodytas automobilis nuosavybės teise priklauso jai. K. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kelių transporto priemone - minėtu automobiliu, taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko automobilis, kurį vairavo kaltinamoji, konfiskuojamas. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikino K. A. nuosavybės teisės į minėtą automobilį apribojimas paliktinas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas. Ikiteisminio tyrimo metu K. A. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – K. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos Nr. 1-3085-893/2018 viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ Regitra. Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos (jos motinos) S. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskirti K. A. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – taikymo K. A. pradžios, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti K. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laikino K. A. nuosavybės teisių į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

K. A. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, K. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti K. A., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti S. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas