- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 1K-147-318/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kaltinamasis
- I. D.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1981-05-03 Vilniuje, Rusijos Federacijos piliečio, gyvenančio ir gyvenamąją vietą deklaravusio V. M. g. 30 – 116, Vilniuje, nevedusio, vidurinio išsimokslinimo, nedirbančio, teisto, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nutarties, kuria kaltinamajam I. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – pakeista į suėmimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. D. kaltinamas tuo, kad 2012-01-22 apie 6.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,77 ‰ girtumo laipsnis), bute, esančiame V. M. g. 30 - 10, Vilniuje, išgertuvių metu, peiliu du kartus dūrė S. P. į krūtinės sritį ir vieną kartą į kairę ranką, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam S. P. sunkų sveikatos sutrikdymą, visumoje pasireiškusį dvejomis durtinėmis pjautinėmis žaizdomis krūtinėje (viena žaizda trečiame tarpšonkauliniame tarpe ties užpakaline linija, kita – ketvirtame tarpšonkauliniame tarpe ties vidurine raktikaulio linija) su tarpšonkaulinių kraujagyslių pažeidimu, kraujosruva dešinėje krūtinės ląstos sienoje, dešinio plaučio vidurinės skilties pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, bei kairiojo dilbio durtine pjautine žaizda. Šiais savo veiksmais I. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. D. buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 110).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nutartimi kaltinamajam I. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimta nutartimi kaltinamasis I. D. pateikė skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nutartį panaikinti kaip nepagrįstą. Skunde nurodo, kad į 2013-01-16 ir 2013-02-13 teismo posėdžius neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, t. y. dėl ligos. Apie negalėjimą dalyvauti 2013-02-13 teismo posėdyje posėdžio metu teismą žodžiu informavo jo motina, kuri paaiškino, jog artimiausiu laiku bus pristatyta medicininė pažyma dėl neatvykimo į teismą. Pristatyti medicininę pažymą dėl negalėjimo dalyvauti 2013-02-13 posėdyje iki posėdžio pradžios jis negalėjo, nes pažyma buvo išduota tą pačią dieną, kai vyko bylos nagrinėjimas.
Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas skundą prašė tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo I. D. skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kaltinamajam I. D. kardomoji priemonė – suėmimas – paskirta, nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų.
Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Lietuvos Respublikos BPK 123 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio reikalavimais.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. D. kaltinamas sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu, už kurį įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje. Laikotarpiu nuo 2012-10-02 iki 2013-02-13 apylinkės teisme buvo surengti keturi teisiamieji posėdžiai, iš kurių kaltinamasis nedalyvavo nei viename. Siunčiant teismo šaukimą kaltinamajam į pirmą teisiamąjį posėdį (2012-11-15), pastarasis jo neatsiėmė, todėl buvo nutarta į kitą teismo posėdį kaltinamąjį atvesdinti. Paskyrus kaltinamajam atvesdinimą į 2012-12-10 teisiamąjį posėdį, jis taip pat neatvyko, apie neatvykimo į teismą priežastis teismo neinformavo. Paskyrus kaltinamajam pakartotinai atvesdinimą į 2013-01-16 teismo posėdį, I. D. į teismo posėdį taip pat neatvyko. Policijos pareigūnai, vykdę kaltinamojo atvesdinimą, pateikė teismui medicininę pažymą dėl kaltinamojo neatvykimo į 2013-01-16 teismo posėdį (t. 1, b. l. 184, t. 2, b. l. 1, 2). Po 2013-01-16 teismo posėdžio atidėjimo byloje dalyvaujantis prokuroras kreipėsi į kaltinamojo gydymosi įstaigą dėl jo gydymosi trukmės bei nustatytos diagnozės.
Iš gautų medicininių dokumentų matyti, kad į polikliniką 2013-01-15 kreipėsi ne pats kaltinamasis, o jo motina E. D., veikianti kaltinamojo interesais pagal įgaliojimą. Kaltinamajam diagnozuotas ūminis bronchitas. Dėl laikino nedarbingumo pastarasis negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose laikotarpiu nuo 2012-12-10 iki 2013-01-24. Medicininės pažymos dėl I. D. neatvykimo į teismo posėdžius buvo išduotos jo motinai (t. 2, b. l. 16).
Paskyrus kaltinamajam atvesdinimą į 2013-02-13 teisiamąjį posėdį, jis taip pat neatvyko, apie neatvykimo į teisiamąjį posėdį priežastis iki teismo posėdžio teismo neinformavo. Todėl tos pačios dienos nutartimi kardomoji priemonė įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje kaltinamajam buvo pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą.
Pažymėtina, kad kaltinamojo medicininių dokumentų išrašas ir medicininės pažymos dėl neatvykimo į teismo posėdžius, patvirtina, jog kaltinamasis I. D. turi sveikatos sutrikimų, tačiau, aukštesnės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į susirgimo pobūdį (ūminis bronchitas) ir gydymosi būdą (ambulatorinis gydymas), jie nepatvirtina aplinkybės, jog dėl nustatytų sveikatos sutrikimų kaltinamasis negalėjo atvykti į teisiamuosius posėdžius. Atkreiptinas dėmesys, kad iš gydymo įstaigos pateiktų duomenų matyti, jog į medicininę įstaigą dėl kaltinamojo sveikatos būklės kreipėsi ne pats kaltinamasis, o jo motina. Būtent kaltinamojo motinai buvo išduotos pažymos dėl kaltinamojo negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo tinkamos medikų priežiūros bei jo sveikatos būklės įvertinimo prieš išduodant medicinines pažymas, patvirtinančias, kad pastarasis negali dalyvauti teisme.
Negalėdamas dalyvauti 2013-02-13 teisiamajame posėdyje, kaltinamasis apie tai neinformavo teismo iki teismo posėdžio pradžios. Esant minėtiems duomenims, daroma išvada, jog I. D. į teisiamąjį posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, kurią būtų galima pripažinti svarbia BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.
Kaltinamojo skunde nurodyti argumentai, kad medicininės pažymos iki teismo posėdžio jis pristatyti neturėjo galimybių, nes pažyma buvo išduota tą pačią dieną, kai vyko teismo posėdis, nepagrįsti. Kaip matyti iš prieš tai išduotos medicininės pažymos dėl kaltinamojo nedalyvavimo 2013-01-16 teismo posėdyje, ji buvo išduota dieną iki posėdžio. Diena iki 2013-02-13 posėdžio buvo darbo diena, todėl tiek kaltinamasis, tiek jo motina turėjo pakankamai laiko ir galimybių kreiptis dėl minėtos pažymos išdavimo anksčiau, o ne tą pačią dieną, kai vyko teismo posėdis. Visa tai ir tai, kad į medicininę įstaigą kaltinamasis ir jo motina kreipiasi išimtinai prieš teismo posėdžius, leidžia daryti išvadą, kad I. D. neatvykdamas į teismo paskirtus posėdžius, manipuliuoja sveikata ir taip siekia vienokio ar kitokio palankaus sau procesinio sprendimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas su skundu pateiktą medicininę pažymą vertina kaip eilinį I. D. piktnaudžiavimą savo teisėmis, taip trukdant pradėti teisminį procesą. Be to, kaltinamasis savo neatsakingu elgesiu vilkina bylos nagrinėjimą, tokiais veiksmais švaistomas ne tik teismo ir proceso dalyvių laikas, bet ir valstybės lėšos.
Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad I. D. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau teistas. Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Nagrinėjamu atveju vien kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti suėmimą.
Taip pat pažymėtina, jog tinkama medicininė pagalba (gydymas) kaltinamajam gali būti suteikta ir suėmimo vykdymo vietoje. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas garantuoja suimtam asmeniui tokios pat kokybės ir lygio gydymą kaip ir laisvėje esantiems asmenims.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad kardomosios priemonės pakeitimas iš įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje į suėmimą šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsniu, teismas
nutarė:
Kaltinamojo I. D. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.