- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- II-451-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02229-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. J.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 19.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas administracinio nusižengimo byloje (S) Nr. II-451-992/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02229-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9.7.; 16.9
2020 m. rugsėjo 28 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 12-ANK_N-1944-2020 (ROIK 20114703869) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-1944-2020 (ROIK 20114703869) P. J. skirta administracinė nuobauda dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, padarymo už tai, kad P. J. priklausantis amerikiečių Stafordšyro terjero veislės šuo, vedžiojamas ant pavadėlio, bet be antsnukio, įkando V. K. į ranką. Skundžiamame nutarime buvo konstatuota, kad P. J. nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4. punkto reikalavimų.
P. J. (toliau – Pareiškėjas) pateikė skundą, jį motyvuodamas tuo, kad nesutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. 12-ANK_N -1944-2020 paskirta bauda, nes V. K. pats ištiesė ranką prie šuns norėdamas jį paglostyti, o šuo dėl tokio jo elgesio V. K. puolė. Šunį vedėsi ant trumpo pavadžio ir tikrai net nepagalvojo, kad V. K. gali prieiti prie šuns ir sugalvoti jį paglostyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. J. palaikė savo skundą, pakartojo poziciją, kad pats nukentėjusysis V. K. priėjo prie šuns ir kišo jam ranką norėdamas paglostyti. Pareiškėjas pasakojo, kad 2020 m. gegužės 10 d. su žmona ir dukra vežimėlyje išėjo pasivaikščioti, šunį vedėsi pririštą ant trumpo pavadėlio. Nukentėjusysis su žmona išėjo iš miško ir ėjo link pareiškėjo. Pareiškėjas pristabdęs laikė šunį, o nukentėjusysis pasilenkė link šuns ir ištiesė ranką sakydamas „šunie, ką tu šunie“, o tuo metu šuo griebė jam už rankos. Pareiškėjas ištraukė nukentėjusiojo ranką iš šuns nasrų, nusivedė V. K. į savo kiemą ir po įkandimo suteikė jam pirmąją pagalbą. Buvo dvi žaizdos delne skirtingose pusėse, daug kraujo nebuvo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad šuo draugiškas, skiepytas, kilmės dokumentų neturi, šunį jam padovanojo draugai, veterinarijos klinikoje gydytojas pats įrašė į skiepų knygelę amerikiečių Stafordšyro terjero veislę, nes šuo yra į šią veislę panašus. Specialių dresavimo pamokų šuo nelankęs, bet paprastas komandas supranta. Pareiškėjas teigė, kad iki teismo proceso su nukentėjusiuoju apie žalos atlyginimą kalbėjosi, V. K. jo prašė mokėti po 80 eurų už dieną, nes aiškino, kad negalėjo dirbti, kadangi tokių pinigų neturi, tiek neuždirba, o ir pats išlaiko šeimą su trimis vaikais, pasiūlė V. K. sumokėti 500 eurų už jo patirtas gydymo išlaidas. Ši suma V. K. netenkino. Pareiškėjas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad įvykio dieną, apie 15.30 val., B. S. 17-ąja gatve ėjo su žmona namo po pasivaikščiojimo, priešprieša link jų artėjo P. J. šeima. Jis [nukentėjusysis] pristabdė ir su P. J. pasisveikino balsu, rankos pareiškėjui nepadavė. Prasilenkiant siauru keliu šuo čiupo jam už kairės rankos viršutinės delno dalies. Pareiškėjas suteikė pirmąją pagalbą. Viršutinėje delno dalyje buvo dvylika kąstinių žaizdų. Nuo P. J. šeimos įvykio metu nukentėjusysis buvo 1 m atstumu, buvo susilyginęs su šuns šeimininku. Šuns pavadėlio ilgis buvo maždaug metras – pusantro, šuo buvo vedamas link kelio vidurio. Kadangi buvo karantinas, į medikus kreipėsi kitą rytą, nes žaizdos pūliavo ir labai skaudėjo. Ligoninėje išvalė žaizdą, uždėjo gipsą, vėliau lankėsi savo poliklinikoje, ten jam perrišinėjo žaizdas. Atsisako savo pirmiau prašytos 1500 eurų turtinės žalos atlyginimo, atsisakymo pasekmes supranta, galutinis jo reikalavimas yra prašymas iš pareiškėjo P. J. priteisti 2000 eurų neturtinės žalos. Neturinę žalą sudaro tai, kad dėl šio įvykio labai išsigando jo žmona, jam pačiam šuns įkandimas buvo netikėtas, žaizdos ilgai gijo, buvo ypatingai skausmingos, labai daug prisikentėjo, nes gydytojai žaizdas valė be nuskausminamųjų. Šiuo metu vengia eiti ta gatve, kurioje gyvena P., kadangi jo šuo laksto palaidas kieme, mano, kad tokį šunį reikia laikyti voljere. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
L. T. S. teismui parodė, kad įvykio dieną, po pietų, ėjo su dukra pasivaikščioti. Vienoje kelio pusėje ėjo P. J. šeima su šunimi, ta pačia kryptimi kitoje kelio pusėje ėjo jis [liudytojas] su dukra. Iš pagrindinio kelio priešprieša ėjo nukentėjusysis su žmona. Vyras pasilenkė prie šuns ir kažką pasakė, tiksliai nebeprisimena, ką, lyg „o koks geras šuo, neloja“ ir ištiesė ranką, tuo metu šuo įkando. Šuns šeimininkas atitraukė šunį. Nukentėjusysis pradėjo rėkti. Įvykis įvyko maždaug 4 - 5 metrų atstumu nuo liudytojo. Šuns pavadėlis buvo maždaug metro – pusantro, o įvykio metu šuo buvo ant trumpo pavadžio, maždaug per pusę žingsnio nuo pareiškėjo. Apie šunį nieko blogo iš kaimynų nėra girdėjęs. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Šalies argumentai
L. N. K. teismui paaiškino, kad su vyru ėjo šalutine gatve, kurioje gyvena pareiškėjas. Priešais juos ėjo P. J. su šeima. Liudytoja paėjo į priekį ir buvo nutolusi į dešinę pusę per 3 - 4 metrus nuo savo vyro ir P. J. šeimos. Ėjo gatvės viduriu. Pokalbio tarp savo sutuoktinio ir pareiškėjo negirdėjo, savo sutuoktinio veiksmų nematė nei prieš įvykį, nei po jo, šuns veiksmų taip pat nematė, nes buvo paėjusi toliau. Šuo buvo vedamas ant maždaug 5 m ilgio pavadžio priekyje pareiškėjo. Išgirdusi riksmą, atsisuko ir pamatė, kad jos vyras laiko pakėlęs kruviną ranką. Pareiškėjas jos sutuoktiniui suteikė pirmąją pagalbą. Ji nesiartino prie sutuoktinio, nes bijo kraujo. Gatvėje buvo dar liudytojas T. S., kuris buvo nutolęs nuo įvykio vietos apie 15 metrų. Kitą dieną jos sutuoktinis kreipėsi į ligoninę, nes žaizdos supūliavo. Elektroniniu būdu surašė pareiškimą policijai. Pareiškimo tekstą surašė ji kartu su sūnumi. Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nutarė abu su vyru. Po įvykio vyras nedirbo apie keturias savaites dėl rankos įtvaro. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja A. I. teismui pateikė atsiliepimą, kad su pareiškėjo P. J. skundu nesutinka ir mano, jog tyrimo metu buvo visapusiškai ištirtos aplinkybės bei priimtas teisingas sprendimas.
Į bylą pateikto V. K. medicininio dokumento išrašo duomenys patvirtina, kad dėl šuns įkandimo V. K. 2020 m. gegužės 11 d. kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 346 straipsnio 9 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.4 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.
Iš byloje pateikto skundo turinio bei skundo nagrinėjimo metu teismų duotų P. J. paaiškinimų seka, kad jis iš esmės neneigia skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, kad jo vedžiojamas šuo buvo be antsnukio. Pareiškėjo teigimu, jo šuns reakciją (įkandimą) sukėlė paties V. K. kalti veiksmai, t. y., tai, kad būtent jis priėjo prie šuns ir kišo ranką šunį paglostyti.
Pasak pareiškėjo, jo laikomas šuo yra mišrūnas, tikslios jo veislės jis ir pats nežino, tačiau, kadangi šuo yra panašus į amerikiečių Stafordšyro terjerą, veterinaras įrašė į šuns medicininius dokumentus būtent tokią veislę. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas pats nėra tikras dėl savo šuns veislės, neeliminuoja jo pareigos laikytis specialių gyvūnų laikymo taisyklių. Darytina išvada, kad jei veterinaras, kaip teigia pareiškėjas, savo nuožiūra įrašė būtent šią veislę į P. J. augintinio medicininius dokumentus, vadinasi, pareiškėjo šuo turi amerikiečių Stafordšyro terjerui būdingų išvaizdos bruožų, tikėtina, kad jo tėvai ar seneliai buvo būtent šios veislės atstovai, todėl, logiška, P. J. šuo gali turėti šiai veislei būdingų charakterio savybių.
P. V. maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 patvirtintą Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą, amerikiečių Stafordšyro terjeras priskiriamas pavojingų šunų veislei. Jei grynaveisliai amerikiečių Stafordšyro terjerai su atsekama kilmės linija, galimomis genetinėmis ligomis, protėvių charakterio savybėmis kinologų savaime yra priskiriami pavojingų šunų veislei, šios veislės mišrūnai gali būti neprognozuojamo charakterio, turėti stiprių įprasto veislei elgesio sutrikimų, todėl, teismo vertinimu, P. J. savo amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūną dėl šių priežasčių turėjo maksimaliai socializuoti ir dresuoti. Spręstina, kad būtent per menkas pareiškėjo kinologijos išmanymas, specialių žinių apie veislę stoka ir lėmė, jog 2020 m. gegužės 20 d. P. J. šuo įkando V. K. į ranką. Tinkamai socializuotas (tinkamai dresuotas) šuo apskritai be šeimininko komandos neturi pulti, kąsti ar iš esmės bet kaip kitaip agresyviai reaguoti, tačiau sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad V. K. elgesys, kai jis kišo ranką prie svetimo šuns, yra nepateisinamas ir iš paties nukentėjusiojo pusės teismo vertintinas kaip labai neatsakingas ir taip pat sąlygotas nukentėjusiojo per menko kinologijos išmanymo bei apskritai specialių žinių apie šunis stokos. Aplinkybę, jog būtent nukentėjusysis ištiesė ranką link P. J. šuns, ir analogiškus pareiškėjo teiginius patvirtino teismui tiesą sakyti pasižadėjęs liudytojas T. S., kuriuo netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kas paneigia nukentėjusiojo teiginius, jog šuo jį puolė. Skirtingai nei T. S. parodymus, liudytojos N. K. parodymus teismas vertina kaip nepatikimus, kadangi jie prieštarauja kitai byloje surinktai medžiagai (dėl šuns pavadžio ilgio, atstumo tarp P. J. šeimos ir liudytojo T. S. ir kt.), yra nenuoseklūs, todėl jais priimdamas sprendimą nesiremia.
Pavojingų šunų laikymo tvarka papildomai reglamentuota ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. Bl-290 patvirtinto Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), kurio 4 punkte nustatyta, kad pavojingų ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys arba jų prižiūrimi pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai nekeltų grėsmės kitų gyvūnų gerovei ir sveikatai, žmonių sveikatai, nuosavybei ir ramybei. Aprašo 31 punkte numatyta, kad viešosiose vietose ir bendrojo naudojimo patalpose pavojingi šunys vedžiojami (vedami) su antsnukiu ir laikant už pavadėlio. Jeigu šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Iš teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, konkrečiai, iš paties pareiškėjo paaiškinimų bei liudytojo T. S. parodymų, teismas daro išvadą, jog P. J. šuo įvykio metu buvo pririštas už trumpo pavadžio, tačiau buvo vedžiojamas be antsnukio. Aplinkybės, kad šuo buvo be antsnukio, pakanka konstatuoti, jog P. J. nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4. punkto reikalavimų ir toks jo neveikimas užtraukia jam atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.
Teismas, vertindamas skundžiamą nutarimą dalyje dėl paskirtos nuobaudos, sprendžia, kad Institucija tinkamai ir teisingai individualizavo pareiškėjui skiriamą baudą, teisingai pritaikė nuobaudos skyrimui aktualias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nutarimu yra paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, o teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, esminių ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima svarstyti mažesnės baudos ar švelnesnės nuobaudos skyrimą, nenustatė, keisti, tikslinti ar naikinti šioje dalyje nutarimą pagrindo nėra.
Dėl V. K. neturtinės žalos reikalavimo
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškimą dėl įvykio policijai pateikė ne pats V. K., o jo sutuoktinė N. K., kuri savo vardu pareiškė 5000 eurų dydžio civilinį ieškinį (5 b. l.). N. K. nėra tinkama civilinė ieškovė šiame procese, kadangi ne ji, o jos sutuoktinis V. K. tiesiogiai nukentėjo dėl pareiškėjo šuns įkandimo, dėl to toks civilinis ieškinys Institucijoje apskritai neturėjo būti priimtas, o administracinio nusižengimo protokole nukentėjusiuoju pripažintam V. K. turėjo būti išaiškintos ANK nuostatos dėl jo prašomos žalos atlyginimo.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriame turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Ir nors ANK 618 straipsnio normos nenumato, kaip nutarime pareigūnas turi išspręsti žalos atlyginimo klausimą, teigtina, jog ANK normos turi būti taikomos sistemiškai ir skundžiame nutarime turėjo būti pasisakyta dėl nukentėjusiojo prašomos žalos atlyginimo. Kadangi joks sprendimas dėl žalos atlyginimo skundžiamame nutarime apskritai nėra priimtas, teismas šioje dalyje nutarimą keičia, pasisako dėl V. K. prašomos žalos ir priima sprendimą dėl jam iš P. J. priteistinos žalos dydžio.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. galutiniu reikalavimu prašė 2000 eurų dydžio neturtinės žalos.
Neturtinės žalos sąvoka yra apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Teismui V. K. teigė, jog prašo 2000 eurų neturtinės žalos todėl, kad dėl šio įvykio labai išsigando jo žmona, jis dėl šuns įkandimų patyrė nežmoniškai didelį skausmą, pats yra buvęs kariškis, bet rankos skausmas po įkandimo jam buvo nepakeliamas, mano, kad būtent 2000 eurų suma yra kaip tik tokia suma, kuri gali jų šeimos išgyvenimus atpirkti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo šuns įkandimas turėjo neigiamų pasekmių nukentėjusiojo V. K. sveikatai, pats įvykis, medicininė intervencija sukėlė skausmo, nemalonių potyrių, nepatogumų, tačiau įvertinus tai, kad vienas iš esminių prašomos neturtinės žalos kriterijų, pasak V. K., yra jo žmonos patirti išgyvenimai, sprendžia, kad V. K. reikalavimas didžiąja dalimi yra nepagrįstas. Pirma, ne V. K. žmona nukentėjo, sutiktina, kad ji galėjo išsigąsti, susinervinti, pernelyg emocingai sureaguoti, ką, beje, N. K. demonstravo ir teismo posėdyje duodama parodymus, todėl teismas, svarstydamas V. K. prašomos neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, apskritai nesvarsto ir neanalizuoja jo žmonos patirtų išgyvenimų. Antra, nukentėjusysis nepateikė sveikatos sutrikdymo mastą nustatančių ir patvirtinančių duomenų, taip pat nepateikė jokių konkrečių savo įvardinto ilgo sveikimo duomenų, nors tokią pareigą nukentėjusiajam, reikalaujančiam neturtinės žalos atlyginimo, numato įstatymas. Trečia, aplinkybė, kad medicininės paslaugos V. K. buvo teikiamos, jo teigimu, be nuskausminamųjų, kas sukėlė jam dar didesnius nepatogumus ir skausmą, tiesiogiai nėra susijusios su P. J., nes taip ir lieka neaišku, kodėl nukentėjusysis medicininių intervencijų metu neprašė gydytojų nuskausminti šuns sukandžiotą ranką. Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad V. K. jokie gyvybiškai svarbūs organai dėl P. J. šuns įkandimo nebuvo pažeisti, nukentėjusysis gali dirbti, jo bendra savijauta yra gerėjanti, pripažintina, jog nagrinėjamas įvykis V. K. nesukėlė esminių ir ilgalaikių neigiamų išgyvenimų.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į pareiškėjo ir nukentėjusiojo teisėtų interesų ir lūkesčių pusiausvyrą, sprendžia, kad V. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos pagrįstas iš dalies, todėl nukentėjusiojo V. K. prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas Nr. 12-ANK_N -1944-2020 (ROIK 20114703869) buvo priimtas surinkus pakankamai patikimų duomenų, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl jame buvo pagrįstai pripažinta, kad P. J. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta tinkamai individualizuota nuobauda, todėl pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas tikslintinas išsprendžiant V. K. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio nuostatomis,
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo P. J. skundo.
Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. 12-ANK_N -1944-2020 (ROIK 20114703869) ir iš pareiškėjo P. J. nukentėjusiojo V. K. (V. K.) naudai priteisti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje nutarimo nekeisti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.