Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-08-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-937-922/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-16
Bylos Nr.
e2YT-937-922/2017
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00692-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
E. G., V. K., Valstybės įmonės Turto bankui
Civilinė byla Nr. e2YT-937-922/2017Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00692-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 16 d.Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. B., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. G., V. K. ir Valstybės įmonės Turto banko atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. G., V. K. ir Valstybės įmonės Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., mirusi (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. P. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. B. po (duomenys neskelbtini) mirusios motinos B. B. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nurodoma, kad pareiškėjo senelė A. P. mirė (duomenys neskelbtini), kuri iki mirties gyvena (duomenys neskelbtini). A. P. turėjo tris vaikus – B. B., E. G. ir V. K.. A. P. 1988-01-18 išreiškė savo valią ir oficialiu testamentu pareiškėjo motinai B. B. paliko medinį gyvenamąjį namą su priklausiniais, ten esančius žemės sklypus, tačiau B. B. po A. P. mirties į notarų biurą nesikreipė, kadangi manė, jog po testamento sudarymo niekur kreiptis nereikia. Tiek pareiškėjas, tiek jo motina B. B. iki mirties, gyveno palikimą sudarančiame name, vedė bendrą ūkį su A. P., sodino daržus, prisidėjo prie namų išlaikymo. Po A. P. mirties B. B. toliau liko gyventi paveldimame name, naudojosi visu likusiu turtu. B. B. mirė (duomenys neskelbtini), kuri iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šeimoje yra vienintelis vaikas, tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini), jam dar negimus. Palikimą sudarančiame name jis gyveno nuo gimimo, kurį laiką gyveno su motina ir senele, tačiau joms mirus liko vienas. Kadangi jam buvo sunku tvarkytis vienam, jam padeda R. M.. Po motinos mirties į notarų biurą nesikreipė, kadangi manė, jog jos visas turtas atiteko jam kaip vieninteliam įpėdiniui. Nors dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau visus motinos daiktus po jos mirties paėmė jis, visu turtu pradėjo naudotis kaip savu, t. y. priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepimuose suinteresuoti asmenys nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Taip pat atsiliepimuose prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. yra mirusių B. B. ir V. B. sūnus, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). B. B. yra J. P. ir A. P. dukra, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). V. B. ir B. B. susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). V. B. mirė (duomenys neskelbtini). B. B. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymų matyti, kad pareiškėjas V. B. iki 1998-03-18 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). sav.; B. B. iki mirties deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); A. P. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorės M. K. patvirtinto 1988-01-18 testamento matyti, kad A. P. savo mirties atveju vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko B. B.. Iš Varėnos r. sav. 2-ojo notaro biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2017-03-14 pažymos Nr. 138-S matyti, kad po A. P. mirties ir po B. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – CK). Palikėjui nesurašius testamento, paveldėjimo santykiai atsiranda pagal įstatymą (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog po senelės mirties motina priėmė jos palikimą, o pareiškėjas priėmė palikimą po motinos mirties. Todėl šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Pareiškėjas, suinteresuoti asmenys nurodė, jog B. B. po motinos A. P. mirties priėmė palikimą, t. y. liko gyventi tame pačiame name, naudojosi jos asmeniniais daiktais, ir kt. O pareiškėjas V. B. po motinos B. B. mirties visu likusius turtu naudojosi kaip savo, mokėjo mokesčius, dirbo žemę ir kt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 CK - 587 straipsnis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad B. B. po A. P. mirties, vėliau pareiškėjas V. B. po motinos B. B. mirties, palikimą priėmė, kadangi pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, tačiau dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo į notarų biurą nesikreipė, todėl pareiškėjas negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo.

Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjams teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad mirusi B. B. ir pareiškėjas atlikę aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Nepaisant to, kad į notaro biurą nesikreipė, tačiau jie priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėję jį faktiškai valdyti. Teiginį, kad jie priėmė palikimą, atsiradusį po senelės ir vėliau po motinos mirties, pradėję jį faktiškai valdyti patvirtina bylos duomenys. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjų nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta bei nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, jog B. B., mirusi (duomenys neskelbtini), po motinos A. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu bei, kad V. B. po motinos B. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais ir CPK 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po motinos A. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Turintys juridinę reikšmę faktai nustatomi nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Janiulytė