Tauragės apylinkės teismo nutartis

2014-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-43-733/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-07
Bylos Nr.
1-43-733/2014
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00127-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Nukentėjusysis
R. J.
Kaltinamasis
V. M.
Advokatai
Vytautas Kelpšas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-43-733/2014Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00127-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2.; 2.9.11.;(S)2.9.12.
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 7 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei,dalyvaujant prokurorams Stefai Daliai Ramanauskienei, Mariui Mauriui,nukentėjusiajai R. J.,gynėjui advokatui Vytautui Kelpšui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, senatvės pensininkas, turintis 55 procentų darbingumą (III gr. invalidas), našlys, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) 2012-03-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. – areštu 40 parų, 2012-06-21 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę; 2) 2013-03-29 pagal BK 129 str. 2 d. 2, 3 ir 6 punktus – laisvės atėmimu 15 m., nuosprendis įsiteisėjo 2013-06-21, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-01-21, vakare, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), savo namų kambaryje, V. M. tyčia kumščiais sudavė nenustatytą smūgių skaičių sugyventinei R. J. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, 2013-02-14, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), savo namų kambaryje, V. M. tyčia kumščiais sudavė nenustatytą smūgių skaičių sugyventinei R. J. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, 2013-02-15, apie 9 val., (duomenys neskelbtini), savo namų kambaryje, V. M. tyčia kumščiais sudavė nenustatytą smūgių skaičių sugyventinei R. J. į nugarą ir kojas. Tą pačią dieną apie 17 val., V. M. vėl tyčia kumščiais sudavė nenustatytą smūgių skaičių R. J. į veidą ir nugarą. Po to R. J. ištrūkus ir išbėgus į lauką, V. M. pasivijo pastarąją ir savo gyvenamojo namo kieme jai tyčia sudavė rankomis ir spyrė bendrai ne mažiau dvidešimties kartų į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajai padarydamas poodinę kairio paakio kraujosruvą, apatinės lūpos muštinę žaizdą, dešinės ausies kaušelio kraujosruvą, poodines kraujosruvas nugaroje ir abiejose kojose bei kelių sąnarių odos nubrozdinimus, o taip pat išmušė du viršutinį ir apatinį priekinius dantis (kandžius), taip sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. M., apklaustas teisme, dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo 2012 m. kovo mėn. vidurio su R. J. gyveno kaip sugyventiniai. Jis ją visiškai išlaikė, kartu dirbo ir tvarkė buitį iki pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Dabar jo namai užrakinti ir ten niekas negyvena. 2013-01-21 jis R. J. nemušė, o sužalojimus ant veido, kuriuos pamatė tik kitos dienos rytą, ji pasidarė pati, girta griūdama užkliuvusi už durų slenksčio einant į tualetą. Dėl patirtų sužalojimų medikų nekvietė. 2013-02-14, apie 10 val. atėjo H. S.. R. J. kelis kartus parnešus po naminės degtinės butelį gėrė trise iki vakaro. R. J. nemušė. H. S. liko nakvoti pas juos. Kitą dieną, 2013-02-15, apie 13 val., H. S. išėjo namo. R. J. dar parnešė butelį degtinės, kurią išgėrus pradėjo tarpusavyje bartis. Konflikto metu sėdėdamas sudavė jai vieną kartą kumščiu į nugarą, garsiai ją apšaukė. R. J. pašokusi nuo sofos ir išėjusi į lauką pro duris kieme nuvirto. Jis išbėgęs į kiemą bandė pakelti R. J., kuri du kartus jam išslydo iš rankų, todėl jos nebekėlė. Tai pamačiusi kaimynė A. L. pradėjo ant jo šaukti. R. J. tuo metu pakilusi ir pro namo kampą nuropojusi link kelio, perlipo per tvorą, perbėgo per kelią, eidama per nedidelį griovį vėl griuvo. Kieme ant R. J. nešaukė, smūgių jai nesudavė. Priėjęs prie R. J. ir ją apkabinęs parvedė namo. Paguldęs ant lovos R. J. matė subraižytas jos kojas, sužalojimų ant jos veido nematė. Abiems užmigus atvyko policijos pareigūnai, kurie juos išsivežė į komisariatą. Tvirtina, kad 2013-02-15 R. J. dantų neišmušė, kitų sužalojimų nurodytų kaltinime nepadarė. R. J. dantį buvo išmušęs 2011 m. rudenį, kai ši, būdama girta, su drabužiais ir batais įsiropštė į jo su žmona lovą. Kitą dantį R. J. išsitraukė pati.

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir nurodė, kad kaltinimuose nurodytu laiku R. J. nemušė, o kai kuriuos sužalojimus ši patyrė griūdama ir atsitrenkdama į kietus paviršius, dėl ant jos kūno rastų daugybinių sužalojimų ir išmuštų dantų nieko paaiškinti negali. Už R. J. sumušimą 2012 m. kovo mėn. buvo nuteistas ir atliko bausmę (1 t., 87, 88, 93 b.l.).

Iš alkotesterio Lion Alcolmeter 500 Nr. 18943 patikrinimo šaknelės matyti, kad 2013-02-15, 19 val. 06 min., policijos pareigūnas V. M. nustatė 1,75 promilių girtumą, kurio pastarasis neginčijo (1 t., 11 b.l.).

Nukentėjusioji R. J., apklausta teisme, parodė, kad ji su V. M. gyveno kaip sugyventiniai. 2013-01-21, vakare, kilus konfliktui V. M., būdamas girtas, ją sumušė, trenkė sėdinčiai ant fotelio rankų delnais jai per ausis. Dėl sužalojimų į medikus ir policiją nesikreipė. 2013-02-14 V. M. ją mušė rankomis, sudavė kelis smūgius į lūpas, dėl ko nulūžo du dantys, bėgo kraujas. Daugiau tą dieną V. M. jos nemušė. Prisimena, kad kai V. M. jai kažką pasakė, greitai ėjo su šlepetėmis į lauką, užkliuvo už slenksčio su skaudančia kaire koja, kurios pirštai yra amputuoti, ir kieme nugriuvo. Neprisimena kaip griuvo, nes buvo visiškai girta, o kai persigeria praranda atmintį, be to, jai yra sutrenkta galva. Tvirtina, kad ne viską atsimena ir būdama blaivi. Nugriuvus girdėjo šaukiančią A. L.. Prisimena, kad ji keturiomis nuropojo už namo kampo, lipo per tvorą ir kojinei užkliuvus vėl griuvo, susibraižė kojas, dėl ko liko randai ant dešinės kojos. Paskui V. M. ją parvedė namo, nurengė ir ji užmigo. Atvykę policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė A. L., juos išvežė į komisariatą. 2013-02-15 ryte atėjo V. M. draugas su kuriuo trise gėrė degtinę. Tą dieną V. M. jai skaudžiai sudavė vieną smūgį į nugarą ties mentėmis. Į kitas kūno vietas V. M. jai smūgių nesudavė. Prisimena, kad kažkada V. M. spustelėjo jai lūpą ir jai iškrito dantis. Šiuo metu jai visi dantys baigia iškristi. Ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje dalyvavo neblaivi. Pareiškimo dėl jos sumušimo nerašė, apklausos protokolų neskaitė. Akistatoje su V. M. sakė tiesą. V. M. nebijo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, su kaltinamuoju V. M. susitaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. J. parodė, kad 2013-01-21 vakare V. M. jai sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas, tačiau neprisimena kiek kartų. 2013-02-14, vakare, sugyventinis V. M. kambaryje jai kumščiais sudavė keletą kartų į veidą. 2013-02-15, apie 9 val. jai, būnant namuose, sugyventinis V. M. liepė eiti parnešti degtinės, o kai atsisakė tai daryti pastarasis kambaryje kumščiais skausmingai jai sudavė į nugarą ir kojas. Tą pačią dieną, apie 14 val. V. M. reikalaudamas parnešti degtinės jai kumščiais sudavė daug kartų į veidą ir nugarą. V. M. mušė tol, kol kažkas iš kaimynų iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi anksčiau bijojo V. M., todėl tyrėjams melavo. (1 t., 15-17 b.l.).

Nukentėjusioji R. J., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad sugyventinis V. M. 2013-02-14 jai sudavė vieną kartą į nugarą, o 2013-02-15 jai sėdinčiai ant fotelio sudavė kumščiu per ausis ir lūpas, į veidą, nugarą. Be to, 2013-02-15 pavakary V. M. vėl ją sumušė, suduodamas kumščiu apie du kartus į nugarą. Patvirtino, kad davė teisingus parodymus pirmoje apklausoje (1 t., 20, 21 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą tarp V. M. ir R. J., pastaroji nurodė, kad jos niekas nemušė, o medicininėje dokumentacijoje visus užfiksuotus sužalojimus ji patyrė griuvinėdama, būdama neblaivi. Pirmoje apklausoje (2013-02-15) V. M. apkalbėjo, nes buvo apklausinėjama girta (1 t., 24, 25 b.l.).

Iš alkotesterio Lion Alcolmeter 500 Nr. 18943 patikrinimo šaknelės matyti, kad 2013-02-15, 19 val. 36 min., policijos pareigūnas R. J. nustatė 2,48 promilių girtumą, kurio pastaroji neginčijo (1 t., 11 b.l.).

Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės 2014-05-22 akto Nr. 85TPK-183/2014 išvadose konstatuota, kad nenustatyta, jog R. J. 2013-01-21 vakare, 2013-02-14 apie 21 val. ir 2013-02-15 apie 9 val., t.y. V. M. nusikalstamų veikų darymo metu, dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, ji galėjo teisingai suprasti su ja 2013-01-21, 2013-02-14 ir 2013-02-15 atliekamų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir reikšmę bei priešintis tiems veiksmams. Šiuo metu R. J. nustatyta: lengvas protinis atsilikimas; psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Ji sugeba duoti parodymus apie 2013-01-21 vakare, 2013-02-14 apie 21 val. ir 2013-02-15 apie 9 val. V. M. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, ne V. M. akivaizdoje, kurio ji bijo. Nenustatyta, kad neblaivi R. J., kuriai 2013-02-15 19 val. 36 min. nustatytas 2,48 promilių girtumas, apklausta 2013-02-15 nuo 19 val. 50 min. iki 20 val. 20 min. kaip liudytoja būtų nesuvokusi savo duotų parodymų esmės, nenustatyta, kad ji būdama neblaivi būtų nesuvokusi įvykių esmės, tačiau dėl alkoholio poveikio ir lengvo protinio atsilikimo kai kurių aplinkybių (pvz. kiek smūgių buvo suduota) gali neprisiminti (2 t., 50-52 b.l.).

Iš 2013-03-04 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 427/13(03) matyti, kad remiantis medicininiais dokumentais bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes nustatyta, jog R. J. padaryti kūno sužalojimai: poodinė kairio paakio kraujosruva, muštinė apatinės lūpos žaizda, dešinės ausies kaušelio kraujosruva, išmušti keli viršutiniai ir apatiniai priekiniai dantys (kandžiai), poodinės kraujosruvos nugaroje ir abiejose kojose bei kelių sąnarių odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti bukais daiktais bei paviršiais, daugiausia nuo sumušimo, yra įvairaus senumo. Griūnant, suklupus – atsitrenkus į kietą pagrindą galėjo gautis kelių sąnarių odos nubrozdinimai. Savigynai būdingų sužalojimų nėra. Sprendžiant iš sužalojimų daugybiškumo ir išsidėstymo, jie padaryti sudavus daug smūgių įvairiose kūno padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduoties aprašomojoje dalyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (2013-01-21, 2013-02-14 ir 2013-02-15). Medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kiek konkrečiai dantų išmušta R. J.. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis ir dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele, 1-2 nuolatinių dantų netekimas sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą, o 3-5 dantų netekimas sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti R. J. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., 33, 35, 36 b.l.).

Iš 2013-02-15 protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji R. J. pasirašytame pareiškime nurodė, jog tą pačią dieną, apie 9 val., namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini) , sugyventinis V. M. ją sumušė, suduodamas smūgius rankomis jai į nugarą, kojas. Be to, V. M. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, dėl ko prašo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (1 t., 1 b.l.).

Liudytoja A. L., apklausta teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 26, 27 b.l.), kad gyvena kaimynystėje priešais V. M., kuris nuo 2012 m. pavasario gyvena su R. J., gyvenamąjį namą apie 32 m atstumu. V. M. su R. J. nuolat girtauja. 2013-02-15, apie 16 val., būdama savo namuose per langą matė kaip V. M. savo bute mušė ant lovos gulinčią R. J., suduodamas kumščiais į įvairias kūno vietas. Po to R. J. išbėgo į kiemą, o V. M. ją pasivijęs lauke dar sudavė mažiausiai 10 smūgių. R. J. bėgdama šoko per tvorą ir už jos užkliuvusi nugriuvo. Pribėgęs V. M. ją sučiupo ir prisitraukęs prie savęs ją daužė kumščiais ir spardė į įvairias kūno vietas. Negali pasakyti kiek V. M. sudavė smūgių R. J., bet tvirtina, kad daug. Kadangi ji turi klausos sutrikimą, dėl ko nešioja klausos aparatą, todėl paprašė sūnaus, kad šis paskambintų policijai. Vėliau V. M. suėmęs R. J. už pažastų parsitempė ją į butą. Buvo labai išsigandusi ir manė, kad V. M. užmuš R. J..

Iš BIRT ataskaitų žiūrylės išrašų matyti, kad 2013-02-15, 17 val. 41 min. N. L. telefonu pranešė policijai, jog prieš kelias minutes grįžo išsigandusi jo mama A. L. teigianti, kad M. užmušė moterį. Vėliau policija patikslino informaciją, kad 19 val. 05 min. į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių dėl sužalojimų buvo pristatyta R. J., gim. (duomenys neskelbtini). m.(1 t., 46-48 b.l.).

Liudytojas H. S., apklaustas teisme, parodė, kad nėra matęs muštynių tarp V. M. ir R. J.. Paskutinį kartą pas V. M. namuose lankėsi 2013 m. vasarą. Dėl jaunystėje patirtos galvos traumos ne viską atsimena. Neprisimena, kad pas V. M. būtų lankęsis 2013-02-14.

Liudytoja R. Š., policijos tyrėja, apklausta teisme, parodė, kad R. J., po akistatos su V. M., kurios metu neigė buvusi pastarojo sumušta, neverčiama patvirtino, jog V. M., kurio bijo, tikrai ją sumušė 2013-02-15.

Iš 2013-02-15 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimų įvykio vieta yra V. M. butas ir kiemas, esantys (duomenys neskelbtini).. Minėtame bute ant kilimo matosi dėmės, panašios į kraują (1 t., 7-10 b.l.).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo V. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis tyčiniais veiksmais R. J. 2013-01-21 ir 2013-02-14 sukėlė fizinį skausmą, o 2013-02-15 – nežymų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis V. M. prisipažindamas iš dalies kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino tik vienintelį faktą, kad 2013-02-15 jis sėdėdamas sudavė R. J. vieną kartą kumščiu į nugarą ir garsiai ją apšaukė, o kitus smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime, neigė, tvirtindamas, jog šiuos sužalojimus nukentėjusioji R. J. pasidarė pati sau, girta griuvinėdama ir atsitrenkdama į kietus paviršius. Nors kaltinamasis neigia 2013-01-21, 2013-02-14 ir 2013-02-15 atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, išskyrus vieno smūgio sudavimą nukentėjusiajai kumščiu į nugarą, tačiau šie jo parodymai yra paneigti nukentėjusiosios pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, o ypač tais, kuriuose nedalyvavo V. M., nes nukentėjusioji jo bijo, ką patvirtino ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės ekspertų komisija, taip pat teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų A. L. ir R. Š. parodymais, pareiškimo, įvykio vietos apžiūros protokoluose, BIRT ataskaitų žiūrylės išraše užfiksuotais duomenimis. Minėti įrodymų šaltiniai tarpusavyje yra neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Liudytojas H. S. nepatvirtino kaltinamojo V. M. parodymų. Teismas nukentėjusiosios R. J. parodymus, duotus teisme, kuriuose ji dėl savo ligos neprisimena įvykių datų ar smurtinių veiksmų eiliškumo, suduotų smūgių skaičiaus ir tvirtina, kad pirminiais parodymais nepagrįstai apkalbėjo V. M., ištirtų įrodymų kontekste vertina kritiškai ir jais remiasi tiek kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės ekspertų komisija konstatavo, jog nenustatyta, kad neblaivi R. J., kuriai 2013-02-15 19 val. 36 min. nustatytas 2,48 promilių girtumas, apklausta 2013-02-15 nuo 19 val. 50 min. iki 20 val. 20 min. kaip liudytoja būtų nesuvokusi savo duotų parodymų esmės, taip pat nenustatyta, kad ji būdama neblaivi būtų nesuvokusi įvykių esmės, bet dėl alkoholio poveikio ir lengvo protinio atsilikimo kai kurių aplinkybių gali neprisiminti. Taigi, atmestinas nukentėjusiosios teiginys, kad ji, būdama girta, nepagrįstai apkalbėjo kaltinamąjį. Ištirtų įrodymų kontekste teismas kaltinamojo V. M. parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiosios R. J. parodymus, duotus teisme ir akistatoje, kaip siekimą padėti V. M. išvengti šios atsakomybės.

V. M. veikos, padarytos 2013-01-21 ir 2013-02-14, kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2002, Nr. 112-4970) redakcija), nes jis tyčia mušdamas sugyventinę R. J., sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, V. M. veika, padaryta 2013-02-15, kvalifikuotina taip pat pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2002, Nr. 112-4970) redakcija), o ne pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip nurodyta kaltinamajame akte, nes jis tyčia mušdamas sugyventinę R. J., sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje tik teisiamojoje posėdžio metu, remiantis nukentėjusiosios R. J. parodymais, buvo nustatyta, kad V. M. mušdamas R. J., šiai sukėlė fizinį skausmą, padarė poodinę kairio paakio kraujosruvą, apatinės lūpos muštinę žaizdą, dešinės ausies kaušelio kraujosruvą, poodines kraujosruvas nugaroje ir abiejose kojose, kelių sąnarių odos nubrozdinimus, išmušė du priekinius dantis, kas pagal 2013-03-04 teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G 427/13(03) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kitų objektyvių duomenų, kad V. M. nukentėjusiajai būtų išmušęs tris ir daugiau dantų, kas nukentėjusiajai būtų sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 407 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dėl kurių procesas pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui. Viena iš jų – fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 1 dalis). Nors ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu V. M. buvo kaltinamas ne tik fizinio skausmo sukėlimu, bet ir padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą savo sugyventinei R. J., tačiau nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad kaltinamasis mušdamas nukentėjusiąją šiai 2013-01-21 ir 2013-02-14 sukėlė fizinį skausmą, o 2013-02-15 – nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko visos nusikalstamos veikos atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį, kas patenka į privataus kaltinimo proceso bylų sąrašą. Todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylas turi būti taikomos Baudžiamojo proceso normos, reglamentuojančios Privataus kaltinimo bylų procesą.

Baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta speciali perėjimo iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą procedūra. Pagal BPK 417 straipsnio 2 dalį, bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus BK straipsnius.

Be to, BPK 416 straipsnio 1 dalis numato, kad privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. Jei privatus kaltintojas atsisakė kaltinimo arba su kaltinamuoju susitaikė, bylos procesas teismo nutartimi nutraukiamas (BPK 416 straipsnio 3 dalis).

Laikantis aukščiau minėtų įstatymo normų teismas nustatė, kad teisiamajame posėdyje iki baigiamųjų kalbų pabaigos privati kaltintoja – nukentėjusioji R. J. susitaikė su kaltinamuoju V. M. (2 t., 75 b.l.).

Kadangi privati kaltintoja – nukentėjusioji R. J. teisiamajame posėdyje iki baigiamųjų kalbų pabaigos susitaikė su kaltinamuoju V. M., todėl vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis pradėtas baudžiamosios bylos procesas nutrauktinas, nukentėjusiajai susitaikius su asmeniu, kaltinamu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu.

Nutraukus bylą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys V. M. dėl 37,47 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiosios R. J. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., 39-41 b.l.), paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 4.5. p.).

Teismas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 416 straipsnio 3 dalimi, 439 straipsnio 1 dalimi, 440 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamosios bylos, kurioje V. M. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2002, Nr. 112-4970) redakcija) už 2013-01-21 ir 2013-02-14 R. J. sukeltą fizinį skausmą bei už 2013-02-15 R. J. sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą, procesą nutraukti, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nukentėjusiajai R. J. susitaikius su kaltinamuoju V. M..

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, civilinį ieškinį V. M. dėl 37,47 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiosios R. J. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje, palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas Povilaitis