- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-289-265/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14414-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- J. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria teismas nustatė terminą pašalinti pareiškimo trūkumus, civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. Ž. prašymą dėl fakto patvirtinimo ir įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl fakto patvirtinimo ir įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, prašydama patvirtinti faktą, kad Rimgaudas A. P. po sutuoktinės B. P. mirties Duomenys neskelbtini. faktiškai pradėjo valdyti B. P. priklausiusią 1/2 dalį buto, esančio Duomenys neskelbtini, ir taip faktiškai priėmė palikimą, įpareigoti Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarę A. K. atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą – išduoti R. A. P. vardu paveldėjimo teisės liudijimą, nurodant, kad jis po B. P. mirties paveldėjo 1/2 dalį buto, esančio Duomenys neskelbtini.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai J. Ž. terminą per septynias dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje paminėtus trūkumus.Iš pareiškėjos prašymo turinio teismas padarė išvadą, kad pareiškėja kreipiasi į teismą siekdama priimti po savo tėvo R.A. P. mirties atsiradusį palikimą, ir pažymėjo, kad sprendžiant paveldėjimo klausimus yra būtina nurodyti, ar miręs asmuo turi kitų įpėdinių, tačiau šių duomenų pareiškėja nenurodė.Atkreipė dėmesį į tai, kad teismui turi būti pateikiami kreipimosi į teismą dieną aktualūs (ne senesni nei vieno mėnesio) duomenys bei įrodymai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui aktualaus Nekilnojamojo turto registro išrašo, patvirtinančio, kad butas, esantis Duomenys neskelbtini, nuosavybės teise priklausė jos mirusiam tėvui R. A. P..Pažymėjo, kad teismo sprendimo pagrindu asmenys turi teisę tiesiogiai kreiptis į notarą dėl notarinio veiksmo atlikimo, o CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą pareiškėjai siūlė patikslinti savo reikalavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas neįsigilino į pareiškėjos prašymo esmę, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, neturinčią nieko bendro su pareiškėjos prašymu. Visi teismo nurodyti trūkumai nesusiję su procesinio dokumento trūkumų institutu ir negali būti pagrindas teismui atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą. Teismas nenurodo, koks konkretus teisės aktas ir kokia jo konkreti teisės norma reikalauja, kad būtų pateikti duomenys, ar miręs asmuo turi kitų įpėdinių. Šioje byloje kitų įpėdinių negali būti, nes niekas, išskyrus mirusį pareiškėjos tėvą, negalėjo paveldėti po jo sutuoktinės (pareiškėjos mamos) mirties likusios bendro turto dalies. Teismas taip pat nenurodo, koks teisės aktas ir kokia jo konkreti teisės norma reikalauja, kad šio pobūdžio bylose turi būti pateikiami kreipimosi į teismo dieną aktualūs (ne senesni nei vieno mėnesio) duomenys bei įrodymai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismas turi galimybės gauti duomenis iš VĮ Registrų centro. Teismo pateikiamos Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatos neturi nieko bendro su šia civiline byla. Teismas negali proceso šaliai nurodinėti, kaip jai formuluoti savo procesinio dokumento reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą pašalinti pareiškimo trūkumus.Apeliantė teigia, jog nagrinėjamu atveju CPK 115 ir 135 straipsnių nuostatos netaikytinos, kadangi pareiškėja pateikė specifinį procesinį dokumentą, kurio pateikimą reglamentuoja specialios CPK normos. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą vertina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose.Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bendroji nuostata, jog CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio reikalavimo dėl ieškinio nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš pareiškimo trūkumų nurodė tai, jog sprendžiant paveldėjimo klausimus yra būtina nurodyti, ar miręs asmuo turi kitų įpėdinių, tačiau šių duomenų pareiškėja nenurodė.Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyti dalyvaujantys byloje asmenys, jų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.Kaip matyti iš pareiškimo turinio, J. Ž. prašo teismo nustatyti juridinį faktą, t. y. patvirtinti faktą, kad šiuo metu jau miręs R.A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties Duomenys neskelbtini. faktiškai pradėjo valdyti B. P. priklausiusią 1/2 buto, adresu Duomenys neskelbtini, dalį ir taip faktiškai priėmė palikimą, t. y. (paveldėjo) B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą. Kartu su pareiškimu J. Ž. pridėjo Klaipėdos pirmojo notarų biuro 2017 m. kovo 29 d. liudijimą, patvirtinantį, kad po B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties Duomenys neskelbtini Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pažymėtina, kad pareiškime nėra nurodyti jokie kiti, be pareiškėjos, byloje dalyvaujantys asmenys, tai yra kiti galimi įpėdiniai, pavyzdžiui, mirusiosios vaikai, broliai ir seserys, valstybė ir pan., duomenys apie juos. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja prašo įpareigoti notarę atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau į bylą neįtraukia jos suinteresuotu asmeniu.Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad kitų įpėdinių negali būti, nes niekas, išskyrus pareiškėjos tėvą, negalėjo paveldėti po jo sutuoktinės mirties likusios bendro turto dalies. Šis apeliantės argumentas suponuotų išvadą, jog šioje byloje iš tiesų kitų suinteresuotų asmenų, t. y. galimų B. P. turto paveldėtojų, nėra, tačiau atskirajame skunde taip pat nurodyta, jog „notaro tvarkomoje byloje, be pareiškėjos, yra dar vienas asmuo, pareiškęs, kad priima palikimą po R.A. P. mirties, tačiau šiai bylai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tai neturi visiškai jokios reikšmės“. Asmenų, kurie akivaizdžiai turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi nenurodymas teismui pateiktame pareiškime laikytinas esminiu šio procesinio dokumento trūkumu, nes jie netenka galimybės pasinaudoti procesinėmis teisėmis. Todėl spęstina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas nurodyti, ar miręs asmuo turi kitų įpėdinių, yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui aktualaus (ne senesnio nei vieno mėnesio) Nekilnojamojo turto registro išrašo, patvirtinančio, kad butas, esantis Duomenys neskelbtini, nuosavybės teise priklausė jos mirusiam tėvui R. A. P..CPK 135 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad kartu su ieškiniu turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti, ar išrašo iš Nekilnojamojo turto registro nepateikimas laikytinas trūkumu, sudarančiu pagrindą taikyti ieškinio trūkumų institutą, būtina atsižvelgti į CPK 115 straipsnio 4 dalį. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) teismas gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, ir įvertinęs aplinkybę, kad reikalaujamus duomenis, t. y. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, teismas gali nesudėtingai gauti pasinaudojęs teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų institutą. Taip pat sutiktina su apeliante, jog teismo reikalavimas, kad minėti duomenys būtų ne senesni nei vieno mėnesio, yra perteklinis ir nepagrįstas.Apeliantė taip pat kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo siūlymu tikslinti pareiškimo reikalavimus.Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjos reikalavimas yra aiškus ir suprantamas, todėl teismas nepagrįstai siūlė pareiškėjai tikslinti pareiškimo reikalavimą. Dėl reikalavimo pagrįstumo spręstina išnagrinėjus bylą iš esmės.Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visetą darytina išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė pareiškimo trūkumų instituto normas, tačiau įvertinus tai, jog nenurodžius suinteresuotų asmenų civilinė byla negali būti pradėta nagrinėti, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, apeliantei nustatytinas naujas terminas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, t. y. nurodyti, ar mirę asmenys, t. y. B. P. ir R.A. P., turi kitų įpėdinių, arba nurodyti, jog tokių asmenų nėra, išaiškinant, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Nustatyti apeliantei J. Ž. terminą per 7 dienas nuo šios šios nutarties gavimo pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y. nurodyti, ar mirę asmenys, t. y. B. P. ir R. A. P., turi kitų įpėdinių, arba nurodyti, jog tokių asmenų nėra, išaiškinti, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.