Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 6 d. M. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. birželio 14 d., apie 22.50 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo automobilį, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus, t. y. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo M. K. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatytą pažeidimą ir paskyrė 2 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Teismas konstatavo, kad M. K. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismas nurodė, kad iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad akistatų metu D. Č. nurodė bei pats M. K. pripažino, kad jis vairavo automobilį. Teismas pažymėjo, kad iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat matyti, kad M. K. kraujyje buvo rastos 2,92 promilės etilo alkoholio.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu M. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. <...> Teisės doktrinoje ilgą laiką pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. Motyvuoti teismų sprendimai yra būtina sąlyga užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema. <...> Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Teisminės praktikos ir teisės mokslo doktrinos tęstinumo išsaugojimas yra viena teisinės sistemos vertybių. Todėl teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, turi atsižvelgti į aukščiau paminėtas teisės normas, teisės principus ir teisines vertybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/06, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, P. 27–31).

Įvertinusi skundžiamą nutarimą, teisėjų kolegija dar išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į motyvuotą teismo sprendimą buvo pažeista.

Apeliaciniame skunde keliamas veikos kvalifikavimo pagrįstumo klausimas, nurodant, kad apeliantas transporto priemonės nevairavo. Naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta. Nustatyta, kad tiek ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdyje M. K. neigė vairavęs automobilį (b. l. 4, 21). Šios versijos pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė. Teismas nutarime tik išvardino įrodymus, tačiau dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė, nemotyvavo, kodėl atmeta apelianto versiją.

Pažymėtina, kad vienu iš M. K. kaltę patvirtinančiu įrodymu pirmosios instancijos teismas nurodė Varėnos rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. rugsėjo 23 d. surašytą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 55-1-00205-10 (b. l. 6–7). Tačiau pačios ikiteisminio tyrimo medžiagos byloje nėra. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti laikomas įrodymu byloje, tačiau jame užfiksuota informacija yra išvestinio pobūdžio – nutarime yra atkartojami ir vertinami ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Todėl siekiant nustatyti, kokie įrodymai buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, kokie asmenys apklausti ir kokie buvo jų parodymai (ypač svarbūs pirminiai įvykio liudytojų parodymai) yra būtina išsireikalauti ir ištirti ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Taip pat pažymėtina, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ginčo automobiliu be apelianto važiavo dar du asmenys – D. Č. ir Š. B.. Iš nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, matyti, kad šių asmenų parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaringi. Šiai aplinkybei nustatyti ir esamiems prieštaravimams pašalinti būtina ne tik išsireikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, bet ir apklausti nurodytus liudytojus. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia (pvz. 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009, 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1533/2010, 2010 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5014/2010). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad esant prieštaravimams tarp byloje esančių įrodymų, spręstinas klausimas ir į eismo įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų apklausos.

Taip pat pažymėtina, kad iš policijos pareigūno A. B. 2010 m. gruodžio 6 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad 2010 m. gruodžio 6 d. atvykęs į policijos komisariatą M. K. prisipažino vairavęs automobilį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio policijos pareigūno apklausa taip pat svarbi, siekiant nustatyti, ar apeliantas yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Dėl apelianto teiginio, kad yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 35 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad nutraukus baudžiamąjį procesą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2010 m. rugsėjo 23 d. priėmus nutarimą (b. l. 6). BPK 214 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skundai dėl prokuroro nutarimo gali būti paduodami per keturiolika dienų nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Byloje nėra duomenų, jog minėtas nutarimas buvo apskųstas, todėl šis nutarimas įsiteisėjo 2010 m. spalio 7 d., vadinasi administracinė nuobauda turėjo būti paskirta iki 2010 m. gruodžio 7 d.

Teisėjų kolegija nustatė, kad 2010 m. lapkričio 23 d. nutarimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo Institucijos įgaliotas pareigūnas nutarė nuobaudos terminą pratęsti vieneriems metams (b. l. 8), o administracinio teisės pažeidimo protokolas M. K. buvo surašytas 2010 m. gruodžio 6 d. (b. l. 3). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, gali būti pratęsti ir nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo (2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, P. 145–155). Terminas administracinei nuobaudai skirti gali būti pratęstas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą arba organo, nagrinėjančio administracinę bylą iš esmės atitinkamu procesiniu sprendimu, kuriame turi būti nurodytos aplinkybės, įstatymo (ATPK 35 str. 3 d.) siejamos su galimybe pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai pats terminas skirti nuobaudą dar nėra suėjęs (2001 m. spalio 23 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 1629¹¹/2001, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 2, P. 122–125). Nustatyta, kad ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos paskyrimo terminas buvo pratęstas dar jam nesuėjus, todėl nutarimas, kuriuo buvo šis terminas pratęstas, yra teisėtas.

Apeliantas taip pat ginčija nutarimo pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą motyvus. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas nebaigtinis administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagrindų sąrašas – jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Nutarime, kuriuo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nurodyta, kad terminas pratęsiamas, nes vienas iš eismo įvykio dalyvių išvykęs į užsienį ir jo apklausti nepavyko (b. l. 8). Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad į užsienį buvo išvykęs Š. B.. Įvertinusi nutarimo, kuriuo buvo pratęsti nuobaudos skyrimo terminai, motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad terminas buvo pratęstas pagrįstai, nustačius aplinkybes, trukdančias administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, terminas nuobaudai paskirti dar nebuvo pasibaigęs, tačiau pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.