Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.7.1.2.2; 1.2.7.2.2.2; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.5.1

2018 m. liepos 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 150 straipsnio 3 dalį terminuotu laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams;pagal BK 149 straipsnio 3 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. K. skirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta jam galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2018 m. balandžio 5 d.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. balandžio 5 d.

Iki įsiteisės nuosprendis A. K. palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

Nukentėjusiosios K. S. ieškinys tenkinti iš dalies. Priteista iš A. K. nukentėjusiajai K. S. 8 000 (aštuoni tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 10 d. apie 0.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji K. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, pasinaudodamas tuo, jog nukentėjusioji K. S. įbauginta dėl iš anksto jo išsakytų grasinimų, kad jeigu ji nebus ir nesielgs taip, kaip jo mergina, tai „kentės jos šeima, draugai“, „padarys netyčia avariją“, „ją išveš ir uždarys“, taip palaužė nukentėjusiosios valią bei atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis ir, panaudojęs fizinį smurtą – užlaužęs nukentėjusiosios K. S. rankas ir laikydamas jas prispaudęs prie sienos bei užgulęs nukentėjusiąją savo kūnu, bandant nukentėjusiajai jį atstumti, verkiant, prašant liautis ir sakant, kad jo nenori, nurengė nukentėjusiosios drabužius – kelnes, palaidinę, nusegė liemenėlę, jėga nuplėšė apatines kelnaites, lietė jos kūną, įkišo savo pirštus K. S. į makštį, taip pat įkišo savo varpą į K. S. išeinamąją angą, taip tenkino savo lytinę aistrą analiniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu, bei įvedęs savo varpą į K. S. makštį, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja K. S. prieš jos valią, t. y. išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją nepilnametę K. S., tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai K. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų srityse, dešinės pėdos V piršto srityje, kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, nugaros vidurinėje dalyje, dešinės šlaunies srityje, makšties gleivinės paviršinio įtrūkimo bei nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl psichikos sutrikimo-potrauminio streso.Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendyje konstatuota A. K. kaltė, kurią teismas grindė byloje ištirtais teisėtais faktiniais duomenimis.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį pakeisti, nes teismas jam paskyrė per griežtą bausmę bei priteisė didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad kaltę pilnai pripažino, nukentėjusiosios teismo posėdžio metu atsiprašė, davė teismui nuoširdžius parodymus, nurodė, jog su nukentėjusiąja susipažino gegužės mėnesį parke, įvykio dieną jis buvo su ja susitikęs, apsipyko, bet vėliau pasikalbėję susitaikė. Nukentėjusioji buvo išėjusi namo, o vakare bendrabutyje vartojo kokteilius, kambario durys buvo neužrakintos, kambaryje buvo liudytojas A. K. su dukra, su liudytojo dukryte nukentėjusioji K. S. žaidė. Nukentėjusioji buvo apsvaigusi, sėdėjo ant čiužinio, o vėliau pradėjo miegoti. Nuteistasis atsigulė šalia jos ir viskas įvyko spontaniškai. A. K. neneigė, kad galėjo panaudoti tam tikrus žargonus, nes buvo neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos ir K. S. galėjo ne taip suprasti; neneigė, kad galėjo būti vienas, kitas šiurkštesnis prisilietimas, nes ilgą laiką neturėjo lytinių santykių. Jo nuomone, teismas skyrė per griežtas laisvės atėmimo bausmes bei neturtinės žalos atlyginimo dydį. Prašė teismo atkreipti dėmesį į jo jauną amžių ir kad jam bus sunku integruotis į visuomenę, kai atliks apylinkės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusioji K. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendį pakeisti ir skirti A. K. griežtesnę bausmę. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir apkaltinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą, A. K. advokatas V. Alekna prašė apeliacinį skundą tenkinti.Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, nuteistasis manė, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, t. y. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-184-746/2016, 2K-137-693/2017).Nagrinėjamu atveju apeliantas A. K. teismo nuteistas įrodžius, jog jis padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje. BK 149 straipsnio 3 dalyje kaltininkui baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų, o BK 150 straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už padarytus nusikaltimus, vadovavosi BK numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, vertino lengvinančių (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių (nenustatyta) jo atsakomybę aplinkybių kiekį, jo teistumą (teisiamas ketvirtą kartą, šias nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, netrukus po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo) ir sprendė, jog teisinga bausmė yra laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taip pat paskirtas bausmes subendrino, parenkant apėmimo būdą, nes nusikaltimai padaryti esant idealiai jų sutapčiai, taip pat taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas A. K. pilnai pripažinus kaltę bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas paminėtų nutarties 9 punkte normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytiems nusikaltimams ir nelaikytina per griežta. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo dalyką ir reikalavimą, teisėjų kolegija analizuodama skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmės skyrimo apimtyje, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę už abi nusikalstamas veikas, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du sunkūs kvalifikuoti (nepilnametei) nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tyčia; į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę – A. K. administracine tvarka baustas, teistas, teistumas neišnykęs, išnagrinėtas nusikalstamas veikas padarė po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvino tai, kad jis savo kaltę pripažino ir išreiškė kritiką padarytų veiksmų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kur įstatymo leidėjas nenumato jokių kitų bausmės alternatyvų. Taip pat įvertintino ir tai, kad A. K. anksčiau ne kartą teistas, jam buvo skirtos bausmės, tačiau jis vėl nusikalto, kas rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo išvada, tik patvirtina padarytos išvados teisingumą, kad apeliantas yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, ne kartą elgėsi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti, inkriminuoti nusikaltimai nukreipti į visuomenės jauną (nepilnametę) dalį darant žalą jos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, neteisėtumas apelianto atžvilgiu jau tampa jo netinkamo gyvenimo būdu. Nagrinėjamu atveju švelnesnės bausmės (dydžio) skyrimas nebūtų teisingas dėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirties įgyvendinimo užtikrinimo bei pažeistų viešojo intereso ir teisingumo principus.Be to, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kas nuteistojo atsakomybės padėtį dar švelnino, nes buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam už nusikalstamas veikas subendrinta bausmė dar sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, toks teismo sprendimas bausmės dydžio parinkimo kontekste yra teisingas ir proporcingas padarytiems nusikaltimams bei kaltininko asmenybės įvertinime. Keliant klausimą dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija nurodo, jog BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK II dalyje įtvirtintos teisės normos. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tuo, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismas iš A. K. priteisė 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto nuomone, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis. Spręsdamas dėl civilinio ieškinio pagrįstumo neturtinės žalos atlyginimo kontekste, apylinkės teismas pripažino, kad dėl kaltinamojo A. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, kentė skausmą, jautė baimę, po nusikaltimų K. S. su tėvais kreipėsi psichologinės pagalbos, ji iki šiol jaučia nerimą, baimę, pažeminimą, nuoskaudas. Šios žalos pagrįstumui teismas analizavo ir vertino Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, jo turinį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti šio instituto taikyme svarbų pagrįstumo aspektą ir visiškai sutinkant su apylinkės teismo vertinimu bei sprendimu, nenukrypus nuo teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, visiškai pagrįstai priteisė 8 000 Eur sumą. Nors ir nuteistojo gynėjo teismo posėdyje paminėtose kasacinėse nutartyse civilinio ieškinio instituto kontekste priteista mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimas, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertinamos nagrinėjamos bylos aplinkybės ir tik po to, atsižvelgus į suformuotą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, nustatomas konkretus žalos dydis. Šiuo atveju priteista 8 000 Eur suma patenka į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ribas. Teismas byloje tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas ir užtikrino pusiausvyrą tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų.Apibendrinant visa kas įvertinta tam, kad būtų apeliacinis skundas ir jo argumentai tinkamai patikrinti dėl bausmės teisingumo ir civilinio ieškinio išsprendimo, dar kartą pabrėžtina, jog bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl nėra pagrindo su jomis nesutikti. Byloje nesant pagrindų švelninti nuteistojo atsakomybę, jam paskirtos bausmės dydį, teisėjų kolegija vertina, jog paskirta bausmė nėra per griežta, ankstesnės jam paskirtos bausmės įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl nagrinėjamu atveju jam pagrįstai taikytas terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o nenustačius esminių proceso pažeidimų dėl civilinio ieškinio išsprendimo, apelianto A. K. apeliacinis skundas atmestinas pilnai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.