- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-158/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė (pran.), Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- Aleksandrui Selezniovui
- Trečiasis asmuo
- J. Š., UAB „BTA Draudimas“
- Advokatai
- Grigorijus Leonovas, Arūnas Devėnas
- Kategorijos
- 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Marytės Mitkuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-830-125/2005 pagal ieškovo I. Š. ieškinį atsakovams antstoliui Aleksandrui Selezniovui ir R. B, tretiesiems asmenims J. Š. ir UAB „BTA Draudimas“ dėl buto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas I. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl buto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, kad antstolis turėjo įvykdyti tris vykdomuosius dokumentus už bendrą 4 289,66 Lt sumą, tačiau pažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas areštavo ieškovui priklausantį butą, kurio vertė 120 000 Lt, nors galėjo išieškoti minėtą sumą ir iš kito ieškovui priklausančio turto. Ieškovas teigė, kad antstolis jam neįteikė raginimų įvykdyti sprendimą geruoju bei nepranešė apie vykdymo veiksmus, todėl jis jų negalėjo apskųsti. Nurodė, kad CK 6.81 straipsnis antstolį įpareigoja turtą įkainoti rinkos kainomis, tačiau antstolis prieš įkainodamas buto neapžiūrėjo, neatsižvelgė, kad butas suremontuotas ir geroje vietoje, todėl butas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina. Varžytinės įvyko 2005 m. kovo 30 d., tačiau aktas buvo surašytas tik 2005 m. balandžio 4 d., t.y. nesilaikant įstatymų reikalavimų surašyti jį varžytinių dieną. Ieškovas teismo paprašė pripažinti jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių negaliojančiu.
Atsakovas antstolis Aleksandras Selezniovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad butas buvo parduotas vykdant 15 330,60 Lt išieškojimus. Nurodė, kad ieškovui raginimai buvo siunčiami, tačiau grįždavo neįteikti, todėl pagal CK 660 straipsnio reikalavimus buvo paskelbti spaudoje. Atsakovas teigė, kad ieškovas žinojo apie vykdymo veiksmus, nes nuo jo sąskaitos buvo nurašomos lėšos. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš varžytinių parduoto buvo vertę 2005 m. vasario 8 d. nustatė UAB „Lituka ir ko“ pateiktoje išvadoje dėl preliminarios turto vertės Nr. LPC-50228, kurioje nurodė, kad butas įkainuojamas 120 000 Lt, o pradinė kaina vadovaujantis CPK 718 straipsniu, nustatyta 80 proc. pradinės vertės, t.y. 96 000 Lt. Butas parduotas 2005 m. kovo 30 d., pirkėjas pinigus sumokėjo 2005 m. balandžio 1 d., o aktą pasirašyti atvyko 2005 m. balandžio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 2 833,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad atsakovas 2004 m. gegužės 19 d. areštavo ieškovo keturių kambarių butą. Atsižvelgdamas į UAB „Lituka ir ko“ turto vertintojų pateiktą turto vertės nustatymo pažymą, patvarkymu nustatė buto vertę 120 000 Lt. Butas varžytinėse parduotas laikantis teisės aktų reikalavimų, t.y. dalyvavo 9 pirkėjai, aktas patvirtintas teisėjo ir pan. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad varžytinėse ginčo butą įgijęs R. B. yra nesąžiningas įgijėjas. Vykdomosiose bylose esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas 2004 m. rugsėjo 25 d. asmeniškai gavo raginimą sumokėti 2 790,04 Lt skolos bei 83,70 Lt išieškotojos SPAB „Klaipėdos vanduo“ naudai, kitose vykdomosiose bylose negauti raginimai paskelbti spaudoje. Teismas nurodė, kad todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, jog jam nebuvo tinkamai įteikti raginimai sumokėti skolas. Nurodė, kad nors ieškovas ir teigia, jog išieškoti buvo galima iš kito turto, tačiau vykdomojoje byloje Nr. 10-4269/2004 esantis 2000 m. vasario 24 d. aktas apie išieškojimo negalimumą rodo, kad išieškoti iš jo individualios įmonės „Novatorius“ turto nebuvo galima, nes įmonė areštuotino turto neturėjo. Nors vykdomojoje byloje ir yra duomenų, kad ieškovo vardu registruotos trys 1978-1981 metų laidos transporto priemonės, tačiau antstolis be ieškovo negalėjo jų rasti ir iš jų išieškoti. Be to, nurodė, kad aplinkybė, jog teismų priteistos pinigų sumos buvo nurašomos nuo ieškovo sąskaitos, patvirtina, jog ieškovui buvo žinoma apie atliekamus vykdymo veiksmus. Antstolis nepažeidė CPK 715 straipsnio, nes skolininkas nenurodė, iš kokio turto pirmiausia išieškoti skolas. Buto kaina buvo nustatyta remiantis turto vertintojų pažyma, o ieškovui neprieštaravus antstolio atliktam turto vertinimui, turtas buvo parduotas iš varžytinių, laikantis CPK 681 ir 718 straipsniuose nustatytos parduodamo iš varžytinių turto įkainojimo tvarkos. Teismas nurodė, kad parduodant turtą priverstine tvarka negalima tikėtis gauti maksimalią kainą, kurią galima gauti parduodant turtą laisvai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad antstolis pardavė ieškovui priklausantį turtą per pigiai ir, kad pažeidė CPK 713 straipsnio 4 dalies, 681 straipsnio ir 718 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Ieškovas nurodo, kad jokio raginimo įvykdyti sprendimą geruoju nėra gavęs, o raginimo gavimą patvirtinančio dokumento šalnelėje yra suklastotas jo parašas. Taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas teisingai vadovavosi CPK 660 straipsniu, paskelbdamas raginimą įvykdyti sprendimą geruoju spaudoje, nes ši teisės norma taikoma išimtinais atvejais, kai nežinoma skolininko gyvenamoji vieta. Šiuo atveju duomenų, kad ieškovas pakeitęs gyvenamąją vietą nebuvo, nes jis nebuvo pakeitęs nei gyvenamosios, nei darbo vietų. Nurodo, kad atsakovas nesiuntė jokių pranešimų darbovietės adresu, kaip tai numato CPK 620 straipsnis, o taip pat nesiėmė priemonių paskirti kuratorių.
2. Atsakovas neįvykdė CPK 664 straipsnio reikalavimų dėl išieškojimo iš skolininko turto eilės, pagal kuriuos išieškojimas į gyvenamąjį būstą gali būti nukreiptas tik nesant kito turto. Nurodo, kad antstolis, jau areštavęs butą, nuo ieškovo sąskaitos nurašinėjo pinigines lėšas ir nurašė 945,25 Lt, palikdamas 294,23 Lt likutį. Nurašius ir šią sumą, išieškotinos sumos dydis būtų sumažėjęs iki 2 962,43 Lt sumos, t.y. išieškotina suma būtų mažesnė nei 3 000 Lt, o tai reikštų, kad realizuoti butą, kurio vertė ir taip žymiai viršijo išieškomos sumos dydį, būtų akivaizdus CPK pažeidimas, ir tokiu atveju turėtų būti svarstomas klausimas dėl išieškotinų sumų išlaikymo iš gaunamo atlyginimo.
3. Antstolis privalėjo nustatyti ar visas butas priklauso ieškovui. Kadangi butas buvo įgytas privatizacijos būdu, ieškovui esant santuokoje su G. O., antstoliui neatlikus minėtos pareigos, faktiškai buvo parduotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ieškovui ir jo buvusiai sutuoktinei priklausantis butas, o tai pagal CPK 602 straipsnio 1 punktą, yra pagrindas pripažinti šio buto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu.
4. CPK 675 ir 677 straipsniai iš esmės draudžia areštuoti turtą, kurio vertė žymiai viršija išieškotiną sumą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, patvirtintą LR teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432, iš esmės didesnis daiktas gali būti areštuojamas tik išimtinais atvejais, kuriuos numato instrukcijos 24 straipsnis, t.y. jeigu skolininkas neturi pirmesnės eilės turto, o šiuo atveju ieškovas turėjo įmonės turtą.
5.Teismas neturėjo duomenų pripažinti, kad ieškovui išaiškintos procesinės teisės, kurias įstatymai suteikia skolininkui, tame tarpe ir galimybę pasinaudoti teise, numatyta CPK 715 straipsnyje.
6. Antstolis pažeidė įkainojimo tvarką, nes butas nebuvo apžiūrėtas. Teisingas buvo vertės kainos nustatymas šiuo atveju įpareigotų antstolį nustatyti kitokią (aukštesnę) pradinę buto pardavimo kainą, todėl būčiau patyręs mažesnę turtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas Aleksandras Selezniovas nesutinka su ieškovu ir nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad:
1. Ieškovas netinkamai aiškina CPK 660 straipsnio normą, nes raginimas įvykdyti sprendimą geruoju spaudoje skelbiamas ne tik tuomet, kai nežinoma skolininko gyvenamoji vieta, bet ir kai dėl objektyvių priežasčių raginimo įvykdyti sprendimą įteikti skolininkui negalima, t.y. skolininko gyvenamoji vieta žinoma, tik nerandamas skolininkas.
2. Atsakovas ieškovo teiginio dėl suklastoto parašo raginimo šaknelės vykdomojoje byloje, nei patvirtint, nei paneigti negali, nes ne antstolio kontoros darbuotojai, o pašto darbuotojai pristato korespondenciją. Apeliantas galėjo pasinaudoti CPK 184 straipsnyje numatyta teise pareikšti teisme apie įrodymo suklastojimą, tačiau to kažkodėl nepadarė.
3. CPK 601 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto, išieškotojas turi teisę prašyti teismo paskirti skolininko turto kuratorių. Teisė prašyti paskirti kuratorių yra išimtinai išieškotojo, o antstolis turi pareigą šį prašymą perduoti teismui.
4. Atsakovas siųsdamas raginimus griežtai laikėsi CPK 604 ir 660 straipsniuose nustatytos tvarkos. Be to, abejotinas ieškovo argumentas, kad apie vykdomą išieškojimą jis nieko nežinojo, nes nuo skolininkui priklausančių sąskaitų per vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį buvo nurašyta 1243,48 Lt, buvo skelbti skelbimai spaudoje, antstolių internetiniame puslapyje.
Šalies argumentai
5. Ieškovo teiginys, kad atsakovas pažeidė CPK 644 straipsnio reikalavimus neatitinka tikrovės, nes 2004 m. gegužės 18 d. patvarkymu atsakovas užklausė bankus apie skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje. Gavus atsakymą skolininko vardu atidarytos sąskaitos buvo areštuotos. Iki vykdomosios bylos užbaigimo buvo nurašyta 1243,48 Lt, areštas sąskaitoms panaikintas 2005 m. gegužės 9 d. užbaigus vykdomąją bylą. Kadangi 9 mėnesius nepavyko skolininkui priklausančio kito turto, buvo priimtas sprendimas nukreipti išieškojimą į ieškovo butą. Taigi, atsakovas pirmiausia nukreipė išieškojimą į ieškovo pinigines lėšas, ir tik sustojus piniginių lėšų nurašymui, neradęs kito turto, išieškojimą nukreipė į ieškovo butą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu dėl buto priklausymo sutuoktiniams jungtine nuosavybės teise. Nurodo, kad teismas keletą kartų klausė ar šalys turi kokių nors prašymų ar pareiškimų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tačiau ieškovas nepasinaudojo teise įtraukti G. O. į bylą trečiuoju asmeniu. Be to, 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d., 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad reikalavimai padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas. Santuoka tarp ieškovo ir jo buvusios žmonos buvo nutraukta 1997 m. spalio 21 d., todėl jau suėjusi ieškininė senatis.
7. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad CPK 675 straipsnis draudžia areštuoti turtą žymiai didesnės vertės negu išieškoma suma. Analizuojant šį straipsnį pažymėtina, kad jis nedraudžia areštuoti brangesnį turtą, jo esmė yra ta, kad antstolis negali areštuoti daugiau dalomų daiktų, jeigu vieno iš jų vertės pakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.
8. Atsakovas nurodo, kad turtas buvo įkainotas laikantis teisės aktų reikalavimų ir remiantis turto vertintojų pažyma.
Atsiliepime atsakovas R. B. nurodo, jog teismas priėmė teisingą sprendimą ir, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra juridiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byla nagrinėta apeliacinio skundo ribose.
Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jam nebuvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą, jog jis turėjo pirmesnės eilės turto, tačiau antstolis šio eiliškumo nesilaikė ir pardavė butą iš varžytinių.
CPK 655 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą. Raginime pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad raginimas ieškovui nebuvo įteiktas. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą nurodydamas, kad vykdomosiose bylose esantys įrodymai rodo, kad ieškovas 2004 m. rugsėjo 25 d. asmeniškai gavo raginimą sumokėti 2 790,04 Lt skolos bei 83,70 Lt išieškotojo SPAB „Klaipėdos vanduo“ naudai, nes 2004 m. rugsėjo 25 d. raginimas įvykdyti sprendimą ieškovo asmeniškai nepasirašytas (vykdomoji byla Nr. 2-2300-41/2004 6 l.). Remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, jeigu procesinį dokumentą pristatantis neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o jeigu ir jų nėra – namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai. Šiuo atveju raginimas įvykdyti sprendimą pasirašytas kito asmens, tačiau raginime nenurodyti jo duomenys, todėl teismas negali nustatyti kam buvo įteiktas 2004 m. rugsėjo 25 d. raginimas įvykdyti sprendimą ir ar jis apie tai informavo ieškovą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad antstolis, pažeidė procesines teisės normas įtvirtintas CPK 655 straipsnio 2 dalyje.
CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Tai priverstinis turto perleidimas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka, siekiant gauti lėšas atsiskaityti su turto savininko kreditoriais. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo metu turi būti ginamos tiek išieškotojo, tiek skolininko teisės ir teisėti interesai, nes būtent skolininkas minėtoje proceso stadijoje realiai patiria neigiamus teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Nuosavybės teisių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas varžytynėse įvyksta nepažeidžiant specialių šiam veiksmui nustatytų įstatymo reikalavimų. Turto pardavimo iš varžytynių aktas, kai jį patvirtina teisėjas, tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu (CPK 725 str. 8 d.). CPK 725 straipsnyje nustatyta procedūra, kurią vykdo teisėjas, kad surašytas aktas taptų nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu. Šios teisės normos pažeidimo teisinė pasekmė – varžytynių aktas netampa nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu. Teisėjo rezoliucijai, kaip ir nutarčiai, sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 str.). Teisėjas, tvirtindamas varžytynių aktą, patikrina ne vien turto pardavimo varžytynėse procedūros tinkamumą ir pagrįstumą, ar nėra normų pažeidimų, numatytų CPK 602 straipsnyje, bet sprendžia, ar turto pardavimas iš varžytynių buvo vienintelė priemonė patenkinti kreditoriaus reikalavimą, ar toks išieškojimas nepažeidžia viešojo intereso, kitų asmenų interesų. Vykdymo procesas yra sudėtinė bylų nagrinėjimo proceso dalis. Šioje proceso stadijoje turi būti ginamas viešasis interesas, laikomasi interesų derinimo principo.
CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Jame numatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Ši teisės norma įtvirtina šalių pusiausvyros principą. Eilės tvarka nustatyta imperatyviai ir išieškojimas galimas iš sekančios eilės turto galimas tik nesant pirmesnės eilės turto. Iš CPK normų, reglamentuojančių priverstinį vykdymą iš fizinio asmens turo analizės matyti, kad fizinio asmens paskutinis gyvenamasis būstas, kaip gyvybiškai svarbi vertybė, yra įstatymų saugomas labiausiai, todėl antstolis vykdyti skolos išieškojimą iš fizinio asmens paskutinio gyvenamojo būsto gali tik kraštutiniu atveju.
Iš bylos medžiagos (115-117 l.) matyti, kad ieškovas turi kilnojamojo turto, kurio vertė keletą kartų viršija išieškotiną sumą. Iš vykdomosios bylos (byla Nr. 2-8909-24/2003 30 l.) matyti, kad į skolininko banko sąskaitą buvo pervedamos piniginės lėšos ir iš jos antstolis darė nuskaitymus. Taigi, antstolis ne tik privalėjo, bet ir galėjo vykdyti išieškojimą iš pirmesnės eilės turto (CPK 664 str.). Atsakovas neįrodė, kad ieškojo pirmesnės eilės ieškovo turto ir jo nerado (CPK 178 str.).
Be to, CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tris tūkstančius litų. Turto pardavimo iš varžytinių metu galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad antstolis nukreipdamas išieškojimą į daiktus, gali areštuoti iš esmės didesnės vertės daiktą (daugiau turto) negu reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti tik tuo atveju, jeigu areštuota daiktas nedalus ir skolininkas neturi kito tos pačios ar pirmesnės eilės turto arba šio turto neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, arba šis turtas yra nelikvidus, arba skolininkas raštu prašo nukreipti išieškojimą į šį turtą.
Iš vykdomųjų bylų matyti, kad sprendimo parduoti turtą iš varžytinių metu išieškoma suma nežymiai viršijo 3 000 Lt. Iš buto įkainavimo matyti, kad jo vertė daugiau kaip 30 kartų viršijo išieškomą sumą. Kadangi išieškoma suma nežymiai viršija 3 000 Lt, todėl antstolis turėjo būti ypatingai atidus ir išnaudoti visas įmanomas galimybes išieškoti iš pirmesnės eilės, o tuo labiau, kai vykdomas išieškojimas iš keliasdešimt kartų brangesnio turto.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad antstolis, vykdydamas buto pardavimą iš varžytinių, pažeidė procesines teisės normas (CPK 664 str., 655 str. 2 d.), nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Dėl to turto pardavimo iš varžytinių aktas pripažintinas negaliojančiu ir spręstinas restitucijos klausimas (CK 1.80 str. 2 d.).
Restitucijos klausimas pirmosios instancijos teisme nagrinėtas nebuvo ir pagal byloje pateiktus įrodymus, šio klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas naikindamas apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, restitucijos klausimą perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio antrąja ir ketvirtąja dalimis,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti.
Pripažinti negaliojančiu 2005 m. balandžio 4 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 10-551/04, kuriuo buvo iš varžytinių parduotas keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) pirkėjui R. B.
Restitucijos klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.