Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) 2006 m. kovo 22 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2007 m. birželio 19 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; 3) 2007 m. birželio 29 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 4) 2007 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams 20 dienų; 5) 2007 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 6) 2010 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams; 7) 2011 m. vasario 23 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 10 MGL (1300 Lt) bauda, 8) 2011 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - areštu 45 p. ir 10 MGL (1300 Lt) bauda; 9) 2011 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - laisvės apribojimu 11 mėnesių 4 dienoms ir 10 MGL ( 1300 Lt) bauda; 10) 2012 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams; 11) 2013 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 25 MGL (3250 Lt) bauda; 12) 2013 m. liepos 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams su 25 MGL (3250 Lt) bauda; 2013 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendis, veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė; BK 64 straipsnio 1, 4 dalies pagrindu paskirtoji bausmė ir neatliktoji bausmė, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžiu subendrintos, galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 2 metams; BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 30 d. paskirtąja ir neatliktąja bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 2 metams ir 25 MGL dydžio (3250 Litus) bauda; 13) 2015 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 45 paroms arešto ir 25 MGL dydžio bauda; 14) 2016 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 2 metai 1 mėnuo ir 15 dienų laisvės atėmimu su 25 MGL dydžio bauda. 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis pakeistas, S. G. pagal BK 300 straipsnį išteisintas; 15) 2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo su 25 MGL dydžio bauda (nuosprendis neįsiteisėjęs), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį,

A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Avižienių sen., Vilniaus raj. sav., teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. nusipirkdamas iš nenustatyto asmens svetimą turtą, kuris buvo pagrobtas 2016 m. lapkričio 13 d. nuo 20.00 val. iki 22.00 val. iš namo, Stumbrų g. 26, Vilniuje, požeminio garažo, tokiu būdu įgijo nusikalstamu būdu gautą K. A. priklausantį dviratį „PEGASUS“ - 200 eurų vertės.

Be to, S. G. nusipirkdamas iš nenustatyto asmens svetimą turtą, kuris buvo pagrobtas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. 21.00 val. iki 2016 m. lapkričio 19 d. 18.00 val. iš namo Vilniuje, Bajorų kelias 15 laiptinės 4 - to aukšto nukirpus dviračių spynas, tokiu būdu įgijo nusikalstamu būdu gautą V. A. priklausančius dviratį „PEGASUS“, 300 eurų vertės, ir dviratį „FOCUS MARACAS“, 300 eurų vertės.

S. G. ir A. R. veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotapiu nuo 2016 m. lapkričio 23 d. 20.00 val. iki 2016 m. lapkričio 24 d. 10.00 val. pateko į namo Stumbrų g. 26, Vilniuje, neužrakintą požeminį garažą ir iš parkavimo vietos Nr. 5, nupjovę dviračių spynas, pagrobė Š. G. priklausančius moterišką dviratį GODA – 200 eurų vertės ir vyrišką dviratį SHARAS – 200 eurų vertės, tokiu būdu įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą - Š. G. viso 400 eurų vertės turtą.

Be to, S. G. ir A. R. veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. lapkričio 24 d. apie 03.24 val., išlaužę įėjimo duris įsibrovė į D. B. priklausantį statomą namą, Pilaitės Sodų g. 18, Vilniuje, ir pasikėsino pagrobti name esančius daiktus, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi suveikus apsaugos signalizacijai abu pasišalino, tokiu būdu įsibraudami į patalpą pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

Be to, S. G. ir A. R., veikdami kartu 2016 m. lapkričio 24 d. apie 03.24 val., pasikėsinimo įvykdyti vagystę metu iš D. B. priklausančio statomo namo, esančio Pilaitės Sodų g. 18, Vilniuje, tyčia atsuktuvu išlaužė namo duris HORMANN – 300 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, padarydami D. B. 300 eurų vertės žalą.

A. R. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, t. y. nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo realizuoti, įgijo smogiamojo-triuškinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą – kastetą, kurį neteisėtai nešiojo su savimi iki 2016 m. lapkričio 24 d. apie 4.30 val., kai netoli degalinės „Baltic Petroleum“, adresu Giraitės g. 16, Vilniuje, sulaikius pareigūnams, tikslu atsikratyti kastetą ištraukė iš striukės kišenės ir numetė ant žemės.

A. R. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad susitiko su S. G.. Šiam reikėjo padėti nuvežti daiktus. Pakeliui užvažiavo prie kažkokio namo. Priėjo, išlaužė duris. S. nuėjo į vieną patalpą, jis į kitą. Pradėjo kaukti signalizacija, jie pasišalino. Nuvažiavo į Žvėryną. Ten vartų nelaužė, šie buvo atidaryti. Ten buvo du dviračiai. Nepamenu, ar dviračiai buvo tarpusavyje surakinti. Ant vieno sėdau jis, ant kito S.. Nuvažiavo prie mašinos, dviračius pakrovė. Tada važiavo į Gariūnų pusę ir juos sustabdė pareigūnai. Jis turėjo kastetą, kuris buvo neeilinis, keistas, su kaukolėmis, skirtas kabinimui ant sienos dėl grožio. Jis norėjo šį parodyti S. G.. Kai jį sulaikė, kastetą išmetė. Prieš vykstant į namą, kur išlaužė duris, lyg buvo kažkur sustoję pavogti kažko. Buvo prie vagonėlių sustoję, tačiau kaltinimai dėl to nepareikšti. Nepamena, ką ėmė, buvo tamsu. Namo, iš kurio pabėgo, duris laužė abu su S.. S. G. atvažiavo su „VW Passat“. Kažkaip gavosi, kad sugalvojo vogti. Pas S. G. bagažinėje buvo daiktai. Žvėryne paėmė du dviračius, kurie buvo prirakinti prie stulpo ar tarpusavyje. Nukirpo žnyplėmis, kurios buvo S. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį.

S. G. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad susitiko su A., kurio jis paprašė padėti nusivežti daiktus. Jie važinėjosi, jis turėjo reples, atsuktuvą. Pamatė kažkokius vagonėlius. Sustojus toliau išjungė šviesas, nuėjo apsidaryti. Galvojo ką nors pavogti. Vagonėliai buvo aptriušę, jie įlindo. Ten buvo krūvos daiktų: televizoriai, žoliapjovė ir dar kažkas. Susirinko daiktus, susikrovė, išvažiavo. Po to sustojo prie namo. Apėję aplink pamatė kameras. Bandė įlįsti pro duris, kurias laužė su atsuktuvu. Įlindus suveikė signalizacija. Jie išvažiavome. Po to Žvėryne pamatė atidarytus garažo vartus. Sumanė užeiti į garažą. Peršoko per vartelius. Parkingo vartai buvo atviri. Nusileidę pamatė du dviračius. Jis nukirpo spyną. Sėdo ant dviračių, išvažiavo. Važiuojant Gariūnų link sustabdė policija. Mašinoje dauguma jo daiktai buvo. Nepamena konkrečiai. Pamena, kad ėmė televizorius, trimerį. Tarp daiktų buvo vogti iš vagonėlių, iš garažo. Žalą dėl laikiklio sutinka atlyginti.

Dėl kitų epizodų jis paaiškino, kad pirko tuos daiktus. Jis supirkdavo vogtus daiktus, turėjo pažįstamų narkomanų. Vieną vogtą dviratį pirko Antakalnyje. Iš pradžių sakė, kad nevogtas, po to pasakė, kad vogtas. Jam reikėjo pinigų, nupirkęs vogtus daiktus parduoda brangiau. Tyrimo metu sakė teisybę. Dviračius pirko iš Genos. Šis yra jo pažįstamas narkomanas. Gena jam pasakė, kad tame garaže yra dviračių. Gena nurodė garažą, iš kurio jis su A. vogė dviračius. Vienas dviratis garaže buvo pirktas anksčiau.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti Š. G. nurodytos aplinkybės, kad nuo 2016 m. lapkričio 23 d. 20 val. iki 2016 m. lapkričio 24 d. 10 val. Vilniuje, Stumbrų g. 26 iš požeminio garažo buvo pavogti du jo dviračiai, padaryta žala 480 eurų. Jis parodė, kad gyvena, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pas juos name yra požeminis garažas, teritorija aptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Jis yra išsipirkęs parkavimo vietą Nr. 5, kurioje laiko dviračius - vyrišką oranžinės spalvos ir moterišką sidabrinės spalvos. Abu dviračiai būna prirakinti prie garažo sienos, garažo vartai yra elektriniai. Ant vyriško dviračio yra užklijuoti lipdukai „Sharas“ o ant moteriško užrašas „Goda“. Dviračių dokumentų neturi, turi tik dviračių rėmo nuotraukas. 2016 m. lapkričio 24 d. apie 10 val., patikrinęs garažą, vietoje, kur buvo prirakinti dviračiai, rado tik nupjautą spyną. 2016 m. lapkričio 23 d. 20 val. vykdamas į sporto klubą buvo užsukęs į garažą, tuo metu dviračiai buvo savo vietoje. 2016 m. lapkričio 24 d. iš ryto važiuodamas į darbą pastebėjo, kad yra sugadinti automatiniai kiemo vartai, kurie vakar buvo sveiki. Šių metų lapkričio mėnesį jų namo garaže buvo kilęs gaisras, dėl to garažo patalpos yra vėdinamos ir vartai būna pakelti. Į Vilniuje, Stumbrų g. 26 namo teritoriją buvo patekta išlaužiant kiemo vartus, perėjus per kiemą patekta į garažą, kur nupjovus spynas buvo pavogti jo dviračiai. Dviračių vertė 400 eurų, dviračių spynų kaina 80 eurų (t. 1., b. l. 90-91).

Iš protokolo – pareiškimo matyti D. B. nurodytos aplinkybės, jog 2016 m. lapkričio 24 d. apie 3.23 val. išlaužus statomo namo įėjimo durys buvo pasikėsinta pavogti name esančius daiktus, padaryta žala nustatinėjama (t. 1, b. l. 18).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 24 d. apie 4.30 val., patruliuodami A. N. kartu su vyriausiąja patrule E. M., iš Vilnius AVPK OVS budėtojo išgirdo pranešimą, jog Vilniuje, Pilaitės mikrorajone yra apvogtas statomas namas. Vagys galimai, pasišalino su VW PASSAT automobiliu. Teigė, kad buvo du asmenys, vienas žemesnis, kitas aukštesnis. Budėtojo nurodymu turėjo pridengti išvažiavimą iš vakarinio aplinkelio. Atvyko prie išvažiavimo iš vakarinio aplinkelio ir laukė automobilio, atitinkančio apibūdinimą. Vėliau gavo patikslinimą, kad automobilis yra sedano tipo ir gali būti ne senesnis, nei 2010 metų, tamsios spalvos, o valstybiniai numeriai vis dar nežinomi. Apie 5.00 val. pamatė pro juos pravažiuojantį juodos spalvos „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo Oslo gatve link Gariūnų turgaus. Pasivijo minėtą automobilį ir sustabdė Oslo gatvėje, ties sankryža su Dubliškių gatve. Priėjus prie automobilio, prisistatė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei kitus automobilio dokumentus. Automobilį vairavo S. G., keleivio vietoje sėdėjo A. R.. S. G. nepateikė tik automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Paprašė atidaryti automobilio bagažinę. Automobilio galinės sėdynės buvo nulenktos į priekį, o viduje buvo 2 dviračiai, kompiuterių monitoriai ir daugybė kitų įvairių daiktų. Paklausus, kieno šie daiktai, S. G. atsakė, kad tai jo daiktai ir veža juos draugui į Gariūnų turgų, jog šis juos parduotų. Paprašė abiejų išlipti iš automobilio, tikslu atlikti paviršinę apžiūrą. Abu išlipo ir pasiėmė iš mašinos savo striukes. Tikrinant S. G., jo striukėje buvo rastas atsuktuvas. Tuo metu pamatė, kaip A. R. įkišo dešinę ranką į striukės kišenę ir kažką greitai numetė sau už nugaros. Vėliau toje vietoje rado juodos spalvos kastetą. Kadangi asmenys atitiko budėtojo nurodytus įtariamųjų požymius, abiejų veidai ir rankos buvo ištepti juodai, automobilyje rastų daiktų atsiradimo negailėjo paaiškinti, todėl buvo sulaikyti ir pristatyti į 1 PK (t. 1, b. l. 26).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas automobilis „VW PASSAT“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. G., kuriame rasti įvairūs daiktai (t. 1, b. l. 49 - 54).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai, rasti automobilyje „VW PASSAT“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 55 - 62).

Iš specialisto išvados matyti, kad daiktas, paimtas 2016 m. lapkričio 24 d., išmestas A. R. Vilniuje sustabdžius automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tai kastetas, smogiamojo - triuškinamojo poveikio nešaunamasis ginklas, kuris priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams (t. 1, b. l. 38-39).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad S. G. ir A. R. padarė neteisėtas veikas ir yra kalti dėl jų.

S. G. ir A. R. teisme prisipažino ir parodė, kad abu kartu turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą išlaužę įėjimo duris įsibrovė į D. B. priklausantį statomą namą, esantį Pilaitės Sodų g. 18, Vilniuje, iš kur pasikėsino pagrobti ten esančius daiktus, tačiau to padaryti nespėjo, nes suveikė pastato apsaugos signalizacijai ir jie pasišalino. Kaltinamųjų pripažintas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo D. B. parodymai apie jo iškvietimą į įvykio vietą suveikus signalizacijai, apie rastas išlaužtas įėjimo į namą duris, apie per vaizdo kameras pastebėtus du asmenis ir jų automobilį. Liudytojas A. N. teisme parodė, kad pagal gautą pranešimą sustabdė automobilį, kurį vairavo S. G., automobilyje buvo įvairių daiktų. Išlaipintas keleivis, kaip nustatyta A. R., išmetė daiktą, kuris buvo paimtas įvykio vietoje kaip kastetas. Atlikus specialų tyrimą nustatyta, kad A. R. išmetė siekdamas atsikratyti daiktą, kuris yra nešaunamasis ginklas ir priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. A. R. pripažino, kad šį daiktą norėjo parodyti S. G. ir žinojo, kad jis yra draudžiamas.

Tokiu būdu teismas nustatė, kad S. G. ir A. R. įsibraudami į svetimą D. B. priklausantį namą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad S. G. ir A. R. pasikėsino įvykdyti kvalifikuotą vagystę įsibraunant į patalpas, dėl ko jų veiksmai šioje dalyje teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Ne to, S. G. ir A. R. siekdami neteisėtai patekti ir įsibrauti į patalpas abu bendrais veiksmais išlaužė duris, kurių vertė remiantis nukentėjusiojo parodymais siekia 300 eurų. Išlaužus duris šios buvo sulankstytos ir dėl to sugadintos, pažeistas durų funkcionalumas. Įvertinus tai, kad atlikdami veiksmus bendrai ir būdami nusikalstamos veikos vykdytojais S. G. ir A. R. sugadino turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, tačiau nesiekia 250 MGL dydį, šioje dalyje jų veiksmai atitinką nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamieji pripažino, o nukentėjusysis Š. G. patvirtino, kad iš neužrakinto požeminio garažo nupjovus dviračių spynas buvo pagrobti moteriškas dviratis „GODA“, 200 eurų vertės, ir vyriškas dviratis „SHARAS“, 200 eurų vertės. Liudytojas A. N. nurodė, kad sustabdytame automobilyje, kuriuo važiavo S. G. ir A. R., buvo dviračiai. Iš apžiūros protokolų matyti, kad šie dviračiai atitinka nukentėjusiojo nurodytus požymius, dėl ko buvo grąžinti jų savininkui Š. G.. Iš apžiūros protokolo teismas nustatė, kad tiek namo teritorija, kuri aptverta tvora, tiek požeminis garažas, kurio vartai šiuo atveju buvo atidaryti, yra saugomi apsaugos priemonėmis. Teisme išnagrinėjus bylą nesurinkta neginčijamų įrodymų ir nenustatyta, kad S. G. ir A. R. prie svetimo turto pateko išlaužę aptvertos teritorijos vartus. Dėl to teismas šalina kaltinime nurodytą tokią aplinkybę. Tuo tarpu įvertinus tai, kad S. G. ir A. R. svetimą turtą pagrobė be leidimo patekdami į teritoriją, kuri yra akivaizdžiai saugoma apsaugos priemonėmis, kurioje būti ir į kurią patekti reikalingas teisėtas pagrindas, teismas pripažįsta, kad svetimas turtas pagrobtas veikiant pavojingai ir suprantant apie neteisėtą patekimą į svetimą teritoriją ir svetimas patalpas, t. y. į jas įsibraunant. Įvertinus šiuos reikšmingus požymius ir pagrobto turto vertė teismas pripažįsta, kad šioje dalyje S. G. ir A. R. veika atitinka savanaudišką nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas įvertinęs tai, kad A. R. įgijo ir nešiojo prie savęs draudžiamą nešaunamąjį ginklą, kurio bandė atsikratyti sulaikomas policijos pareigūnų, kas patvirtina jo neteisėtos veikos suvokimą, pripažįsta šioje dalyje padarytą nusikalstamą veiką kaip baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje.

S. G. buvo kaltinamas pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš požeminio garažo pagrobė K. A. priklausantį dviratį, taip pat kitu laiku ir kitoje vietoje nukirpęs dviračio spynas pagrobė V. A. priklausančius du dviračius. S. G. nuo pat pirmos apklausos po dviračių radimo jo garaže teigė, kad šiuos dviračius jis nupirko iš narkotines medžiagas vartojančio asmens. Teisme S. G. patvirtino tokius parodymus ir pripažino žinojęs, kad šie dviračiai buvo pavogti. Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, o būtent nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės ir kratos protokolas, neginčijamai patvirtina tik tai, kad pas S. G. garaže rasti minėti dviračiai buvo pagrobti. Tokiu būdu teismas įvertinęs minėtų duomenų visumą S. G. veiksmus šioje dalyje perkvalifikuoja iš baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies į 189 straipsnio 1 dalį, apie tai teismo posėdžio metu įspėjus kaltinamąjį.

Kaltinamojo S. G. ir A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie teisme prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi, ką įrodė atsiprašydami nukentėjusiųjų ir sutikdami jiems atlyginti padarytą žalą. S. G. ir A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas dėl pasikėsinimo pagrobti turtą iš S. B. ir turto grobimo iš Š. G. jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). S. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 13 p.).

Spręsdamas klausimą dėl tinkamos bausmės paskyrimo teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatomis atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, sukeltas pasekmes, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

S. G. būdamas teistas 14 kartų (t. 2, b. l. 71-81), teistumui neišnykus pasikėsino ir padarė penkias nusikalstamas veikas – dvi apysunkius ir tris nesunkius nusikaltimus. S. G. veikė savanaudiškais tikslais, tiesiogine tyčia, iš anksto pasirūpinęs nusikalstamai veikai reikalingomis priemonėmis, keletą veikų vykdė vieną po kitos. Jis baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 91-94), šiuo metu teistas 15 kartų, yra nedirbantis, pripažino vykdęs nusikalstamas veikas pragyvenimo tikslais. S. G. oficialiai nevedęs, teigė su partnere auginantis nepilnametį sūnų. Visumą šių aplinkybių patvirtina tai, kad S. G. nusikalstamas elgesys yra ne atsitiktinis, bet sąmoningai suformuotas noras ir polinkis nusikalsti. Ši išvada bei baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatos verčia teismą S. G. skirti įstatymo sankcijose numatytas griežčiausio pobūdžio laisvės atėmimo bausmes, jų dydį parenkant pagal veikos turinį arčiau, bet žemiau sankcijos vidurkio. Pagrindų atidėti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą – nenustatyta.

A. R. teistas keturis kartus (t. 2, b. l. 34-36), būdamas baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 37-38), turėdamas išnykusį teistumą pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, bei padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, kuriuos vykdė bendrininkų grupėje. A. R. dirbantis, nevedęs, turi sūnų (t. 2, b. l. 33). Padarytų veikų skaičius ir pobūdis, A. R. vaidmuo darant nusikalstamas veikas, nevienkartinis jo teistumas praeityje verčia teismą už neteisėtas veikas skirti laisvės atėmimo bausmes ir areštą už nusižengimą.

Kartu teismas vertina, kad A. R. nusikaltimo teistumui išnykus, kaltę pripažino ir gailėjosi, sutiko atlyginti žalą, dirba ir privalo rūpintis savo sūnumi. Tokios aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realios jos atlikimo, jos vykdymą atidedant ir skiriant įpareigojimus, kurie ne tik padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, bet ir priverstų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje.

Kaltinamiesiems S. G. ir A. R. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės atsižvelgiant į įstatymo numatytą galimybę ir terminus nuosprendį apskųsti apeliacine tvarka, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Byloje V. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 90 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 14), D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 34).

Teismas S. G. pripažino kaltu ne dėl V. A. turto grobimo, bet dėl neteisėto nukentėjusiojo turto įgijimo. Tokiu būdu žalą V. A. neteisėtais veiksmais tiesiogiai padarė ne S. G., bet kitas asmuo. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo tenkinti šį ieškinį, todėl jį atmeta.

Nagrinėdamas D. B. civilinį ieškinį teismas nenustatė, kad D. B. buvo padaryta nurodyto dydžio turtinė žala. Apklaustas teisme civilinis ieškovas nurodė, kad sugadintų durų jis nekeitė, realių sugadinimų pašalinimo išlaidų nepatyrė. Tokiu būdu nesant įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti ir pripažinti neginčijamai patirtą prašomą atlyginti žalos dydį, teismas priverstas civilinį ieškinį atmesti. Surinkus įrodymus apie patirtos žalos išlaidas ieškovas turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės teismas S. G. nebendrina su paskutiniu 2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, nes nes minėtas nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 189 straipsnio 1 dalį (dėl K. A. turto įgijimo) ir skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;

- 189 straipsnio 1 dalį (dėl V. A. turto įgijimo) ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

- 178 straipsnio 2 dalį ir skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;

- 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- 187 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu S. G. skirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2017 m. liepos 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. liepos 28 d.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. R. (A. R.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- 178 straipsnio 2 dalį ir skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;

- 187 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- 258 straipsnio 2 dalį ir skirti 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu A. R. skirti 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2016 m. lapkričio 24 d. kaip atliktą 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant A. R. per visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, kai tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. R. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Atmesti V. A. civilinį ieškinį dėl 90 EUR turtinės žalos atlyginimo, taip pat D. B. civilinį ieškinį dėl 300 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kastetą, atiduotą saugoti Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą (2017 m. kovo 30 d. kvitas B, Nr. OVS002404) (t. 1., b. l. 40, 41) - sunaikinti, dvi supakuotas dėžes su įvairiais daiktais (2017 m. kovo 14 d. Kvitas B, Nr. 1PK001920), dėžę su įvairiais daiktais ir žoliapjove (2017 m. kovo 14 d. Kvitas B, Nr. 1PK001919), dviratį FOCUS S/N PT054154 (2017 m. sausio 31 d. kvitas B Nr. 1PK001871) konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Kompaktinį diską su įrašais (t. 1, b. l. 54) palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.