Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-873-1082/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-07
Bylos Nr.
1-873-1082/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05128-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nukentėjusysis
A. R.
Kaltinamasis
V. B., Lietuvos Respublikos
Advokatai
Raimundas Gargasas, Antanas Cemnolonskas
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-873-1082/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05128-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5;1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.2.14.5.3.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 7 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant prokurorams Sandrai Povilonienei, Ričardui Juozainiui,nukentėjusiojo A. R. įgaliotam atstovui advokatui Raimundui Gargasui,kaltinamajam V. B. ir jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, 2017-08-28 paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų atėmimu;

2) Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, atidedant dvejiems metams, įpareigojant: pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 metams 2 mėnesiams (nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 12 d.); teistumas neišnykęs;

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2022 m. vasario 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš A. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. R. vardu AB ,,Swedbank“ išduotą bekontaktę mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš ankščiau žinodamas PIN kodą, tokiu būdu neteisėtai įgijo mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos tą pačią dieną 18.55 val., AB ,,Swedbank“ bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo finansinei operacijai atlikti – pateikdamas save operacinei sistemai ir bankui kaip A. R., turintį teisę disponuoti minėtoje banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, atliko 240 eurų išėmimo finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. R. priklausantį turtą – 240 eurų.

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį A., savaitę pas šį gyveno. A. duodavo jam kortelę, nes sunkiai vaikšto, reikėdavo A. vis kažko atnešti: alaus, valgyti. PIN kodą kortelės kaltinamasis žinojo, nes A. jam buvo pasakęs. Kada buvo įvykis nepamena, šiemet, žiemos metu. Jis pats ėjo pas draugą ir sutiko nukentėjusįjį A., kuris ėjo iš draugo, buvo išgėręs. Jie abu užėjo pas A. į namus, kur išgėrė dvi pūsles alaus. Jis pats jautėsi apsvaigęs. A. pasakė pasiimt kortelę ir paimti dar alaus. Tada jis su A. sutikimu ir žinia pasiėmė A. banko kortelę. A. pats kortelę padavė, padėjo ant stalo, o jis paėmęs kortelę ir pasakęs, kad nuims pinigų ir nupirks alaus, išėjo. Tuo metu, kai jis išėjo, A. miegojo. Kai A. davė leidimą nuimti pinigus, tai A. R. jau miegojo. Jis pats suprato, kad galima paimti kortelę ir nuimti pinigus. Kiek pinigų nuimti, A. nesakė. Jis nežinojo kiek, todėl pats nusprendė nuimti visus buvusius 240 eurų. Jis išėmė visus pinigus kiek buvo. Pinigus iš kortelės nuėmė prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės esančiame bankomate. Kuomet pinigus nuiminėjo, buvo su drauge D.. Paskambino jai telefonu, pasakė, kad ši ateitų. Nuėmęs pinigus, dalį davė D., nes ši paprašė, ir sau pasiėmė. Kai pinigus nuėmė, vienas nuėjo pas A., kur D. nuėjo - nežino. A. pinigų jis neatidavė, nes jam nuėjus pas šį, A. miegojo girtas, pajudino šį, bet šis neatsikėlė, todėl jis išėjo su pinigais. Kortelę jis A. atidavė, ją padėjo ant stalo prieš išeidamas, kai A. R. miegojo. Pinigus jis išleido, draugei davė. Jis A. pinigų negrąžino, nes jam buvo liepta nesirodyti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Alaus jis neparnešė. Kaltinamasis patvirtino, kad kai jis A. R. banko kortelę paėmė ir kai ją grąžino, A. R. miegojo. Nepripažįsta, kad be nukentėjusiojo žinios paėmė kortelę ir nuėmė pinigus. Civilinį ieškinį jis pripažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. 2022-02-14 apklausos metu parodė, kad <...> kai jis nematė pas A. banko kortelės. Jis nežinojo, kokio banko kortele A. naudojosi. A. jam banko kortelės neduodavo, A. banko kortelės PIN kodo jis nežinojo. A. duodavo jam tik grynų, kad jis ką nors nupirktų. Jis matydavo, kad tokia L. perka su A. kortele A. maistą, gėrimus. <...> Jis iš A. nieko neėmė ir šio nemušė ir nežino, kodėl jį įtaria, jog jis galėjo A. sumušti, paimti šio pinigus iš banko kortelės (2 t., b.l. 48-50).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. 2022-02-15 apklausos metu parodė, kad <...> jam A. yra davęs savo banko kortelę „Swedbank“ praeitą mėnesį apie 28-29 dieną. A. prašė jo nupirkti alaus. Jis A. pirko alaus iš tos kortelės parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. PIN kodo nesakė ir jo nereikėjo, nes kortelė bekontaktė, jis už prekes atsiskaitė pridėjus prie nuskaitymo aparato. Pinigų nuimti A. jo niekada neprašė. <...> (2 t., b.l. 53-55).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. 2022-05-20 apklausos metu parodė, kad 2022-02-12 buvo namuose pas A. R., adresu (duomenys neskelbtini). Buvo šiek tiek pavartojęs alkoholio, išgėręs „pūslę“ 1 litro alaus. Ten taip pat abu vartojo alkoholį - alų. A. tik pusę litro alaus išgėrė ir iš karto „nulūžo“. Jis pats prieš tai gyveno porą savaičių pas A., žino, kad jis kas mėnesį 10 dieną gaudavo pensiją. Vieną kartą su juo ėjo į (duomenys neskelbtini) (esančią prie (duomenys neskelbtini)), kur yra bankomatas ir ten A. nusiėmė pinigų. Po to jie ėjo į parduotuvę apsipirkti. Jis, kai gyveno pas A. vienas su jo banko kortele taip pat eidavo iki parduotuvės ir pirkdavo maisto. Ta kortelė nebuvo bekontaktė, visados reikėdavo ją įkišti į skaitytuvą ir surinkti PIN kodą. Tą kodą iš ankščiau jam pasakė pats A.. Jis jam duodavo savo banko kortelę tada, kai norėdavo išgerti alkoholio, o pats tuo metu sunkiai vaikščiojo. Kai 2022-02-12 buvo pas A. vartojo alkoholį, o kai A. užmigo, pamatė, kad ant stalo yra padėta banko kortelė. Kiek žino, jis tik vieną banko kortelę turėjo, kuri priklausė „Swedbankui“. Jis žinojo, kad prieš kelias dienas A. gavo pensiją, todėl ją paėmė. Tada išėjo iš A. namų ir paskambino savo draugei D.. Jis D. skambino tik todėl, kad norėjo išsiimti A. priklausančius pinigus ir eiti gerti su ja. Su D. sutarė, kad ji lauktų jo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu jis buvo išgėręs, girtas tikrai nebuvo ir viską atsimena kaip buvo. Maždaug už pusvalandžio atėjo D.. Buvo po 18.00 val. Pati D. buvo blaivi. Jis D. pasakė, kad ta banko kortelė yra A. ir ją paėmė be jo žinios. Sakė jai, kad joje gali būti pinigų ir žino PIN kodą. D. pasakė, kad nori pasižiūrėti kiek joje yra pinigų. Tada nuėjo iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, tą banko kortelę jis įkišo į bankomatą, surinko PIN kodą, iš pradžių pasižiūrėjo kiek joje yra pinigų. Matė, kad yra 240 eurų ir tada juos nusiėmė. D. buvo visą laiką šalia ir žiūrėjo. Pati D. tikrai nežinojo PIN kodo. Tada tuos pinigus pasidalino per pusę, t.y. 120 eurų jai davė, o 120 pasiliko sau. Jis su tais pinigai nuėjo į kelis barus ir juos išleido. Kitą dieną gal liko kokie 4 ar 5 eurai. Pati D., su kuria norėjo išgerti, kai davė jai pinigus, ji iš karto pabėgo, tiksliau ji jam tada pasakė: „palauk, aš tuoj ateisiu“. Tai ji, kaip išėjo, tai taip ir dingo. Po šio įvykio jam D. paskambino, sakė kad davė parodymus, kad policija klausinėjo jos, tačiau ką tiksliai ji policijai sakė, jam nepasakojo. Jis dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Pasielgė taip dėl to, kad norėjo išgerti alkoholio ir neturėjo pinigų alkoholiui įsigyti. Jis dabar dirba pas draugus ir tikrai norėtų atlyginti A. dėl jo kaltės padarytą žalą. Kai tik bus galimybė susitikti su A., jam atlygins žalą (2 t., b.l. 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. 2022-07-25 papildomos apklausos metu parodė, kad ankstesnius parodymus prisimena ir juos tvirtina. Jis tikrai paėmęs A. R. „Swebank“ banko kortelę nuėjo iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) ir apie 18:55 val. šią banko kortelę įkišo į bankomatą, surinko PIN kodą, kurį žinojo iš ankščiau ir išėmė 240 eurų. Juos pasidalino su D., kuri buvo šalia, t.y. 120 eurų jai davė, o 120 eurų pasiėmė sau. Tada, kai tik nuėmė tuos pinigus, jis atėjo pas A. į namus. A. buvo „kominis“, miegojo ant lovos. Tada šią banko kortelę paliko ant stalo, o pats su jo pinigais išėjo į artimiausią barą ir ten visus pinigus išleido. Jis labai gailisi dėl šio įvykio. A. nori atsiprašyti (2 t., b.l. 68).

Liudytojas R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį A., vadinamą Seneliu, kurio pavardės nežino, šis gyveno (duomenys neskelbtini), apačioje jo. Tarp jo ir A. piktumų nebuvo. Su V. B. jis ir yra pažįstamas, su juo jis nėra piktuoju. Įvykio dieną, kada tiksliai jis nebeatsimena, gali būti, kad įvykis buvo šių metų vasario mėnesį, A. gėrė pas jį namuose, po to išėjo namo. Vėliau jis su D., kurio pavardės nežino, bet tai yra tas asmuo, kuris dabar sėdi už ekrano (D. B.), nuėjo pas senelį į namus ir rado šį nugriuvusį prie lovos. D. iškvietė greitąją ir viskas. V. B. buvo pažįstamas su A., savaitė iki to įvykio V. B. gyveno pas A.. V. B. su A. piktuoju nebūdavo. Iki įvykio A. pats vaikščiojo, jei jis nebūdavo girtas, tai pats nueidavo nusiimti pinigų. Savo banko kortelę A. duodavo V., tokiai L. ir kelis kartus jam yra davęs. Kortelę A. duodavo, kad alui ar degtinei nupirkti, o pinigus pats nusiimdavo. Jo banko kortelės kodo jis nežinojo. Pats senelis užrašydavo ant lapelio PIN kodą. Jam irgi yra tekę taip eiti pirkti. Kiek žino, senelis kortelę duodavo tik produktams nupirkti, o pinigus jis pats nusiimdavo, tik paprašydavo padėti nueiti, kad šis neišgriūtų. Kiekvieno mėnesio 10 d. senelis gaudavo pinigus ir juos nusiimdavo, tik likučiai likdavo kortelėje. Tik dieną prieš iki to įvykio, senelis nenuėjo nusiimti pinigų, nes buvo labai slidu. Tą dieną, kai jis su D. rado gulintį A. ant grindų, jis nematė, ar buvo šalia banko kortelė. Tą dieną su banko kortele jis nėjo į parduotuvę nupirkti kažko, L. ėjo, nes alaus ar degtinės buvo prašęs nupirkti. Ar tą dieną, po to, kai rado senelį nugriuvusį, kas nors ėjo patikrinti banko kortelės į bankomatą, nežino. Tą dieną jis pats buvo išgėręs, gali būti, kad nelabai viską atsimena. D. buvo mažiau išgėręs. D. jis pažįsta, ji buvusi V. draugė. Kokia jos pavardė, nežino. D. buvo jam skambinusi, sakė pasakyti seneliui, kad šis saugotųsi V. (V. B.), kad šis žino senelio kortelės PIN kodą ir gali nuo kortelės pinigus nuimti. Ji jam taip pasakė, paskui jis davė telefoną pašnekėti seneliui ir tą patį pasakė seneliui. Senelis nieko neatsakė, nutylėjo. Tas D. skambutis buvo prieš savaitę -10 dienų iki įvykio, tuo metu V. B. dar gyveno pas A., o paskui senelis šį išvarė. Jis nežino, ar senelio pinigai iš jo banko kortelės dingo ar nedingo.

Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį V. B. jis pažįsta tik iš matymo. A. R. yra kelis kartus matęs. (duomenys neskelbtini) gyveno A., kurį vadindavo seneliu. Pas A. jis yra lankęsis. Pas A. jis nebuvo sutikęs V. B.. Tik iš nuogirdų jis yra girdėjęs, kad senelis buvo nepatenkintas, kad V. B. pas jį (A.) lankosi. Senelis iki įvykio vaikščiodavo. Jam senelis nėra davęs savo banko kortelės ir ji A. banko kortelės PIN kodo nežinojo. Iš kalbų jis yra girdėjęs, kad senelis ją yra davęs L. L.. Jis nelabai gerai atsimena tų aplinkybių, bet žino, kad rado A. gulintį ant žemės. Tada nuėjo pas R., iškvietė greitąją. Ten buvo ta L., gal ji iškvietė greitąją. Ant grindų apie senelį mėtėsi kortelės kažkokios, bet kokios, nežino. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. B. parodė, kad tie parodymai iš dalies teisingi. Paaiškino, kad nei jis, nei R. A. PIN kortelės kodo nežinojo, kodą L. pasakė. Tuo metu ir jis, ir R. buvo išgėrę, jis su L. buvo nuėjęs, o ne su R. patikrinti kiek yra pinigų kortelėje, nes kodą žinojo tik L.. L. santykiai su A. R. buvo geri, ji šiam padėdavo tvarkytis, nueidavo į parduotuvę. Jam A. neduodavo savo banko kortelės, todėl PIN kodo jis nežinojo. Tyrėja ne taip surašė, o jis po apklausos neskaitė protokolo, buvo išgėręs, norėjo kuo greičiau dingti iš ten.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. parodė, kad 2022-02-13 apie 08.30 val. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino pažįstamas R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) name, antrame aukšte. R. jis pažįsta apie metus laiko. Pas R. dažnai lankydavosi A., kuris gyvena pirmame aukšte. R. jam paskambinęs pasakė, kad pas jį 2022-02-12 buvo A. ir jam nepažįstamas V., kuris pasak R. galėjo iš jo pavogti 100 eurų. Taip pat R. pasakė, kad tas V. greičiausiai gali būti pas senelį, jie taip vadindavo A.. Jis tada nuėjo pas senelį (A.), kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute ir pamatė jį gulintį ant žemės. A. buvo sąmoningas, tačiau nebekalbantis, rado 2022-02-13, apie 9:00 val. A. buvo su kruvina burna. A. negalėjo jam nieko pasakyti, tada jis nuėjo pas R., kviestis jo į pagalbą, įkelti A. į lovą. Jie kartu grįžę pas A. į butą, įkėlė jį į lovą. Tada su R. ieškojo jo buto raktų, bet bute jų nerado. Taip pat apžiūrėję butą pastebėjo, kad bute buvo išmėtytos banko ir kitos nuolaidų kortelės. Jam pasirodė, kad A. gali būti sužeistas, nes jo akis buvo patinusi, matė šiek tiek kraujo ant jo lūpų. Kas jam atsitiko jis nežino. Paskutinį kartą A. matė prieš kelias dienas. Kada ateidavo pas jį į namus, jo buto durys būdavo užrakintos. Dėl to pas jį atėjęs ir nustebo, kad buto durys buvo atrakintos. Su kuo A. galėjo vartoti alkoholį, jis nežino. Taip pat prieš kviečiant pagalbą kartu su R. paėmę A. banko kortelę ir nuėjo patikrinti banko sąskaitos likučio. Jis žinojo A. banko kortelės PIN kodą. PIN kodą žinojo jie su R., nes A. negalėdavo nueiti į parduotuvę ir jiems pasakydavo kortelės PIN kodą, kad jam ką nors nupirktų. Patikrinę kortelę pastebėjo, kad sąskaitos likutis buvo 56 ct. Jis žinojo, kad A. gavo pensiją 2022-02-10, todėl pagalvojo, kad kažkas galėjo nuimti A. pinigus iš kortelės. Ar taip buvo jis nežino. Dėl to apie įvykį pranešė policijai. Po pietų kalbėjo su iš matymo pažįstamu V., kuris jam prisipažino, kad 2022-02-12 buvo pas senelį, kartu su seneliu gėrė, ir vieną kartą davė seneliui, kuo, kur ir kiek kartų nepasakė, pridūrė, kad turi būti gyvas (1 t., b.l. 89-90, 91-92).

Liudytoja D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, kad buvo V. B. apsistojęs pas A. (duomenys neskelbtini) gatvėje ir paėmęs iš jo kortelę. Apie tai jam žinoma, kadangi ji su V. B. buvo susitikę prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, prie bankomato, tikrino likutį. Kada tai vyko, nepasakys, senas laikas, šių metų sausis. V. B. jam paskambino, pasakė, kad jis turi kortelę, yra pinigėliai, pažiūrės koks yra likutis. Kieno buvo ta banko kortelė, ji nežinojo. V. B. turėjo kortelę, įdėjo į bankomatą, suvedė kodus, buvo 200 Eur su kapeikom ir jie tuos pinigėlius pasidalino. Ji visą laiką stovėjo šalia V. B., matė, kad kortelėje yra virš 200 Eur. Jai V. B., nuėmęs pinigus, padavė 120 Eur ir jie išsiskyrė. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. T. parodė, kad kai jie susitiko, V. pasakė, kad ta kortelė yra ne jo, o kažkokio senelio, bet vis tiek V. B. nuėmė pinigėlius ir jie juos pasidalino. Jai nekilo jokių minčių, kodėl V. B. svetimus pinigus nuima. Ji tuos duotus jai pinigus išleido savo reikmėm. V. pasakojo, kad ta kortelė yra žmogaus, pas kurį gyveno jis. Ji pati pas tą žmogų yra buvusi, bet visai kitu tikslu, su kita moterimi buvo užėję. Ji su tuo žmogumi (seneliu) yra šnekėjusi telefonu: skambino liudytojui R. P. ir norėjo įspėti, kad pasisaugotų V. B., nes jei šis gyvena pas kažką tai, tai kažkas dings. Kad V. B. gyvena pas tą senelį jam buvo žinoma iš R. P.. Kai skambino R. P., pas jį buvo tas žmogus (senelis), R. padavė šiam telefoną ir ji šiam pasakė, kad jei priėmė V. B. gyventi pas save, turi žiūrėti, kad pinigai nedingtų. Pokalbio metu ji galėjo nurodyti, jog V. B. žinojo banko kortelės PIN kodą. V. B. jai yra sakęs, kad iš po (duomenys neskelbtini) apsistojo (duomenys neskelbtini) gatvėje pas kažką, pasakojęs, kad eidavo su to žmogaus kortele nupirkti alkoholio ar maisto. Iki susitikimo prie bankomato, paskutinį kartą V. B. ji buvo mačiusi prieš tris mėnesius. Jis jai paskambino, pasakė, kad turi kortelę, pasiūlė eiti nusiimti pinigėlius ir pasidalinti. Jai nekilo klausimų dėl ko, už ką ji siūlo pasidalinti pinigais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. T. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kur nuomoja butą. V. B. žino gerai. Jie gyveno kaip sugyventiniai prieš kokius 3 metus. Su V. gyveno apie 2 mėnesius. Ji su V. palaikė ryšius telefonu. Jų santykiai dabar tik draugiški. Jis sakėsi, kad paskutiniu metu gyveno pas kažkokį senelį, (duomenys neskelbtini) g., namo ir buto numerio nežino. Ji tą senelį matė pirmą ir paskutinį kartą 2022-02-11. Kai V. gyveno pas senelį, ji kalbėdavosi su V. ir klausdavo iš ko jis gyvena. Tai V. sakydavo, kad senelis duoda pinigų maistui, alkoholiui. V. buvo labai mėgėjas išgerti. Kai jis išgeria daugiau, tai ne viską prisimena kas vyko. Kadangi ji žinojo V. būdą, kad jis mėgsta ką nors pavogti, ar pinigus pavogti, be to, mėgsta meluoti, todėl ji perspėjo R. ir patį senelį, kad V. gali apvogti senelį. Tiksliai dienos nežino, bet gali būti, kai tai buvo 2022-02-12, kai tą dieną jai paskambino V. dienos laike ir vadino ją su juo susitikti vakare, kai jis turės pinigų, kad galės abu važiuoti į (duomenys neskelbtini), gal (duomenys neskelbtini), pas jo draugą. Jis sakė, kad šiuo metu randasi (duomenys neskelbtini) gatvėje aludėje. Ji jam pasakė, kad niekur su juo nevažiuos. Tada jis jai apie tai, kad jam reiks padėti nusiimti pinigus iš bankomato nesakė. Po to jis jai vėl paskambino tą dieną vakare, tiksliai laiko neatsimena, buvo tamsu. V. B. pasakė ateiti prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Ji pasakė, kad jis pats ateitų. Iš V. balso suprato, kad jis yra pavartojęs alkoholio, tačiau kad būtų labai girtas, tai ne, mano, kad vidutiniškai. V. pasakė, kad ji ateitų, nes jis turi banko kortelę, pats nelabai primato, nori pasižiūrėti likutį, nes nežino kiek joje yra, ir jei bus, tai pasidalins su ja per pusę. V. nesakė kieno ta banko kortelė. Ji tada nuėjo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji paklausė, kieno ta banko kortelė, V. pasakė, kad paskui pasakys, pirma pažiūrim kiek joje yra pinigų. V. sakė, kad žino tos kortelės PIN kodą. V. įdėjo banko kortelę į "Swedbank" bankomatą, surinko PIN kodą ir pažiūrėjo kiek joje yra pinigų likutis. Matė, kad yra rezervuota apie 350 eurų, o likutis 240 eurų. Tada V. išsiėmė tuos pinigus. Jai davė 120 eurų, pats taip pat pasiėmė 120 eurų. Jai tuos pinigus davė už tai, kad atėjo ir padėjo jam iš bankomato nuimti tuos pinigus. Dar ją kvietė važiuoti pas kažkokį jo draugą, bet ji pasakė, kad nenori ir jie išsiskyrė. Ji pati tos kortelės neturėjo rankoje, PIN kodo nežinojo ir nežino, kur V. ją padėjo. V. jai tada tik pasakė, kad ta banko kortelė yra senelio, pas kurį ankščiau gyveno. Ji suprato, kad senelis tai A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Ji tą senelį matė vieną kartą, prieš kelias dienas, tačiau su juo nėra bendravusi, pas jį namuose nėra buvusi. Tuos 120 eurų išleido savo reikmėms, pirko maisto, vaistų (1 t., b.l. 124-132).

Iš tyrėjo V. Č. 2022-02-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-02-13 apie 09:29 val. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjas rado sumušta pažįstamą, kuris sunkiai kalbėjo ir buvo galimai apvogtas. Nuvykus nurodytu adresu, namuose rastas lovoje gulintis A. R., gim. (duomenys neskelbtini). gyv. (duomenys neskelbtini). Bute buvo pranešėjas D. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. P., gim. (duomenys neskelbtini), L. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Pabendrauti su lovoje paguldytu A. R. nepavyko, vyras negalėjo ištarti nei vieno žodžio. Vyras buvo sąmoningas, galėjo kilnoti rankas, negalėjo pasikelti ir kalbėti. Ant A. R. veido matėsi, kad yra patinusi jo kairė akis, taip pat lūpa buvo kruvina. Daugiau ant vyro kūno jokių sužalojimų nesimatė. Aiškinantis įvykio aplinkybes įvykio vietoje buvęs D. B. pasakė, kad jis atėjęs pas A. R. į namus rado jį gulintį ant žemės. Jis tada nuėjo pas R. P., pasakė, kad rado A. R. gulintį ant žemės ir kartu nuėję jį įkėlė ir paguldė į lovą. Tada abu vyrai nesusišnekėję su A. R. pasiėmė jo banko kortelę ir nuėjo ją patikrinti. Pasak D. B. jie tai darė dėl to, nes manė, kad pas A. R. buvo atėjęs vyras vardu V. ir iš jo galėjo pavogti pinigus. D. B. žinojo A. R. banko kortelės PIN kodą, nes jis dažnai eidavo A. R. su ją nupirkti ko nors iš parduotuvės, kadangi pats A. R. sunkiai vaikščiojo. Patikrinęs banko kortelę jis pamatė, kad sąskaitoje yra likę 56 centai, todėl žinodamas, kad A. R. neseniai gavo pensiją, pamanė, kad jį galėjo apvogti vyras vardu V.. Jis taip pagalvojo dėl to, nes minėtas vyras vardu V. kartu su savo drauge D. ir A. R. vartojo alkoholį pas R. P. bute. Po išgertuvių kažkur dingo R. P. 100 eurų, dėl to pagalvojo, kad juos galėjo pavogti vyras vardu V., taip pat pagalvojo, kad A. R. pinigus jis taip pat galėjo išimti iš kortelės. Kadangi su bendraujančiais asmenimis bendraujant buvo matyti, kad jie yra vartoję alkoholio, patikrinus alkotesteriu D. B. buvo nustatytas 0,12 prom., o R. P. buvo nustatytas 2,02 prom. girtumas. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes buvo apklaustas D. B. ir A. R. kaimynė D. P.. R. P. apklausti nepavyko, nes jis buvo per daug išgėręs, jo parodymai nuolatos keitėsi, buvo sunku su juo bendrauti. R. P. tik papasakojo, kad 2022-02-12 A. R. visų prašė nuimti jam nuo kortelės pinigus. Kas galėjo nutikti A. R. niekas nežinojo, jis pats nieko nurodyti nesugebėjo. Medikams pristačius A. R. į priėmimo skyrių buvo nustatyta, kad jam į smegenis yra išsiliejęs kraujas, gydytojas nurodė, kad jam bus atliekama operaciją. Gydytojas taip pat nurodė, kad vyras turėjo patirti galvos traumą, dėl to į smegenis išsiliejo kraujas ir dėl to jis negali bendrauti. Gydymo įstaigai taip pat buvo išrašytas siuntimas paimti A. R. kraują ir nustatyti iš jo blaivumą. Į A. R. namus buvo iškviesti ekspertai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą. Kadangi nerado A. R. artimųjų butas buvo užplombuotas, nes buto raktų nerasta nei bute, nei prie A. R.. Apie tai buvo pranešta namo komendantei J. K., tel. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 43-44).

Žemesnės instancijos teismas

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš kur paimta cigarečių pakelis „LD“, cigaretės nuorūkos, DNR biologinės nuoplovos, rankų pėdsakai, plastikiniai buteliai (1 t., b.l. 15-38).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti prie 2022-03-29 tarnybinio pranešimo pateikti Body kamerų vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuotas policijos pareigūnų atvykimas į įvykio vietą, pati įvykio vieta, joje ar netoliese buvę asmenys, pokalbiai su jais (1 t., b.l. 140, 142-145).

Iš apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti iš Bendrojo pagalbos centro gauti pokalbių garso įrašai (1 t., b.l. 148, 149-155).

Iš 2022-03-08 „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo matyti, kad 2022-02-12 18:55 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iš A. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuimta 240 eurų (1 t., b.l. 166-167).

Iš 2022-03-23 iš „Swedbank“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra atsiųstos operacijos, 2022-02-23 apie 18:55 atliktos bankomate (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nuotraukos (nuotraukų titruose yra matomas operacijos laikas, data, bankomato numeris, operacija (kortelės įdėjimas (CARDIN) ir kortelės paėmimas (CARDOUT), pinigų išdavimas (CASHOUT), pinigų paėmimas (CASHTKN) ir mokėjimo kortelės numerio keturi paskutiniai skaičiai), elektroniniu formatu 8 JPG formato dokumentai (1 t., b.l. 172-180).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. A. R. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs traumine kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje - smilkininėje - momeninėje – pakaušinėje srityse, lydima galvos smegenų suspaudimo. Iš Panevėžio ligoninėje atliktos galvos smegenų kompiuterinės tomografijos matyti - „poūmė į lėtinę pereinanti kraujosruva“, “labai vėlyva poūmė ankstyva lėtinė kraujosruva“, tai rodo, kad ji galėjo susiformuoti ne mažiau kaip 3 savaičių laikotarpyje iki patekimo į ligoninę. 2. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (paviršiumi), galimai tiek „nuo jam suduotų smūgių kumščiais, spiriant“, tiek griūnant, „griūnant po suduotų smūgių“, ar panašiai. 3. Negalima atmesti galimybės, kad A. R. galėjo susižaloti pats griūdamas, tam sužalojimo pobūdis neprieštarauja. 4. A. R. nustatytas sužalojimas susiformavo mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. <...> 7. Pateiktuose A. R. medicininiuose dokumentuose matyti, kad A. R. 2020-02-29 ir 2021-01-21 buvo pristatytas į Panevėžio ligoninę dėl griuvimo, kritimo metu patirtų sužalojimų. Tuo metu buvo rekomenduota tirtis ambulatoriškai, dėl galimos epilepsijos. Tuo metu buvo diagnozuoti galvos plaukuotosios dalies paviršiniai sužalojimai. Duomenų, apie ankstesnes galvos traumas, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra. 8. Dėl nustatytos trauminės kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje - smilkininėje - momeninėje - pakaušinėje srityse, lydimos galvos smegenų suspaudimo, A. R. sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas sunkiu (1 t., b.l. 68-69).

Panevėžio apskrities VPK KP SNTV 2-jo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. S. 2022-02-14 A. R. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b.l. 49-50).

Iš 2022-02-13, 2022-03-03, 2022-03-22, 2022-04-06, 2022-05-19 tarnybinių pranešimų matyti, kad su nukentėjusiuoju A. R., kuris guli VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, pabendrauti nepavyko, nes jis nekalba, yra neadekvatus, nemoka gestais pasakyti ar parašyti, todėl dėl tokios A. R. sveikatos būklės jo apklausti nėra galimybės (1 t., b.l. 47-48, 51-52, 53-54, 55-56, 57-58, 59-60). Iš 2022-09-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad A. R. 2022 m. birželio mėn. pabaigoje išrašytas iš VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, bet jo sveikatos būklė nepasikeitusi (3 t., b.l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Nors kaltinamasis V. B. teisme tvirtino, kad kaltinime nurodytą nukentėjusiojo A. R. banko kortelę paėmęs ir ja naudojęsis – nuėmęs iš bankomato pinigus su pastarojo žinia ir sutikimu, teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas jo gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės ar ją palengvinti, nes byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. B. kaltę viso kaltinimo apimtyje.

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jie proceso metu nebuvo nuoseklūs ir kito, be to, jie pasižymėjo prieštaringumu ne tik paties V. B. parodymams, bet ir prieštaravimu kitiems byloje esantiems objektyviems bylos duomenims.

V. B. teisme teigė, kad jam su nukentėjusiuoju A. R. vartojant alkoholį, A. R. pasakė jam pasiimti kortelę, pats kortelę jam padavė, padėjo ant stalo ir sakė paimti dar alaus, po ko jis paėmęs kortelę išėjo. Paskui apklausos eigoje kaltinamasis jau nurodė, kad tuo metu, kai jis su banko kortele išėjo ir kai A. R. jam davė leidimą nuimti pinigus, tai pats A. R. jau miegojo, kiek pinigų nuimti, jam nesakė. Kaip matyti, net tos pačios apklausos metu kaltinamasis buvo nenuoseklus, o tokie jo prieštaringi teiginiai rodo ne ką kita, kaip tik norą suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės.

Nenuoseklus kaltinamasis V. B. buvo ir ikiteisminio tyrimo metu. Netrukus po kaltinime nurodytų įvykių 2022-02-14 apklaustas V. B. teigė nieko nežinojęs apie A. R. banko kortelę ir jos, taip pat joje buvusių pinigų neėmęs. Dieną vėliau 2022-02-15 apklausos metu V. B. jau parodė, kad jam A. (R.) yra davęs savo banko kortelę „Swedbank“ praeitą mėnesį apie 28-29 dieną, prašęs jo nupirkti alaus, PIN kodo nesakęs ir jo nereikėjo, nes kortelė bekontaktė, pinigų nuimti A. (R.) jo niekada neprašęs. Dar vėlesnės apklausos 2022-05-20 metu kaltinamasis jau parodė, kad kai jam su nukentėjusiuoju begeriant alkoholį A. R. užmigo, jis pamatė, kad ant stalo yra padėta A. R. banko kortelė, jis (kaltinamasis) žinojo, kad prieš kelias dienas A. R. gavo pensiją, todėl banko kortelę paėmė ir išėjo iš A. R. namų, nes norėjo išsiimti A. R. priklausančius pinigus. Taigi, kaip matyti, kaltinamojo parodymai pasižymėjo nenuoseklumu.

Teismas pastebi, kad V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu per 2022-05-20 apklausą, kuri laike buvo mažiau nutolusi nuo kaltinime nurodytų įvykių nei teismo posėdžio metu jo duotų parodymų laikas, aiškiai nurodė įvykio aplinkybes, pagal kurias A. R. banko kortelę jis paėmė, taip pat pinigus nuo jos nuėmė be nukentėjusiojo žinios ir leidimo. Tuo tarpu praėjus keliems mėnesiams po minėtos apklausos, V. B. teisme jau tvirtino, kad pinigus bankomate nuiminėjo su A. R. banko kortele pastarojo paprašytas, nors teigdamas tai, pats sau daug kur prieštaravo – pradžioje teigė, kad nukentėjusysis jam pats padavė banko kortelę ir prašė parnešti alaus, vėliau nurodė pastarojo banko kortelę pasiėmęs nukentėjusiajam miegant, nematant ir išėjęs tariamai nukentėjusiojo prašymu nuimti pinigų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokius parodymus kaltinamasis teisme davė žinodamas, kad nukentėjusysis A. R. dėl sveikatos būklės negali dalyvauti procese ir apklausti pastarojo dėl kokių tai aplinkybių pasiaiškinimo nėra galimybių. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei V. B. parodymų neatitikimą kitiems byloje esantiems įrodymams, kaltinamojo parodymus teisme apie A. R. banko kortelės paėmimą ir naudojimąsi ja su pastarojo leidimu vertina kritiškai.

Teismas pažymi ir tai, kad kaltinamojo V. B. parodymų dėl A. R. banko kortelės gavimo, jos naudojimosi su A. R. leidimu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, priešingai – byloje esantys duomenys tokius jo parodymus paneigia.

Nors liudytojai R. P. ir D. B. teisme parodė, kad nukentėjusysis A. R. savo valia kartais duodavo kitiems asmenims savo banko kortelę, jie taip pat pažymėjo, jog nukentėjusysis ją duodavo tik prašydamas nupirkti jam maisto ar alkoholinių gėrimų. Liudytojas R. P. pabrėžė, kad pinigus nuo banko kortelės A. R. nusiimdavo tik pats, nebent dar kažkam padedant nueiti. Primintina, kad ir pats kaltinamasis 2022-02-15 apklausos metu nurodė, jog pinigų nuimti A. R. jo niekada neprašė. Minėtų liudytojų parodymų analizė rodo, kad nukentėjusysis ne bet kam patikėdavo savo banko kortelę, jos duomenis, o pinigų nuimti neprašydavo net asmenų, su kuriais artimiau bendravo. Tuo tarpu pagal bylos duomenis, tame tarpe ir liudytojo R. P. parodymus, prieš kaltinime nurodytą įvykį kaltinamasis V. B. pas nukentėjusįjį namuose nebegyveno, nes buvo išvarytas, kas leidžia manyti, kad V. B. nukentėjusysis nelaikė artimu, patikimu asmeniu. Netikėti aukščiau paminėtais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis, jo gynėjas. Nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, tik patvirtina teismo manymą, kad kaltinamasis V. B. nukentėjusiojo banko kortelę paėmė ir ja naudojosi be pastarojo leidimo, tai yra neteisėtai.

Kad kaltinamasis turėjo norą bei tikslą neteisėtai pasinaudoti A. R. banko kortele, be kita ko rodo ir liudytojų R. P. bei D. T. parodymai. Pasak liudytojo R. P., savaitė ar dešimt dienų iki kaltinime nurodyto įvykio jam paskambino kaltinamojo draugė D. (T.), kuri jam, po to ir pačiam A. R. pasakė, kad šis saugotųsi V. (V. B.), nes pastarasis žino senelio (A. R.) banko kortelės PIN kodą ir gali nuo kortelės pinigus nuimti. Buvus tokį jos skambutį, pokalbį ir jo turinį patvirtino ir teisme apklausta liudytoja D. T..

Kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pinigus iš bankomato A. R. banko kortele nuėmė būtent V. B., be jo paties pripažinimo apie patį pinigų ėmimo iš bankomato A. R. banko kortele faktą, patvirtina ir byloje esančios vaizdo nuotraukos, taip pat liudytojos D. T. parodymai. Pastaroji liudytoja parodė, kad buvo šalia kaltinamojo, kai šis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nuiminėjo nuo banko kortelės pinigus, kurių dalį atidavė jai. Apie tokias aplinkybes parodė ir pats kaltinamasis. Gi teismo manymu, toks kaltinamojo elgesys dalį ne jam pačiam priklausančių pinigų, nuimtų nuo ne jam priklausančios svetimos A. R. banko kortelės, laisva ranka atiduodant pašaliniam asmeniui paneigia kaltinamojo veikimą pagal nukentėjusiojo valią.

Taigi, aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma teismui nepalieka abejonių ir patvirtina, kad kaltinamasis V. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. R. banko mokėjimo kortelę bei iš ankščiau žinodamas PIN kodą, tokiu būdu neteisėtai įgijo mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos neteisėtai panaudojo finansinei operacijai atlikti – pateikdamas save operacinei sistemai ir bankui kaip A. R., turintį teisę disponuoti minėtoje banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, atliko 240 eurų išėmimo finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. R. priklausantį turtą – 240 eurų.

Atsižvelgiant į apgaule įgyto svetimo turto vertę, kuri pagal BK 190 straipsnio 1 dalį neviršija 5 MGL dydžio sumos (tai yra 250 eurų), kaltinamajam V. B. inkriminuota BK 182 straipsnio 1 dalis perkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 3 dalį, o visi jo atliktieji veiksmai kvalifikuotini pagal tris baudžiamojo kodekso straipsnius – BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį.

Bausmių skyrimas

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teisme pripažino naudojimosi svetima, A. R. priklausančia banko kortele ir pasinaudojus ja pinigų nuėmimo faktus, teigė besigailintis dėl savo veiksmų, teismo nuomone, pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.).

Šioje byloje kaltinamasis V. B. viso proceso metu duodamas parodymus buvo nenuoseklus, davė prieštaringus parodymus, be to, žinodamas, kad nukentėjusiojo A. R. dėl jo sveikatos būklės nėra galimybių apklausti, jis teisme davė byloje surinktų įrodymų visumai prieštaraujančius parodymus apie naudojimąsi svetima kortele tariamai su nukentėjusiojo leidimu. Pastebėtina ir tai, kad nors kaltinamasis teigė besigailintis dėl savo atliktų veiksmų, minėtieji jo nenuoseklūs, prieštaringi ir įrodymų visumai prieštaraujantys parodymai jo nuoširdaus gailesčio neatspindi, priešingai – leidžia manyti apie siekį suklaidinti tyrimą atliekančius subjektus bei išvengti ar palengvinti savo atsakomybę. Taipogi byloje nėra ir jokių duomenų, kad V. B. stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ar pan. Teismo manymu, paminėtos ir byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad V. B. pripažinimas tam tikrų aplinkybių (dėl svetimos banko kortelės panaudojimo fakto ir pinigų nuėmimo iš jos) buvo įtakotas byloje surinktų įrodymų, bei rodo, kad jis nebuvo nuoširdus. Teismas sprendžia, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą kaltinamojo V. B. veiksmuose. Toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-648/2019, 2K-377-489/2018 ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

V. B. padarė tris baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, viena kurių – baudžiamasis nusižengimas, dvi – apysunkiai nusikaltimai. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo administracine tvarka baustas, teistas ir turėjo neišnykusį teistumą, be to, po šių veikų padarymo jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis. Kaltinamasis yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis slapstėsi nuo teismo, be to, jam ankstesniu nuosprendžiu taikytas švelnesnis įstatymas – bausmės vykdymo atidėjimas – nebuvo efektyvus ir nedavė teigiamų rezultatų, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini mažesni už sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius, o už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriant arešto bausmę, jo trukmę nustatant mažesnę už vidurkį.

Už BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 ir 2 punktais subendrintinos apėmimo būdu, o ši subendrintoji bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, skiriama už BK 214 straipsnio 1 dalį.

Kadangi šiuo nuosprendžiu inkriminuotos veikos buvo padarytos dar iki Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo V. B. atžvilgiu, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, prie 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas V. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 13 d. 14.44 val. iki 2022 m. vasario 15 d. 13.30 val., taip pat nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d., ir bausmės laikas, atliktas pagal Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį.

Civilinio ieškinio ir kitų klausimų išsprendimas

Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys nukentėjusiojo A. R. naudai, kuriuo prašoma priteisti nukentėjusiojo naudai 240 Eur turtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo V. B. (3 t., b.l. 11-12). Pastarojo civilinio ieškinio reikalavimą, jo dydį pagrindžia ne tik liudytojų, paties kaltinamojo parodymai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – banko pranešimai, sąskaitos išrašai. Pažymėtina, kad kaltinamasis pripažino minėtąjį civilinį ieškinį ir jo dydžio neginčijo. Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, kad aukščiau paminėtas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo A. R. naudai yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant jo naudai 240 Eur turtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo V. B..

Šioje byloje nukentėjusiojo A. R. interesams atstovauti buvo paskirtas įgaliotas atstovas advokatas R. G., kuris suteikė profesionalią antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo būtina. Byloje esanti pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina advokato suteiktas paslaugas bei pastarųjų išlaidų dydį – 480 eurų. Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš V. B. valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotinos ir 17,92 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Šioje byloje teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kaltinamajam V. B. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu paskyrė gynėją. Bylos duomenimis kaltinamąjį šioje byloje gynė advokatas Antanas Cemnolonskas. Byloje esanti pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje patvirtina pastarojo advokato suteiktas paslaugas bei jų išlaidų dydį – 261,67 Eur. Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo valstybės naudai neišieškotinos. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra vidutinio amžiaus, niekur nedirba, ne kartą baustas administracine tvarka, paskiriant jam nuobaudas – baudas, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra, be to, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė bei šiuo nuosprendžiu (taip pat ir ankstesniu) priteistas turtinės žalos atlyginimas. Duomenų apie kaltinamojo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms V. B. turtinę padėtį, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Todėl, įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už V. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – cigarečių pakelis „LD“, cigaretės „LD“ nuorūka, cigarečių „NZ“ nuorūkos, biologinės nuoplovos, 3 vnt. skaidrių daktiplokštelių su rankos pėdsakų fragmentais, plastikiniai buteliai „Tauras“ ir „Tėviškė“, V. B. seilių lyginamieji pavyzdžiai, saugomi Panevėžio apskr. VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2022 m. birželio 9 d. kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 39-41, 42) – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams.

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams.

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam arešto bausmę 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 ir 2 punktais už BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie subendrintos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir V. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės ir V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. lapkričio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu ir 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 13 d. 14.44 val. iki 2022 m. vasario 15 d. 13.30 val., taip pat nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. ir pagal Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. B. 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo A. R. naudai.

Pavesti prokurorui nustatyti nukentėjusiojo A. R., jo artimųjų faktinę buvimo vietą bei informuoti juos apie nukentėjusiajam A. R. priteistą turtinę žalą.

Išieškoti iš kaltinamojo V. B. valstybei: 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 euro centus) proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti ir 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Proceso išlaidų dėl 261,67 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro 67 euro centų) už V. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – cigarečių pakelį „LD“, cigaretės „LD“ nuorūką, cigarečių „NZ“ nuorūkas, biologines nuoplovas, 3 vnt. skaidrių daktiplokštelių su rankos pėdsakų fragmentais, plastikinius butelius „Tauras“ ir „Tėviškė“, V. B. seilių lyginamieji pavyzdžiai, saugomus Panevėžio apskr. VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dirkė