Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-26 · Byla Nr. 1K-597-562/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-26
Bylos Nr.
1K-597-562/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Advokatai
Gintarė Leškevičienė
Skundas Nr. 1K-597-562/2013
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, įtariamojo M. S. gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. S. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria M. S. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., t. y. tuo, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2012-03-20 apie 03.20 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pagrasinę peiliu bei šaunamuoju ginklu, pagrobė L. L. rankinę, kurios materialiai nevertina, su joje buvusiais 5 000 litų, L. L. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę (40 litų vertės), taip pat D. A. atžvilgiu panaudoję fizinį smurtą, pagrobė jos 1 500 litų vertės auksinį žiedą, padarydami nukentėjusiajai L. L. 5 040 litų turtinę žalą ir nukentėjusiajai D. A. - 1 500 litų turtinę žalą, t. y. apiplėšė panaudojus šaunamąjį ginklą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka M. S. 2013-05-28 buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-29 nutartimi paskyrė M. S. kardomąją priemonę-suėmimą 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013-05-28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-23 nutartimi pratęsė M. S. kardomąją priemonę-suėmimą 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013-08-28.

Šalies argumentai

Įtariamojo M. S. gynėja advokatė Gintarė Leškevičienė skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartį. Nurodo, kad nutartis naikintina, kadangi teismas, pratęsdamas įtariamajam M. S. kardomąją priemonę – suėmimą, neatsižvelgė į motyvus ir aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo arba pratęsimo klausimą bei formaliai taikė BPK nurodytus suėmimo skyrimo pagrindus. Gynėja pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių galimybę, kad M. S. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skundžiamoje nutartyje šis suėmimo skyrimo pagrindas iš esmės motyvuojamas tik tuo, kad M. S. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Gynėja atkreipia dėmesį, kad teismas, pratęsdamas M. S. pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo terminą dar dviem mėnesiams, visiškai neatsižvelgė į tokią svarbią aplinkybę, kad nusikaltimas, kurio padarymu yra įtariamas, buvo padarytas prieš daugiau nei metus laiko iki M. S. sulaikymo, tai yra 2012 m. kovo 20 d., todėl M. S. turėjo puikias galimybes pabėgti ir pasislėpti, tačiau to nepadarė, kas pagrįstai leidžia paneigti bet kokias prielaidas manyti, kad M. S. ir ateityje bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėja pažymi, kad M. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su savo sugyventine, turi motiną, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais. M. S. ankščiau nėra teistas ar kitaip patekęs į teisėsaugos akiratį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iki sulaikymo momento 2013 m. gegužės 28 d. M. S. nebuvo pareikšti jokie įtarimai, jam nebuvo paskirtos jokios kardomosios priemonės, todėl jis buvo laisvas judėti ir gyventi kur panorėjęs, niekam apie tai nepranešęs, dėl ko teismo motyvas, jog 2013 m. gegužės 17 d. prokurorės nutarimu buvo paskelbta M. S. paieška yra visiškai niekinis, nes tokiu pagrindu paskirti arba pratęsti kardomąją priemonę - suėmimą galima tiktai tuomet, kai asmuo, žinodamas, jog turi pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos, nepranešęs iš jos išvyksta ir todėl yra paskelbiama jo paieška.

Gynėja pažymi, kad BPK 122 straipsnio 7 dalis reikalauja teismo nutartyje paskirti suėmimą aiškiai ir detaliai motyvuoti, kodėl, ikiteisminio tyrimo teisėjo manymu, viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Pasak gynėjos, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Eglė Gruodienė skundžiamoje nutartyje nenurodė nei vieno motyvo, kodėl M. S. negali būti taikomos viena ar kelios švelnesnės kardomosios priemonės. Skundžiamoje nutartyje net nesprendžiamas procesinės prievartos proporcingumo principas, nors Europos Žmogaus Teisių teismas ne kartą yra akcentavęs, kad suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris (interesas), įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Jėčius prieš Lietuvą); besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Smirnova prieš Rusiją).

Gynėja nurodo, kad pagal BPK 127 straipsnio 7 dalį, spręsdamas pratęsti suėmimo terminą įtariamajam, teisėjas privalo patikrinti, ar per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, o jei jie nebuvo atliekami, turi aiškintis, dėl kokių priežasčių to nebuvo daroma, nes pagal minėto straipsnio normą šios aplinkybės turi turėti esminę reikšmę teisėjo sprendimui. Minėtoje įstatymo normoje nurodyta, kad nustačius, jog per paskutinius du kardomosios priemonės - suėmimo taikymo mėnesius jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių to nebuvo daroma, teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino. Nepaisant šios imperatyvios įstatymo normos skundžiamoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Eglė Gruodienė iš viso nenustatinėjo, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje buvo atliekami per pastaruosius tris mėnesius, kuomet įtariamajam M. S. yra paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Iš bylos duomenų matyti, kad per paskutinius tris suėmimo mėnesius byloje su M. S. tik prieš pat kreipiantis į teismą suėmimo pratęsimo buvo atliktas vienintelis procesinis veiksmas - ­parodymų patikrinimas vietoje, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėja į tai visiškai neatsižvelgė, dėl ko, pažeisdama BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatas, priėmė visiškai neteisėtą nutartį.

Gynėja nurodo, kad dėl aukščiau išdėstytų priežasčių akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Eglės Gruodienės 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartis pratęsti kardomosios priemonės - suėmimo terminą dviems mėnesiams yra visiškai neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė - skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo M. S. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad medžiagoje esantys faktiniai duomenys, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiųjų L. L. ir D. A. parodymai, liudytojų Z. L. bei E. L. parodymai, specialisto išvada, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, tarnybinis pranešimas, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga sudarė pagrindą ikiteisminio tyrimo teisėjai pagrįstai manyti, kad M. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Pažymėtina, kad teismas šioje stadijoje nagrinėdamas skundą, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Nagrinėjamu atveju dėl suėmimo taikymo užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nurodyta visuma aplinkybių, į kurias atsižvelgtina sprendžiant klausimą dėl šios kardomosios priemonės pagrindo buvimo. Pateiktos medžiagos duomenimis M. S. yra nevedęs, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nors ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau, kaip teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo teisėja, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad yra tie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Be to, M. S. yra gyvenęs Jungtinėje Karalystėje, turi ten gyvenančią pusseserę, Švedijos Karalystėje buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už pagalbą vykdant sunkią apgaulę, ginklo laikymą neturint leidimo ir nubaustas 1 metų laisvės atėmimu. M. S. gynėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su įtariamojo gyvenamąja vieta, šeimine padėtimi ir tuo, kad veika, kurią galimai padarė M. S., padaryta daugiau nei prieš metus iki jo sulaikymo, nėra tos išskirtinės aplinkybės, kurioms esant iki minimumo sumažėtų tikimybė, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nagrinėjamu atveju M. S. yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą (BK 180 str. 3 d.), už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė reali laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas bei įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Pažymėtina, kad kuo sunkesnio nusikaltimo padarymu asmuo yra įtariamas, tuo labiau tikėtina, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad M. S., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

M. S. gynėja skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Eglė Gruodienė iš viso nenustatinėjo kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje buvo atliekami per paskutinius tris mėnesius, kuomet įtariamajam M. S. yra paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo atliktas vienintelis procesinis veiksmas ­- parodymų patikrinimas vietoje, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėja į tai visiškai neatsižvelgė, dėl ko, pažeisdama BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatas, priėmė visiškai neteisėtą nutartį.

Vertinant šiuos skundo argumentus, pažymėtina, kad pagal BPK 127 str. 7 d. nuostatas teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, jei nustato, kad per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma. Todėl aplinkybė, kad su M. S. buvo atliktas tik vienas procesinis veiksmas, t.y. ­parodymų patikrinimas vietoje, nereiškia, jog nebuvo atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas sistemingai ir nuosekliai, apžiūrėta įvykio vieta, apklausti nukentėjusieji, liudytojai, įtariamieji, atliktas parodymų patikrinimas vietoje, atlikti daktiloskopiniai tyrimai, atliekami biologiniai ir rašysenos tyrimai, renkama įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga ir atliekami kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pratęsė M. S. paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą motyvuota ir pagrįsta nutartimi, laikydamasis proporcingumo principo bei atsižvelgdamas ne tik į galimai padaryto nusikaltimo sunkumą ir baudžiamajame įstatyme numatytą griežtą bausmę, bet ir į kitas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nustatytas aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad nors Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. ir numato suimtojo teisę būti paleistam proceso metu, kitomis priemonėmis užtikrinus jo atvykimą į teismą, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Ir nors suėmimas, kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo įtariamojo teises, tačiau, šiuo atveju, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Todėl apeliacinio teismo vertinimu paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė nėra per griežta. Apibendrinant išdėstytus motyvus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad LR BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus įtariamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Kartu pažymėtina, kad apylinkės teismas, pratęsdamas įtariamajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 mėnesiams, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Kadangi įtariamojo M. S. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų, naikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį nėra pagrindo.

Įtariamojo M. S. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,

nutarė:

Atmesti įtariamojo M. S. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės skundą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rosita Patackienė