Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-09-02 · Byla Nr. ATP-456-300/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-02
Bylos Nr.
ATP-456-300/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-456-300/2013
Teisminio proceso Nr.: 4-47-3-00330-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2, 79.1
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties, kuria A. Z. skundas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2013 m. kovo 12 d. nutarimą tenkintas iš dalies ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl LR ATPK 124¹ str. 2 d. numatytos veikos padarymo nutraukta, o nuobauda pagal LR ATPK 124² str. 1 d. paskiriant 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams palikta galioti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2013 m. kovo 12 d. nutarimu A. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalį 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2013-02-25 11.30 val. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas neįsitikino, kad tai bus saugu, prieš lenkdamas automobilius ir baigdamas lenkti nerodė posūkių signalo, nedavė kelio kitoms transporto priemonėms saugiai judėti priešpriešinio eismo juosta, dėl to šios transporto priemonės buvo priverstos net sustoti ir staigiai stabdė, taip pažeisdamas KET 9, 28, 106, 88.2, 140.4 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2013-07-11 nutartimi Kelių policijos skyriaus viršininko 2013 m. kovo 12 d. nutarimo dalį, kuria A. Z. nubaustas pagal LR ATPK 124² str. 1 d., paliko galioti.

Šalies argumentai

Nubaustasis apeliantas A. Z. skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 124² straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodo, kad jam nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes nutarime neužfiksuotos realios faktinės aplinkybės, nustatytos aplinkybės nepagrįstos įrodymais, o skundą teismas išnagrinėjo formaliai, teismo išvados grindžiamos prielaidomis, materialinės ir procesinės teisės normos taikytos klaidingai.

Nurodo, kad jam paskirtos nuobaudos pagrįstumas byloje buvo įrodinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų A. U., D. S. tarnybiniais pranešimais, jų parodymais teismo posėdyje, todėl įrodymų šaltinis buvo tik tie patys du padarytą pažeidimą užfiksavę pareigūnai, o jo nekaltumas buvo įrodinėjamas jo paties, liudytojų, buvusių kartu automobilyje, taip pat atvykusio į įvykio vietą jo tėvo parodymais.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog nenustatyta, kad liudytojai A. U. ir D. S. buvo suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, kad jų parodymai yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys, kadangi, jo teigimu, teismo metu apklausti pareigūnai aiškiai prieštaravo vienas kitam dėl jo padarytų pažeidimų pradžios, vietos, turinio, šie duomenys skirtingi skirtinguose šaltiniuose (protokole, tarnybiniuose pranešimuose, apklausose teisme). Atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnų rašyti tarnybiniai pranešimai yra analogiški savo išsireiškimais ir nekonkretūs. Teigia, kad pareigūnų parodymai nesutapo dėl įvykio vietos, dėl pažeidimų skaičiaus. Nurodo, kad, nors pareigūnai teisme neigė buvus konfliktinei situacijai po jo (apelianto) automobilio sustabdymo, tačiau teisme buvo nustatyta, kad kartu važiavęs M. E. ir E. B. nepakluso pareigūnų reikalavimui likti sustabdytame automobilyje ir tik M. E. sesers, kuri dirba komisariate patruliu, skambučio dėka minėti liudytojai buvo paleisti iš įvykio vietos, tai pripažino ir policijos pareigūnai. Apelianto teigimu, pareigūnai taikė dvejopus standartus pažeidėjams, o paleisdami su juo buvusius keleivius, kurie nepakluso jų reikalavimams, t. y. nuslėpdami nusižengimą, padarė tarnybinį nusižengimą, piktnaudžiavo tarnyba. Tai, A. Z. vertinimu, paneigia teismo teiginį, kad nenustatyta pareigūnų objektyvumu abejones keliančių aplinkybių.

Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jam palankius parodymus davusių liudytojų parodymus. Teigia, kad liudytojo E. Z., atvykusio po įvykio, parodymai patvirtino pareigūnų parodymų nepatikimumą, nes ir jam buvo nurodyta, kad pažeidėjas pavojingai vairavo išvažiuodamas iš ,,Iki“ prekybos centro į R. –G. gatvių sankryžą, t. y. ne G. gatvėje, kaip nurodoma protokole, viršininko nutarime ir skundžiamoje nutartyje. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nevertinti M. E. parodymų, nes, apelianto teigimu, toks nepagrįstas išankstinis nusistatymas dėl liudytojo parodymų neobjektyvumo motyvuojant tik draugiškais santykiais negali būti laikomas tinkamu įrodymų vertinimu, nes M. E. parodymai iš esmės atitinka ne tik jo (apelianto), bet ir pareigūnų parodymus. Tvirtina, kad šio liudytojo parodymai turėjo būti reikšmingi apsisprendžiant dėl liudytojų A. U. ir D. S. parodymų patikimumo bei pakankamumo dėl anksčiau nurodytų priežasčių. Nurodo, kad teismo nenuoseklumą šio liudytojo parodymų atžvilgiu patvirtina ir aplinkybė, kad teismas, konstatavęs melagingų parodymų davimą, liudytojui netaiko jokios atsakomybės.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vien jį kaltinančiais įrodymais – policijos pareigūnų parodymais ir jų tarnybiniais pranešimais, ignoruodamas jo ir jį teisinančius liudytojų paaiškinimus. Mano, jog remtis vien pareigūnų parodymais nebuvo jokio pagrindo, nes jų parodymai prieštaringi, esminėmis detalėmis nesutapo, todėl negalėjo būti vertinami kaip patikimi, o suteikiant pareigūnų parodymams didesnę įrodomąją galią ir nerenkant bei netiriant kitų įrodymų, o nuoseklius, išsamius traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimus traktuoti tik kaip gynybinę poziciją, buvo pažeidžiami įstatymų reikalavimai. Pažymi, kad visi neaiškumai turėjo būti vertinami jo naudai. Teigia, kad, kaip ir Telšių r. AVPK Kelių policijos skyriaus viršininko 2013-03-12 nutarime, taip ir skundžiamoje teismo nutartyje, nenurodyta, kuriam eismo dalyviui ar pėsčiajam jis sukliudė ir sukėlė jiems pavojų, kurioje konkrečiai vietoje. Teigia, kad tiek bylą nagrinėjęs pareigūnas, tiek teismas apsiribojo vien bendro pobūdžio teiginiais apie kliūtis, galbūt sudarytas kitiems asmenims, tačiau nenustatė nė vieno eismo dalyvio, kuriam tos menamos kliūtys galėjo būti sudarytos, byloje nenustatytas ir neapklaustas nė vienas tiesiogiai jo važiavimą matęs liudytojas, kuris galėtų patvirtinti pareigūnų nurodytas aplinkybes, ar eismo dalyvis, kuriam būtų sukėlęs pavojų savo pavojingu vairavimu.

Teigia, kad jis neneigia, jog G. gatvėje galėjo pažeisti kokį KET reikalavimą dėl itin blogos kelio dangos, gausybės kanalizacijos šulinių bei visiško horizontalaus ženklinimo nebuvimo, tačiau niekam iš eismo dalyvių, vairuojančiam kitą transporto priemonę priešpriešinio eismo juosta, nesutrukdė ir nesukėlė jokios grėsmės, nes nė vieno automobilio tame ruože neaplenkė, o prieš perėją stabdė taip, kaip ir priekyje važiavęs kitas automobilis, tuo yra tikras ir tai teismui patvirtino ir su juo kartu važiavęs jo bendramokslis. Mano, kad teismas turėjo konstatuoti, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pavojingo vairavimo sudėties jo veiksmuose buvimą, todėl nuobauda pagal ATPK 124² str. 1 d. jam skirta visiškai be pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus įgaliotas atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, kadangi, jų nuomone, A. Z. nubaustas pagrįstai.

Nubaustojo A. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir teisingai konstatuota, jog A. Z. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2013-03-12 nutarimu A. Z. pripažintas kaltu pagal ATPK 124² str. 1 d. už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28, 106, 88.2, 140.4 punktų reikalavimus, persirikiuodamas neįsitikino, kad tai bus saugu, prieš lenkdamas automobilius ir baigdamas lenkti nerodė posūkių signalo, nedavė kelio kitoms transporto priemonėms saugiai judėti priešpriešinio eismo juosta, dėl ko šios transporto priemonės buvo priverstos net sustoti bei staigiai stabdė. Už minėto pažeidimo padarymą A. Z. nubaustas 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažįsta, nurodydamas, kad jis persirikiuodamas niekam netrukdė, netrukdė judėti automobiliams priešpriešine juosta ir nelenkė jo juosta važiuojančių automobilių bei pavojingų situacijų nesukėlė.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų aplinkybių, A. Z. kaltė, padarius LR ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, D. S. ir A. U. tarnybiniais pranešimais ir jų parodymais teisme.

Policijos pareigūnų D. S. ir A. U. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2013-02-25, apie 11.30 val., važiuodami tarnybiniu automobiliu iš Respublikos g. į Gedimino g. jie pastebėjo priešais juos manevruojantį nesaugiu greičiu atvažiuojantį automobilį „VW Golf“, valst .Nr. (duomenys neskelbtini) jis sukdamas iš P. g. į G. g. nesumažino greičio, dėl to slysdamas šonu įvažiavo į sankryžą ir toliau didindamas greitį važiuodamas G. g. lenkė kitas transporto priemones neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, nerodydamas posūkio signalų, po lenkimo manevro staigiai stabdė, manevruodamas iš vienos kelio važiuojamosios dalies į kitą nedavė kelio kitai transporto priemonei saugiai judėti priešpriešinio eismo juosta, dėl to vairuotojas sukėlė grėsmę eismo ir kitų eismo dalyvių saugumui (4, 5 b. l.).

Liudytoju teismo posėdžiu metu apklausiamas D. S. nurodė, kad prisimena, jog įvykio metu pažeidėjo automobilis iš aikštelės prie „Iki“ parduotuvės suko link G. g., pirmiausia suko link R. g., po to automobilis skriejo dideliu greičiu link G. g., net nepristabdydamas lėkė, po to lenkė 3–4 automobilius išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, priešpriešiais atvažiuojantys automobiliai stojo kelkraštyje, tada jie, įsijungę šviesos ir garso signalus, prisivijo automobilį ir sustabdė, pamatę, kad automobilyje sėdi 3 jaunuoliai, klausė, kodėl jie taip vairuoja. Šie sakė, kad skuba į pamokas mokykloje, jaunuolių paprašius nusistatyti jų tapatybes, jie bendravo nenoriai. A. Z. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį protokolui surašyti (33 b. l.).

Liudytoju teisme apklausiamas A. U. parodė, kad patruliavo Telšių mieste, prie Telšių autobusų stoties, pamatė, kaip iš aikštelės, esančios prie parduotuvės „Iki“, išvažiavo manevruodamas automobilis „VW Golf“, be posūkio signalo jis išvažiavo iš aikštelės į P. gatvę, tada pasuko į G. g. Automobilis lenkė kitus automobilius, važiavo dideliu greičiu, vietomis slysdamas, matė, kad automobilyje važiavo jauni žmonės, A. Z. lenkė automobilius visoje G. g. iki sankryžos su K. g., nerodė posūkio signalo, važiavo dideliu greičiu, nepraleido pėsčiųjų, jie pradėjo A. Z. vytis nuo G. g. pradžios, įsijungė šviesos ir garso signalus, sustabdė, surašė protokolą, A. Z. skambino tėčiui, prašė atvažiuoti, atvažiavęs tėvas prašė neatimti vairuotojo pažymėjimo (32 b. l.).

Kelių eismo taisyklių 9 p. numatytos bendros prievolės eismo dalyviams; 28 p. numatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismu; 106 p. numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 88.2 p. nustato, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas; 140.4 p. nustato, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

Apygardos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė, kad, kaip nurodė policijos pareigūnai A. U. ir D. S., kurie, važiuodami tarnybiniu automobiliu, akivaizdžiai matė situaciją, A. Z. vairuojamas automobilis manevruodamas nerodė posūkio signalų, persirikiuodavo neįsitikindamas, kad tai saugu, lenkdamas automobilius nedavė kelio kitoms transporto priemonėms saugiai judėti priešpriešinio eismo juosta. Kaip nustatyta byloje, pažeidimas, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas, buvo fiksuojamas be specialios įrangos vizualiai jį stebint, todėl byloje nėra garso ir vaizdo įrašų.

Nors apeliantas teigia, kad jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, įrodyta vien nenuosekliais liudytojų parodymais, tačiau apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, neturėjo pagrindo netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais, kad turėjo galimybę stebėti ir matė A. Z. važiavimą automobiliu nesilaikant KET. Apeliantas teiginį, kad policijos pareigūnų parodymai nenuoseklūs, grindžia tuo, kad jie negalėjo tiksliai nurodyti, kurioje vietoje A. Z. pradėjo važiuoti darydamas KET pažeidimus ir kiek konkrečiai jų padarė. Apeliacinio teismo nuomone, šie teiginiai A. Z. atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nešalina, kadangi iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad A. Z. pajudėjo iš parduotuvės ,,Iki“ stovėjimo aikštelės ir, pažeisdamas KET, suko į G. g. ir toliau, taip pat pažeisdamas KET, važiavo šia gatve. Pažeidėjo atsakomybės nešalina ir tos aplinkybės, kad jo pavojingas vairavimas nesukėlė eismo įvykio ir dėl tokio vairavimo niekas nenukentėjo.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas šioje byloje išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismo išvados dėl apelianto kaltės, padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui, įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus, todėl surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka pagrįstai išvadai, jog A. Z. veikoje yra LR ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą, A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiamaTeisėjas Vidmantas Mylė