Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-738-149-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-08
Bylos Nr.
1A-738-149-2011
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00456-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Leonarda Gurevičienė (pirm.), Regina Pocienė, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
A. P.
Advokatai
Justinas Jaksebaga
Kategorijos
Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A - 738-149/2011

Teisėja A.Ikasalienė Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00456-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1;1.1.8.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,Reginos Pocienės, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,nuteistojo gynėjui advokatui Justinui Jaksebagai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-04-27 nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojui. O būtent:

jis 2010-11-15 apie 21.00 val. Varėnos rajone, Valkininkų miestelyje, Vilniaus gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas „nužudyti“, triukšmaudamas ir trukdydamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialistui D. S. ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistui E. R. apžiūrėti įvykio vietą, įforminti su tuo susijusius dokumentus, į policijos tarnybinį automobilį įsodinti sulaikytus įtariamuosius asmenis, nepaklusęs pareigūnų teisėtam reikalavimui netrukdyti ir eiti iš įvykio vietos, užsimojo metaliniu strypu ir kitoje rankoje laikomu peiliu prieš policijos pareigūną D. S., tačiau šiam apsigynus panaudojant gynybos veiksmus ir atėmus metalinį strypą ir peilį, jis buvo sulaikytas.

Tokiais savo veiksmais A. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-04-27 nuosprendį, jo veiką perkvalifikuoti iš BK 286 straipsnio į BK 284 ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Skunde apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnams negrasino, netrukdė jiems dirbti įvykio vietoje ir nebuvo užsimojęs prieš D. S. atsineštais įrankiais. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką todėl, kad tyrėja pagrasino jam skirsianti kardomąją priemonę – suėmimą dviems mėnesiams. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik D. S. ir jo (A. P.) sesers K. L. parodymais ir nepagrįstai atmetė V. R., G. J., E. J., E. R. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, kurie paneigia D. S. parodymus, kad jis buvo užsimoję prieš jį (D. S.) atsineštais įrankiais, ir sakęs, kad jį užmuš.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Apeliantas tvirtina, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėties, nes jis prieš policijos pareigūnus jokio fizinio smurto nenaudojo ir negrasino tuoj pat jį panaudoti. Apelianto nuomone, jo veiksmai atitinka tik viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu); baudžiamasis nusižengimas už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio dispozicija išdėstyta BK 284 straipsnio 2 dalyje, numato atsakomybę už tai, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kaip matyti, pateiktų dispozicijų turinys, apibūdinantis išorinius veikų požymius, yra panašus, esminis skirtumas yra tas, kad BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis yra materialioji, numatanti, jog įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta veika visuomenės tvarka ar rimtis yra trikdoma.

Tuo tarpu BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, jei tai susiję su fiziniu smurtu ar grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tyčia suduodamas smūgius ar padarydamas kūno sužalojimus. Grasinimas tuoj pat panaudoti smurtą – tai kaltininko veiksmai arba pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat panaudoti smurtą prieš minėtus asmenis (kasacinė byla Nr. 2K-336/2007).

Nors A. P. neigia grasinęs pareigūnui panaudoti prieš jį smurtą, jo kaltė visiškai įrodyta: iš dalies paties nuteistojo parodymais; nukentėjusiojo D. S. parodymais; liudytojų E. R., E. J. V. R. bei kitų liudytojų parodymais; daiktų apžiūros protokolu, kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis D. S., dirbantis Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK Operatyvaus valdymo poskyryje specialistu, teismo posėdyje paaiškino, jog 2010-11-15 atliekant tarnybą, apie 20.30 val. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad Valkininkų miestelyje du asmenys muša žmogų. Į įvykio vietą išvyko su Alytaus apskrities VPK KTS specialistu E. R.. Valkininkų miestelyje įvykio vietoje sulaikant ir talpinant į policijos tarnybinį automobilį dėl muštynių įtariamus asmenis T. N. ir T. K., prie jų šaukdamas „užmušiu“ pribėgo girtas A. P., jis koliojosi ir grąsino tiek sulaikytųjų atžvilgiu, tiek ir prieš pareigūnus, buvo agresyvus. Liepė A. P. pasitraukti, jį į šalį nuvedė sesuo, bet A. P. rėkdamas vėl grįžo, užsimojo prieš jį metaliniu strypu ir kitoje rankoje laikomu peiliu. Grėsmė jam buvo akivaizdi, nelaukdamas kol A. P. suduos, griebė A. P. rankas, nulenkė jas žemyn, liepė mesti šiuos daiktus, A. P. kurį laiką dar delsė, bet pakluso, išmetė peilį ir laužtuvą, kuriuos paėmė prišokęs E. R.. Po to prie A. P. prišoko viena jo seserų, bet ją atskyrus, A. P. buvo uždėti antrankiai, jis sulaikytas, atvykus daugiau policijos pareigūnų, pristatytas į komisariatą. Savo veiksmais A. P. kėlė grėsmę, triukšmavo, trukdė atlikti įvykio tyrimo veiksmus (b.l. 145-146).

Apelianto nurodyti argumentai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik D. S. ir jo (A. P.) sesers K. L. parodymais ir nepagrįstai atmetė V. R., G. J., E. J., E. R. parodymus, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad E. R. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nuoseklūs ir neprieštaringi.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju, E. R. parodė, kad dirba Varėnos rajono PK specialisto pareigose. 2010 m. rudenį, datos tikslai neprisimena buvo gautas pranešimas, kad Valkininkų miestelyje mušamas žmogus. Į įvykio vietą nuvyko tarnybiniu automobiliu kartu su D. S.. Sulaikė du jaunuolius, kuriuos įsodino į tarnybinį automobilį ir surakino antrankiais. Pamatė kaip D. P., priėjęs prie D. S. iš nugaros, užsimojo ant jo su peiliu ir montiruote ir sušuko „užmušiu“. D. S., atsisukęs, stvėrė jam už rankos ir išmušė iš rankų įrankius. Jis (E. R.) tuo metu buvo 2-3 metrų atstumu, iškart pribėgo ir surakino A. P., po to surinko numestus įrankius. Sulaikant A. P., iš nuteistojo pusės buvo visokiausių keiksmažodžių (b.l. 147).

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju, V. R. pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad nepamena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, nežino, kodėl policijos pareigūnai jį (A. P.) surakino, nematė ir negirdėjo kas vyko kieme, negali pasakyti, ar A. P. buvo girtas, nematė kad jis buvo užsimojęs, o kai pareigūnai liepė jam mesti įrankius, jis iš karto juos numetė (148-149).

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju, G. J. taip pat pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad A. P. atėjo su įrankiais, konkrečiai su kokiais – nematė, taip pat nematė, ką veikė A. P., nuėjęs į A. L. kiemą, nematė, kaip ten atsidūrė policininkai, girdėjo, kaip A. P. policininkus išvadino necenzūriniais žodžiais, tačiau jis niekam negrasino, prieš nieką nebuvo užsimojęs. A. P. rankose laikė įrankius, bet užsimojęs nebuvo, kai jam antrą kartą pasakė mesti įrankius, jis juos išmetė. Pareigūnai sakė jam: „eik Pigaga namo“, ,tačiau jis nepakluso. Jis tyrėjai nesakęs, kad A. P. buvo užsimojęs, A. P. pažįsta dar nuo mokyklos laikų, Pigaga neprašė jo keisti parodymų (b.l. 150).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja, E. J. parodė, jog mano, kad A. P. atbėgo ginti A. L.. Jis laikė iškėlęs rankas su geležimis. Kokios buvo geležys pasakyti negali. Gal A. P. ką ir sakė, konkrečiai pasakyti negali, nes iš pradžių stovėjo arti, po to atsitraukė. Pigaga stovėjo, iškėlęs rankas su geležimis, bet niekam negrasino, jis kažką kalbėjo, keikėsi, tačiau keiksmažodžių ji neatsimena. Jis buvo girtas, agresyvus, pareigūnas pasakė jam „eik namo“ ir atėmė iš A. P. geležis, nežino ko visi sugūžėjo į A. L. kiemą ir nežino, kas ten vyko. Kai pareigūnas iš A. P. atėmė geležis, atrodo prasidėjo muštynės tarp A. P. ir jo seserų Kristinos ir Živilės. A. P. negrasino ką nors nužudyti ir pareigūnų nepuolė (b.l. 167-168).

Taigi, A. P. nurodytų liudytojų – E. R. ir E. J. parodymai patvirtina, kad A. P. buvo užsimojęs ant A. S. rankose turėtais įrankiais, be to, E. R. girdėjo, kaip A. P. sakė D. S. „užmušiu“, gi, kitų A. P. nurodytų liudytojų parodymai yra prieštaringi ir neinformatyvūs, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

A. P. argumentai, kad 2010-11-15 įvykio metu jį sulaikant, jam buvo padaryti sužalojimai, atmestini, kadangi byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad tarp A. P. ir jo sesers kilo muštynės. Be to, pats A. P. parodė, kad jis tą dieną apie 16-17 val. buvo sumuštas, kas jį sumušė ir už ką – nežino, buvo atvykę jaunuoliai su automobiliu, tą dieną dėl sumušimų nesikreipė, kai kreipėsi vėliau, jam pasakė, kad ambulatoriškai tokių sumušimų negydo. Jam buvo sulaužyta nosis, gydytojas neteisingai nurodė datą, nosis buvo sulaužyta prieš įvykį (b.l. 143-144).

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo A. P. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 286 str.

A. P. suvokdamas pavojingą nusikalstamos pobūdį ir norėdamas taip veikti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atbėgęs į įvykio vietą apsiginklavęs metaliniu laužtuvu ir peiliu, nepakluso teisėtiems uniformuoto pareigūno reikalavimams ir užsimojęs metaliniu laužtuvu ir peiliu, sakydamas „užmušiu“, grasindamas tiek žodžiu, tiek veiksmais tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnui, tuo padarydamas nesunkų (LR BK 11 str. 3 d.) baigtą nusikaltimą, numatytą BK 286 str.

Dėl apelianto teiginio, kad jam paskirta per griežta bausmė ir prašymo paskirti švelnesnę bausmę, pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad naują tyčinį nusikaltimą A. P. padarė, būdamas 7 kartus teistas ir turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalti, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d., pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, kuri, būdama artima BK 286 str. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkiui, yra aiškiai ne per griežta, atitinkanti siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Leonarda GurevičienėTeisėjai (parašai) Regina PocienėArūnas KisieliusNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Leonarda Gurevičienė