Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarė A. A., Z. L., J. M. ir T. B..

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo tėvo A. V. (A. V.) mirties jo palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti jo sutuoktinė (pareiškėjo motina) A. V.. Anot pareiškėjo, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, tai būtų pagrindas notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjo teigimu, tėvai santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgijo nekilnojamąjį turtą – butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki pat mirties. Po tėvo A. V. mirties (2002 m. lapkričio 14 d.) motina dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti, t. y. liko gyventi nurodytame bute, jame buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, rūpinosi butu ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

Suinteresuoti asmenys Z. L., J. M. ir T. B., atstovaujamos advokato R. Ž., pareiškimuose nurodė, kad nepretenduoja į palikimą po tėvo A. V. mirties, taip pat atsisako joms priklausančio palikimo po motinos A. V. mirties.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarė A. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant Inspekcijos atstovams. Nurodė, jog neprieštaraus, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo juridinis faktas.

A. V. ir A. V. susituokė 1959 m. kovo 13 d. (b. l. 9-10), santuokoje susilaukė keturių vaikų – pareiškėjo A. V., gim. 1970 m. lapkričio 5 d. (b. l. 6-7), Z. L., gim. 1960 m. liepos 6 d., J. M., gim. 1961 m. gruodžio 20 d., ir T. B., gim. 1963 m. liepos 29 d. (b. l. 18). Santuokoje pareiškėjo tėvai bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1992 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 16-2280 įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. 1097-3012-9018:0071, adresas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Pareiškėjo tėvas A. V. mirė 2002 m. lapkričio 14 d. (b. l. 8). Po A. V. mirties A. V. toliau gyveno bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jame buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (b. l. 13). A. V. mirė 2010 m. sausio 9 d. (b. l. 5). Po A. V. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios sūnus – pareiškėjas A. V. (b. l. 11). Pareiškėjo seserys Z. L., J. M. ir T. B. atsisakė joms priklausančio palikimo po motinos A. V. mirties, ir nurodė, kad nepretenduoja į palikimą po tėvo A. V. mirties (b. l. 33-35, 37-38, 48).

Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 31 d.) buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis); notaras ar teismas per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą (straipsnio 6 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Civilinio kodekso 1.3, 1.65, 2.139, 5.39, 5.50, 5.52, 5.53, 5.54, 5.60 straipsnių pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Nagrinėjamu atveju palikimas po A. V. mirties atsirado ir jo priėmimo procedūros prasidėjo iki pirmiau nurodyto įstatymo įsigaliojimo (2011 m. lapkričio 1 d.), todėl taikytinos CK 5.50 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2011 m. spalio 31 d.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina A. V. po jos sutuoktinio A. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes faktiškai tame bute gyveno, jame deklaravo gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, kad po pareiškėjo tėvo mirties palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Priešingai, pareiškėjo seserys Z. L., J. M. ir T. B. atsisakė joms priklausančio palikimo po motinos A. V. mirties, ir nurodė, kad nepretenduoja į palikimą po tėvo A. V. mirties. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjo motina po jos sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl laikoma, jog ji priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2002 m. lapkričio 14 d., palikimą priėmė jo sutuoktinė A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2010 m. sausio 9 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, per tris darbo dienas pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.