- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- N-575-10-14
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00381-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Zarasų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. nutarimu R. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi minėtas nutarimas buvo paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti ir tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti šeima bei artimaisiais, taip pat vykdyti visuomeninę veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi R. B. prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad R. B. padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo nelaikytinos išskirtinėmis, kadangi administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, taip siekiant ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad R. B. jau anksčiau ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus ir pažeidimo padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas, viena iš jų – bauda su terminuotu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai nepasiekti, todėl nėra pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. B. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, nepranešęs apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Taip pat akcentuoja, kad specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, tačiau teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Mano, jog administracinės nuobaudos tikslai pasiekti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris su skundu nesutinka ir mano, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ATPK 329 straipsnio nuostatų, kadangi ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai nepasiekti. Pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, o ne pareiga. Atkreipia dėmesį, jog R. B. padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, be to, jis po Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimo priėmimo administracine tvarka buvo baustas keturis kartus (2010 m. rugpjūčio 27 d. pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, 2011 m. kovo 12 d. pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, 2011 m. rugpjūčio 11 d. pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį ir 2011 m. rugsėjo 8 d. pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį), o 2013 m. rugsėjo 19 d. jo atžvilgiu pradėta ikiteisminio tyrimo byla, kurioje jis kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, byla perduota Zarasų rajono apylinkės teismui teisminiam nagrinėjimui, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Taip pat nurodo, jog Institucijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje, kurioje R. B. pareikštas įtarimas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį dėl neteisėto praturtėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 329 straipsnyje (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 redakcija) nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas R. B. prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant (b. l. 66–67). Tuo tarpu apeliaciniame skunde R. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo nepagrįstai išnagrinėjo jam nedalyvaujant, kadangi taip atėmė iš jo galimybę išdėstyti savo argumentus nagrinėjamu klausimu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įstatymai nereglamentuoja prašymų dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nagrinėjimo proceso. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnis, nustatantis skundo (prašymo) administraciniame procese formai ir turiniui keliamus bendruosius reikalavimus, įtvirtina, kad prašyme turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.). ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie prašymo pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Taigi pareigą pateikti prašymą pagrindžiančius duomenis įstatymų leidėjas numato pačiai proceso šaliai (ABTĮ 57 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, R. B. teiginys, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir taip atėmė iš jo galimybę išdėstyti savo argumentus nagrinėjamu klausimu, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, prašydamas teismo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, savo prašyme turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir kartu su tokiu prašymu pateikti visus prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Be to, neturėdamas galimybės pats pateikti minėtus įrodymus, asmuo gali tai nurodyti teismui pateikiamame prašyme ir prašyti juos išreikalauti (ABTĮ 57 str. 4 d.). Tai įvertinus, konstatuotina, kad pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl to, jog pareiškėjo prašymas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nėra. Juolab kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, R. B. turėjo visas galimybes pateikti jo prašymo nagrinėjimui galinčias turėti įtakos aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir paaiškinimus.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Pažymėtina, jog R. B. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų. Be to, iš byloje esančių duomenų (b. l. 3–9, 65) matyti, kad R. B. praeityje jau ne kartą yra baustas už įvairius KET pažeidimus, iš kurių už vieną jam jau buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, po nagrinėjamo pažeidimo padarymo ir Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimo priėmimo, šiam nutarimui dar neįsiteisėjus, R. B. dar keturis kartus buvo baustas už kitus KET pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Pabrėžtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog administracinės nuobaudos tikslai pasiekti, ir taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš bylos duomenų neseka išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, pasiekti, todėl R. B. atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.