- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-06
- Bylos Nr.
- 1A-111-337-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00044-2008-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- G. P., ir V
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-337/2010
Teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00044-2008-9
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gegužės 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algirdo Gapučio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009-12-18 nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal BK 286 str. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams, bei pagal BK 227 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams. Šios bausmės BK 63 str. 1 ir 4 d. pagrindu subendrintos iš dalies jas sudedant ir G. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas G. P. atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant iki 2010-10-01 ir įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteista ir V. L., tačiau jos atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. nuteistas už tai, kad jis kartu su V. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, 2008-02-02 apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, ryšium su Biržų rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulio V. R. ir patrulio A. E. tarnybine veikla, jiems stabdant G. P. vairuojamą automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio keleivė buvo V. L., automobiliui nestojant ir bandant pabėgti, sustabdžius automobilį ir išlaipinus G. P. administracinio teisės protokolo surašymui, V. L. nuplėšiant antpečius patruliui A. E. nuo tarnybinės uniformos, G. P. kumščiu suduodant ne mažiau kaip du kartus į galvą A. E. ir taip jam sukeliant fizinį skausmą, grasinant fiziškai susidoroti su V. R. ir A. E., juos išplūstant necenzūriniais žodžiais, taip pasipriešino savo pareigas ėjusiems valstybės tarnautojams – Biržų rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patruliui V. R. ir patruliui A. E., sulaikiusiems G. P. už jo padarytus LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. bei 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus dėl vairavimo esant vidutiniam girtumo laipsniui ir nepaklusimo sustoti stabdant policijos pareigūnams.
Be to, G. P. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. būdamas padaręs administracinius teisės pažeidimus pagal LR ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., nes vairavo automobilį būdamas neblaivus ir nepakluso sustoti stabdant policijos pareigūnams, jį sustabdžius ir nustačius administracinės teisės pažeidimus, pasiūlė duoti 200 Lt kyšį Biržų rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūnams V. R. ir A. E., siekdamas išvengti atsakomybės už padarytus administracinės teisės pažeidimu, už tai, kad jie nesurašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2009-12-18 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį, priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti. Teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde nurodo, kad jam inkriminuotų nusikaltimų jis nepadarė, automobilio nevairavo, automobilį vairavo V. L., kuri ir suplėšė policininko uniformą. Policininkai patys nusivedė jį į jų automobilį. Jiems jis negrasino, kyšio nesiūlė. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais. Kitokių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę, nėra. Teigia, kad yra skirtingi policijos pareigūnų parodymai dėl įvykio vietos – jie nurodo, kad automobilį VW Passat stabdė Vabalninko miestelyje, o kitur nurodo, kad stabdė už Vabalninko mstl. kelyje Vabalninkas-Kupiškis. Apeliantas skunde teigia, kad teismas išaiškino jam teisę į gynybą, tačiau neišaiškino kaip realizuoti ją, t. y. neišaiškino, kad jis gali gauti nemokamą teisinę pagalbą ir naudotis advokato pagalba. To nežinodamas ir pats neturėdamas lėšų sumokėti advokatui, jis negalėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, negalėjo geriau suvokti, kuo yra kaltinamas, bei naudotis konsultacijomis nagrinėjant bylą teisme. Apelianto manymu, tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo G. P. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas pagal BK 286 str. bei 227 str. 2 d. ir paskyrė teisingą bausmę.
Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas nutartyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymus ir jų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Be to, skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, įvertinęs nukentėjusiųjų parodymus, daiktų apžiūros protokolo duomenis bei kitus bylos duomenis, motyvuotai konstatavo įrodžius nuteistojo G. P. kaltę dėl jam inkriminuoto papirkimo bei pasipriešinimo policijos pareigūnams. Nors apeliantas ginčija visus jam inkriminuotus veiksmus, tačiau jam inkriminuotos aplinkybės yra įrodytos aukščiau nurodytais byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusieji V. R. ir A. E. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė esminėse detalėse sutampančius, detalius parodymus apie nuteistojo veiksmus. Netikėti jų parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliantui inkriminuoto papirkimo bei pasipriešinimo policijos pareigūnams laiko bei vietos aplinkybes, be nukentėjusiųjų parodymų, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai dokumentai, taip pat – nuteistųjų G. P. ir V. L. parodymai. Kitas nukentėjusiųjų nurodytas ir apeliantui inkriminuotas įvykio aplinkybes iš dalies patvirtina ir paties G. P. parodymai. Iš bylos medžiagos matyti - tai patvirtino pats apeliantas, kad jis įvykio metu buvo neblaivus, supykęs, dėl ko elgėsi pareigūnų atžvilgiu neadekvačiai – juos iškeikė necenzūriniais žodžiais. Šiais savo parodymais nuteistasis iš dalies pripažino savo elgesio pareigūnų atžvilgiu neleistinumą, tačiau jo nekonkretizavo, apsiribodamas pasakymu, jog policijos pareigūnus iškeikė necenzūriniais žodžiais. Apeliantas taip pat negalėjo nurodyti V. L. veiksmų, pastarajai atidarius policijos tarnybinio automobilio dureles, nors pats tuo metu jame sėdėjo. Toks sau nepalankių aplinkybių neįvardijimas, kurias detaliai ir esminėse detalėse vienodai nurodė nukentėjusieji, vertintinas kaip bandymas palengvinti savo atsakomybę už neteisėtus veiksmus, kuris jo atliktųjų veiksmų nepaneigia. Apeliantas nurodė buvęs supykęs, tačiau pažymėtina, kad pats G. P. neįvardino jokių jo atžvilgiu atliktų netinkamų policijos pareigūnų veiksmų, kurie galėtų sukelti pastarojo nepasitenkinimą bei pyktį. Taigi, apelianto teiginiai apie tai, kad jis automobilio nevairavo, o jį vairavo V. L., vertintini kritiškai, kaip deklaratyvūs, nes jie paneigti aukščiau nurodytais įrodymais. Apeliantas taip pat neigia siūlęs policijos pareigūnams kyšį, tačiau nukentėjusiųjų parodymais tai visiškai patvirtinta ir jais netikėti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliantas G. P. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, jog apeliantas padarė nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas. Todėl išteisinti G. P. iš BK 227 str. 2 d. ir 286 str. nėra jokio pagrindo.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo G. P. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
Apeliantas teigia, kad teismas neišaiškino jam kaip realizuoti teisę į gynybą, t. y. kad jis gali gauti nemokamą teisinę pagalbą ir naudotis advokato pagalba. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu, G. P. susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga, jam buvo paskirtas ir kartu dalyvavo advokatas. Tokiu būdu apeliantas žinojo apie galimybę nemokamai naudotis advokato pagalba.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo G. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2009-12-18 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.