Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-637-245-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-11
Bylos Nr.
1A-637-245-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Romas Aikevičius, Reginos Cemnolonskienės
Nuteistasis
L. R.
Advokatai
Romualdas Matonis
Kategorijos

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-637-245/2008

Teisėjas L.Vaitkus Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Romualdui Matoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-10-02 nuosprendžio, kuriuo L. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu prie šiuo nuosprendžius paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos 1 (vienerių) metų bausmės, paskirtos pagal 2007-09-17 teismo nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d. 1 p., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas E. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 31 dieną, apie 20 val. 30 min. Vilkaviškio rajono savivaldybės, Keturvalakių seniūnijos, Keturvalakių kaime, viešoje vietoje - maršrutinio transporto stotelėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims, kilusio konflikto metu, be jokios priežasties naudojo fizinį smurtą E. B. atžvilgiu, t.y. tyčia ne mažiau kaip du kartus buteliu sudavė šiam į galvos sritį, kas šiam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo už padarytą nusikaltimą paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvė atėmimu. Nurodo, kad teismas parinko griežčiausią sankcijos bausmę – laisvės atėmimą. Teismas tai padarė formaliai vadovaudamasis vien tik Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio nuostatomis, nors pastarosios imperatyviai neįpareigoja skirti būtent laisvės atėmimo bausmę. Teismas tokią bausmę skyrė atsižvelgęs tik į tai, kad jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir tai jau rodo polinkį nusikalsti. Teismas, motyvuodamas bausmės parinkimą, visiškai ignoravo jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: 1) visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi; 2) atlygino žalą nukentėjusiajam. Nukentėjusysis jam atleido. Padarytas nusikaltimas yra nesunkus ir sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas ignoravo bendruosius bausmės, o ypač teisingumo užtikrinimo, įgyvendinimo tikslus ir principus (LR BK 41 str.) Teismas nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo galimybės klausimo, nors visi LR BK 75 str. l d. numatyti pagrindai yra. Aiškina, kad yra ir pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją ir nuteistąjį, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo L. R. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis L. R. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismo nustatyta, kad L. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., sankcijoje, už kurio padarymą nuteistas apeliantas, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam L. R., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Apeliantas yra teistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str., buvo atidėtas 1 metams, tačiau tai jam teigiamo poveikio nepadarė. Už šį nusikaltimą pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančių atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir BK bendrosios dalies normų nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas antrą kartą buvo teisiamas už tyčinius nusikaltimus, šį nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos metu, nusikalto neišnykus ir įstatymų numatyta tvarka nepanaikintam teistumui, tai pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas parinkta teisingai. Apeliantui paskirta bausmė - laisvės atėmimas yra numatyta LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje. Teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, išdėstė motyvus, atsižvelgė, kad nusikaltimas padarytas lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos metu, todėl paskirta bausmė nėra per griežta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., nebuvo pažeisti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad L. R. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei kartu su nuteistuoju E. P. atlygino žąlą. Į šias atsakomybę lengvinančias aplinkybes buvo atsižvelgtą. Todėl nėra pagrindo dar kartą atsižvelgti į tuos pačius skunde nurodomus argumentus, nes jie sudaro tas pačias atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kurias jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę pirmos instancijos teisme. Teismas taip pat pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę.

Bausmė buvo paskirta atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą pirmos instancijos teismo paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, yra adekvati ir nėra aiškiai pergriežta.

Atmestini apeliacinio skundo motyvai dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimu teismas išreiškia humanizmą, kai yra neabejotinai pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti be jos realaus atlikimo. Vien formalios sąlygos, nurodytos LR BK 75 str., nėra pagrindas teismui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Tai, jog apeliantas nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu bei nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, neduoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be jos realaus atlikimo. Nesant išskirtinių aplinkybių, mažinančių nusikaltimo pasekmes, išskirtinai teigiamai apibūdinančių nusikaltimą padariusį asmenį ar kitų teigiamų aplinkybių, negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, kai yra nustatyta atsakomybę sunkinančių ir kitų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Be to, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam L. R. už pavojingą visuomenei veiką yra paskirta adekvati bausmė, žymiai mažesnė sankcijos vidurkiui, už nurodyto nusikaltimo padarymą, nors ir buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Todėl atsižvelgiant į skundo teiginį, nėra pagrindo dar labiau mažinti šią nuteistajam paskirtą bausmę, nes skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertinti pirmos instancijos teismo.

Nuteistajam L. R. galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydį apsprendė tai, kad vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo ir ankstesnių nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos iš dalies sudedant. Prie šiuo nuosprendžius paskirtos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik dalis - 8 mėnesiai neatliktos bausmės, paskirtos pagal 2007-09-17 teismo nuosprendį. Apylinkės teismas bendrindamas šiuo ir 2007-09-17 teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes klaidingai nurodė LR Baudžiamojo kodekso 64 str. 4 d. Iš pasirinkto bendrinimo būdo matyti, kad bausmės buvo bendrintos, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., jas iš dalies sudedant. Tokia klaida laikoma rašybos apsirikimu.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismo paskirto dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti L. R. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 361 str.,

nutarė:

Nuteistojo L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje rašybos apsirikimą „...BK 64 str. 1,4 d.d....“ į ...BK 64 str. 1 d. ir 3 d.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Romas AikevičiusReginos Cemnolonskienės