Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės BFA Ground Handling bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Ekvalda atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarties, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BFA Ground Handling“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-3516-565/2014).

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) BFA Ground Handling, administratoriumi paskyrė UAB Ekvalda. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi nusprendė atsakovui BUAB BFA Ground Handling taikyti supaprastintą bankroto procesą.

Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 24 000 Lt dydžio administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudarytų 10 000 Lt administratoriaus atlyginimas ir 14 000 Lt kitos išlaidos (apskaitos tvarkymas, archyvinių dokumentų tvarkymas, teisinės paslaugos, vykdymo išlaidos antstoliams, kanceliarinės, pašto, ryšių ir kitos išlaidos).

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi bankrutuojančios UAB BFA Ground Handling administratoriaus prašymą tenkino iš dalies ir patvirtino administravimo išlaidų sumą, kurioje bankroto administratoriaus atlyginimą sudaro – 4 000 Lt, kitos administravimo išlaidos – 3 000 Lt.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos teismas, administratoriaus teikimu, patvirtina administravimo išlaidų sąmatą, kuri negali būti didesnė nei 10 000 Lt, susipažinęs su bankroto administratoriaus pateikta administravimo išlaidų sąmata, darė išvadą, jog sąmata neatitinka ĮBĮ 13¹ 2 dalies 3 punkto reikalavimų, taip pat darbo ir laiko sąnaudų bei išlaidų, reikalingų bankrutuojančiai įmonei administruoti. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad bankrutuojanti įmonė neturi turto, kuriam administruoti reikėtų darbo ir laiko sąnaudų bei išlaidų, kad nėra ginčų dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo, kad nepateikta įrodymų apie administratoriaus nurodytų administravimo išlaidų, išskyrus išlaidas archyviniams dokumentams sutvarkyti, poreikį. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti 4 000 Lt atlyginimą administratoriui ir 3 000 Lt sumą, skirtą kitoms administravimo išlaidoms.

Apeliantas bankrutuojančios UAB BFA Ground Handling bankroto administratorius UAB Ekvalda atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti Vilniaus apygardos teismui bankroto administratoriaus prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo nagrinėti iš naujo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio, vadovavosi ankstesne ĮBĮ redakcija, kurios 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas (su nuoroda į ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalį) nustatė, kad per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos teismas, administratoriaus teikimu, patvirtina administravimo išlaidų sąmatą, kuri negali būti didesnė nei 10 000 Lt. Pagal šiuo metu aktualią ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto redakciją (su nuoroda į ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalį) administravimo išlaidų sąmata negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų sumos. Bankroto administratoriaus prašoma patvirtinti 24 000 Lt administravimo išlaidų sąmata neviršijo įstatymų nustatytos leidžiamos administravimo išlaidų sumos, todėl teismo teiginys, kad bankroto administratoriaus pateikta sąmata neatitinka ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų, yra neteisingas ir nepagrįstas. Teismas, remdamasis neaktualia ĮBĮ redakcija, klaidingai nustatė įstatymu leidžiamos sąmatos dydį, todėl neteisingai ir nepagrįstai vertino bei sumažino administratoriaus prašomos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos sumą. Teismas, pasirėmęs negaliojančia įstatymo redakcija, nebeanalizavo sąmatos pagrįstumo ir nebenurodė kitų motyvų dėl administravimo išlaidų sąmatos sumažinimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje taip pat nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas (atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas apelianto prašymas).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas išsprendė įmonės, kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą.

Pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos ir kuri negali būti didesnė nei šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta suma. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos. Ši ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies redakcija įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bankroto administratoriaus pateiktos tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumą, klaidingai vadovavosi anksčiau galiojusios redakcijos ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nurodyta teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti nustatytina maksimalia suma, negalinčia viršyti dešimties tūkstančių litų. Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bankrutuojančios UAB BFA Ground Handling bankroto administratoriaus pateikta išlaidų sąmata neatitinka ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų (dėl nustatyto maksimalaus leistino išlaidų dydžio), yra teisiškai nepagrįsta. Tačiau nežiūrint šios aplinkybės, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nors ir klaidingai nustatęs, kad administravimo išlaidų sąmata neatitinka ĮBĮ reikalavimų (dėl maksimalios išlaidų sumos), analizavo bankroto administratoriaus pateiktos administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumą faktinių atsakovo bankroto proceso aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be klaidingo konstatavimo apie administravimo išlaidų sąmatos neatitikimą ĮBĮ reikalavimams, taip pat dar nustatė, kad pateikta tvirtinti administravimo išlaidų sąmata neatitinka bankroto administratoriaus darbo ir laiko sąnaudų bei išlaidų, reikalingų bankrutuojančiai įmonei administruoti. Tokią išvadą teismas darė remdamasis tuo, kad: bankrutuojanti įmonė neturi jokio turto, kuriam administruoti būtų reikalingos darbo ir laiko sąnaudos bei išlaidos; nėra ginčų dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo; bankroto administratorius nepateikė įrodymų apie administravimo išlaidų, išskyrus išlaidas archyviniams dokumentams tvarkyti, poreikį.

Administratorius, prašydamas visam bankroto procedūros laikotarpiui patvirtinti 24 000 Lt sumos administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro administratoriaus atlyginimas – 10 000 Lt (įskaitant PVM), o bendra kitų administravimo išlaidų dalis, tenkanti apskaitos tvarkymui, archyvinių dokumentų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, antstolių atliekamo vykdymo išlaidoms, ryšių, transporto, pašto, kanceliarinėms, skelbimų išlaidoms, sudaro 14 000 Lt (įskaitant PVM), neįvykdė pareigos išskirti atitinkamas išlaidas (pagal sumas) ir motyvuotai pagrįsti, kodėl jos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Taip teismų praktikoje aiškinamas administratoriaus pareigos pateikti teismui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą turinys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Bankroto administratorius prašymą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą grindė tuo, kad bankrutuojančios UAB BFA Ground Handling valdymo organai nevykdo pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus ir tai apsunkina bankroto administratoriaus darbą, tampa sudėtingesnis bei brangesnis kreditorių ir debitorių informavimas, sandorių ir finansinių reikalavimų patikrinimas. Taigi, kaip jau pažymėta, bankroto administratorius neįvykdė pareigos nurodyti atitinkamas išlaidas ir jas motyvuotai pagrįsti, todėl bankroto administratoriaus prašymo turinys laikytinas deklaratyviu. Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą teismo nutartį, skundo ribas apibrėžė tik ta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas ir klaidingai nustatė maksimalią leistiną administravimo išlaidų sumą vykdant supaprastintas bankroto procedūras. Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo pateiktos tvirtinti sąmatos pagrįstumo ir nenurodė motyvų dėl išlaidų sumos sumažinimo, yra nepagrįstas, nes neatitinka skundžiamos nutarties turinio. Kaip jau nurodyta, pateiktos tvirtinti išlaidų sąmatos pagrįstumas buvo vertinamas ir pagal faktines atsakovo bankroto proceso aplinkybes. Bankroto administratorius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo patvirtintu administratoriaus atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų dydžiu, atskirajame skunde apskritai nepasisako dėl teismo nutartyje išdėstytų motyvų, kuriais remdamasis teismas dalį prašomos tvirtinti administravimo išlaidų sumos pripažino nepagrįsta. Kaip jau pažymėta šioje nutartyje, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir apeliacinės instancijos teismui imtis ex officio vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl administravimo išlaidoms skirtinų lėšų dydžio (CPK 12, 178, 338 straipsniai).

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

ĮBĮ 13¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad supaprastinto bankroto proceso metu teismas gali keisti administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką. Atsakovo bankroto administratorius, pasikeitus atsakovo bankroto procedūrų vykdymo ar kitokioms bankroto procesui reikšmingoms aplinkybėms, turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu patikslinti administravimo išlaidų sąmatą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.