- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2S-213-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00924-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. K. 7 777,30 Eur negrąžintą kredito dalį, 843,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 1 085,44 Eur tarpininkavimo mokestį, 2 580,53 Eur administravimo mokestį, 0,81 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 17,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 1 719,56 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 24,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 6 057,74 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 15,00 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-01-07, iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 277,00 Eur žyminį mokestį, 246,01 Eur už teisinę pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 7 777,30 Eur negrąžintą kredito dalį, 843,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 5,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 1 719,56 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-05-22 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 6 057,74 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-05-22 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 8 620,37 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264,16 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė.
3. 2018 m. spalio 18 d. teisme gautas atsakovo prašymas ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą - pašalinti sprendimo dalį dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už negrąžintas kredito sumas 1 719,56 Eur ir 6 057,74 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-05-22 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Nurodė, jog teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 8 620,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo 2018-05-23 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Akivaizdu, kad priteistą sumą sudaro negrąžintos kredito sumos 1 719,56 Eur ir 6 057,74 Eur bei 843,07 Eur palūkanos, paskaičiuotos už šias sumas iki bylos iškėlimo teisme. Tačiau rezoliucinėje dalyje 5 procentų dydžio palūkanos paskaičiuotos ne tik nuo 8 620,37 Eur sumos, bet ir atskirai nuo negrąžintų kredito sumų 1 719,56 Eur ir 6 057,74 Eur. Mano, kad tai yra dvigubas palūkanų skaičiavimas ir teismas padarė aritmetinę klaidą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi atsakovo prašymo ištaisyti klaidą sprendime netenkino; išaiškino atsakovui, kad klaida motyvuojamojoje sprendimo dalyje nebuvo padaryta. Šalių susitartas mokėti fiksuotas metines palūkanas iki visiško kreditų grąžinimo dienos (17 proc. nuo negrąžintos 1 719,56 Eur sumos ir 24,00 proc. nuo negrąžintos 6 057,74 Eur kredito sumos) teismas jų dydį sumažino iki 5 procentų. Procesinės 5 procentų dydžio palūkanos yra numatytos įstatymu ir skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, t. y. nuo piniginių lėšų sumos (8 620,37 Eur), kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo, todėl nelaikomos dvigubomis.
5. Teismas nurodė, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas pasisakė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mažinimo. Teismas, atsižvelgęs į pagrindinės prievolės (6 111,32 Eur ir 1800 Eur) ir (atitinkamai) prašomų priteisti palūkanų 24 proc. ir 17 proc. santykį sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti palūkanų dydį, ir tuo pagrindu priteisė 5 procentų dydžio mokėjimo palūkanas.
6. Teismas išaiškino, kad kreditoriaus patiriamiems nuostoliams kompensuoti priskiriamos taip pat ir palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, t. y. nuo piniginių lėšų sumos, kurios kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Šių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Procesinės palūkanos, remiantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skaičiuotinos nuo priteistos sumos ir jos nelaikomos „dvigubomis“ palūkanomis, kurių taikymas bendra tvarka yra draudžiamas LR CK 6.37 straipsnio 4 dalyje. Todėl iš atsakovo ieškovei buvo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 8 620,37 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovas G. K. nurodo, kad nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi ir prašo ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą - pašalinti sprendimo dalį dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už negrąžintas kredito sumas 1 719,56 Eur ir 6 057,74 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-05-22 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 8 620,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo 2018-05-23 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Taigi, priteistą sumą sudaro negrąžintos kredito sumos 1 719,56 Eur ir 6 057,74 Eur bei 843,07 Eur palūkanos, paskaičiuotos už šias sumas iki bylos iškėlimo teisme. Tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje 5 procentų dydžio palūkanos paskaičiuotos ne tik nuo 8 620,37 Eur sumos, bet ir atskirai nuo negrąžintų kredito sumų 1 719,56 Eur ir 6 057,74 Eur. Apelianto nuomone, tai yra dvigubas palūkanų skaičiavimas, todėl teismas padarė aritmetinę klaidą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „NEO Finance“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Lietuvos civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007.). Atsižvelgiant į tai, šalys Sutartyje numatė mokėjimo palūkanų taikymą ir kompensuojamąsias palūkanas, kurių dydis yra tapatus mokėjimo palūkanoms, tačiau skiriasi jų paskirtis, skaičiavimo pradžios bei pabaigos momentai.
8.2. Atsakovas įsipareigojo mokėti kompensuojamąsias palūkanas už tą laikotarpį, kai jis vėluoja apmokėti vartojimo kreditą, kita vertus – mokėjimo palūkanas už laikotarpį, kai yra naudojamasi vartojimo kreditu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vis dar naudojasi suteiktu vartojimo kreditu, šis naudojimasis nėra pasibaigęs ir neaišku, kada baigsis. Teismas šalių susitartas palūkanas 17 proc. nuo negrąžintos 1 719,56 Eur sumos ir 24,00 proc. nuo negrąžintos 6 057,74 Eur kredito sumos nepagrįstai sumažino iki 5 procentų. Ieškovės nuomone, atsakovas stengiasi išvengti prisiimtų įsipareigojimų bei vilkina bylos procesą teikdamas atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas ištaisyti rašymo apsirikimus, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas rašytinio proceso tvarka gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
6. Pažymėtina, kad CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka leidžiama ištaisyti sprendime aiškias aritmetines klaidas, kuriomis laikytini skaičiavimo suklydimai atliekant aritmetinius veiksmus. Ištaisyti akivaizdžias aritmetines klaidas, kiek tai susiję su priteistos sumos dydžiu, galima tik jeigu klaidą sprendime lėmė suklydimas atliekant aritmetinį veiksmą arba rašant (spausdinant) sprendimo tekstą, pavyzdžiui, praleistas skaitmuo, netinkamoje vietoje padėtas kablelis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, 2012 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012). Taisant rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas negali būti iš esmės keičiamas ar papildomas sprendimo turinys, todėl jeigu neteisingą skaičiavimą sąlygojo priteistinos sumos apskaičiavimo tvarka ar pasirinktas būdas (mechanizmas), ar jeigu kuri tai suma iš viso nebuvo sprendimo rezoliucinėje dalyje įvardinta kaip priteistina, toks sprendimo koregavimas per klaidų sprendime ištaisymo institutą, numatytą CPK 276 straipsnyje, nėra galimas.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nuspręsta priteisti ieškovei UAB „NEO Finance“ iš atsakovo G. K. 7 777,30 Eur negrąžintą kredito dalį, 843,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 5,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 1 719,56 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-05-22 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 6 057,74 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-05-22 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 8 620,37 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Tiek iš prašymo dėl rašymo apsirikimo sprendime ištaisymo, tiek iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su priteistomis iš jo ieškovei sutartinėmis palūkanomis. Apelianto teigimu, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje paskaičiuotos 5 procentų dydžio palūkanos ne tik nuo 8 620,37 Eur sumos, bet ir atskirai nuo negrąžintų kredito sumų 1 719,56 Eur ir 6 057,74 Eur. Mano, kad tai yra dvigubas palūkanų skaičiavimas, ir tai apeliantas įvardina kaip aritmetinę klaidą, todėl prašo pašalinti sprendimo dalį dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už negrąžintas kredito sumas 1 719,56 Eur ir 6 057,74 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-05-22 iki visiško kredito grąžinimo dienos.
9. Kaip minėta šios nutarties 12 punkte, taikant CPK 276 straipsnio 2 dalį ir taisant rašymo (techninius) apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas negali būti iš esmės keičiamas ar papildomas teismo procesinio sprendimo turinys. Tai reiškia, kad ištaisant rašymo apsirikimus negalima pakeisti teismo procesiniame sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio ar realizavimo sąlygų. Šiuo atveju Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta tiek dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, tiek dėl procesinių palūkanų, padarytos išvados dėl jų priteisimo, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant apie šių palūkanų priteisimą iš atsakovo ieškovei, nuspręsta dėl atsakovo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų, t. y. iš šios proceso šalies ieškovei priteistos nurodyto dydžio ir pobūdžio palūkanos. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, turėjo procesinę teisę skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Ši procesinė teisė buvo išaiškinta ir teismo sprendime.
10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus. Nagrinėjamu atveju patenkinus atsakovo prašymą dėl jo vertinimu Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendime padarytos aritmetinės klaidos, susijusios su ieškovei iš atsakovo priteistomis palūkanomis, pašalinus atitinkamą sprendimo dalį, būtų pakeistas teismo sprendimo turinys ir jo esmė, o toks sprendimo koregavimas negali būti laikomas neesminiu ir, remiantis CPK 276 straipsnyje numatytu rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo institutu, nėra galimas. Apeliantas, gindamas savo teises, pasinaudojo ne tuo gynimo būdu, t. y. vietoj to, kad pasinaudotų apeliacijos teise, naudojosi kita CPK numatyta, tačiau nagrinėjamu atveju netinkama pareiškimo dėl aiškios klaidos ištaisymo teise.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad atsakovo atskirajame skunde iš esmės nėra nurodyta jokių aplinkybių bei teisinių argumentų, patvirtinančių skundžiamos nutarties neteisėtumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
12. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.