Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei L. P., jos atstovui advokatui A. B., atsakovo UAB „Š. b.“ atstovams Viktorijai Košman ir advokatui Rimantui Šimkaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui UAB „Š. b.“, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 17377,20 Eur (60000 Lt) neturtinės žalos atlyginimui, 1882,53 Eur (6500 Lt) laidojimo išlaidų atlyginimui, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jos sugyventinis K. B. 2011-11-04 sudarytos darbo sutarties Nr. 317 pagrindu dirbo pas atsakovą UAB „Š. b.“ statybininku. 2013-04-30 apie 9 val. 20 min. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu K. B. buvo mirtinai sužalotas. Nelaimingas atsitikimas įvyko, kai nukentėjusysis, užlipęs ant gyvenamojo namo, esančio Laisvės al. 5, Šilutėje, ketvirtame aukšte esančio balkono stogelio, norėjo ištraukti likusias parapeto plytas, tačiau nulūžus balkono stogeliui, kartu su juo nukrito ant žemės ir buvo mirtinai sužalotas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – VTMT Klaipėdos skyrius) 2013-05-02 specialisto išvadoje Nr. M313(03) nurodyta, kad K. B. mirė nuo patirtos sunkaus sveikatos sutrikdymo masto traumos, - mirtis yra priežastiniame - pasekminiame ryšyje su nagrinėjama trauma. Santykinai neženklių išorinių sužalojimų santykis su daugybiniais masyviais vidiniais sužalojimais yra tipiškas traumoms, patiriamoms nukritus iš aukštumos, o mirties liudijime mirties priežastimi nurodytas tarptautinio ligų klasifikatoriaus (TLK-10) kodas VV13.0 (kritimas nuo arba per balkoną ar verandą) T06.8 (kiti patikslinti sužalojimai, apimantys kelias kūno sritis). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau - VDI Klaipėdos teritorinis skyrius) 2013-06-14 parengė nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą Nr. (3) SD-7933, kurioje 2010-06-12 surašyto nelaimingo atsitikimo darbe akto (forma N-I) Nr. l (nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos l. 1-4) 17 p. nurodė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis: institucijos nuomone įvykusį nelaimingą atsitikimą sąlygojo: (i) Netinkamas pavojingų darbų organizavimas, pasireiškęs tuo, kad nebuvo parengta darbų vykdymo technologinė schema, statybos darbų technologijos (vykdymo) projektas ar technologinė kortelė, kurioje būtų numatyti saugūs (parapeto ir ventiliacijos šachtų) remonto darbų atlikimo būdai, kokie darbai turi būti atliekami iš bokštelio, o kokie nuo stogo, kokios kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės turi būti naudojamos, asmeninių apsaugos priemonių tvirtinimo vietos. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 str. 1 d. reikalavimai, taip pat Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 17 p. reikalavimai; (ii) Darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos darbe klausiniais darbuotojo, t.y. statybininkas K. B. buvo nesupažindintas, kaip saugiai atlikti stogo parapeto ir ventiliacijos šachtų remonto darbus, kokiais darbo ir asmenines apsaugos priemones naudoti, kur jas tvirtinti. Tuo buvo pažeisti Įstatymo 27 str. 1 d. ir 5 d. reikalavimai; (iii) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad darbdavys nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės Įmonėje: neįvertino visų profesinės rizikos veiksnių statybininko darbo vietoje, t.y. neįvertino rizikos veiksnių atliekant remonto darbus arba neužtikrino, kad statybininkai nedirbtų darbų, kai jie nesupažindinti su saugiais tų darbų atlikimo būdais. Tuo buvo pažeisti Įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimai. Nelaimingo atsitikimo akte nurodyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų pažeidimai liudija, jog atsakovas ar jam atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nesiėmė reikiamų priemonių, kad K. B. darbo vieta, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tokiais veiksmais įvykdė neteisėtus veiksmus, kurie sudaro pagrindą jo civilinės atsakomybės kilimui. Analizuojant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (saugos darbe norminių aktų pažeidimo) ir žalos (nukentėjusiojo mirties), pažymi, jog šiuos elementus sieja netiesioginės priežasties ir pasekmės santykis. Jeigu darbdavys reikalavimus pažeidė kaip šiuo atveju, tai jis neužtikrino saugių darbo sąlygų, tačiau tai savaime nelėmė neigiamų pasekmių atsiradimo, kurios pasireiškė darbuotojo sužalojimu. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl balkono stogelio lūžimo ir kritimo, kuomet K. B. užlipo ant jo, kad ištraukti likusias parapeto plytas, nes kitaip, neužlipus ant stogelio, jų negalėjo pasiekti. Tokios nelaimingo atsitikimo kilimo aplinkybės leidžia pagristai teigti, jog priežastinis ryšys tarp K. B. veiksmų (užlipimo ant balkono stogelio) bei kilusių neigiamų pasekmių yra mažiau svarbus, nenutraukiantis priežastinio ryšio grandinės tarp neteisėtų darbdavio veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltės pagrindu. Pagrindine žalos atsiradimo priežastimi yra darbdavio padaryti ir Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje konstatuoti saugos darbe norminių aktų pažeidimai, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neigiamomis pasekmėmis, todėl atsakovo įvykdyti neteisėti veiksmai yra pakankamas pagrindas priskirti jam atsiradusi žalingą rezultatą jo sui generis civilinės atsakomybės prasme, o saugos darbe norminių aktų pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingo atsitikimo pasėkoje kilusia K. B. mirtimi ir atsiradusia žala. Žala šioje byloje yra akivaizdi (res ipso loquitur). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997-01-16 nutarimo Nr. 2 „Dėl Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus ar kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę“, 3 p. nurodoma, kad įrodžius, jog žala nukentėjusiajam atsirado ryšium su jo darbinių pareigų vykdymu, darbdavio kaltė, tai yra kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama. K. B. darbdavio neveikimas, t.y. konstatuoti jo neteisėti veiksmai, nepakankamas rūpestingumas ir nesiėmimas teisės aktuose reikalaujamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias nelaimingo atsitikimo darbe kilimui, sąlygojo jo kilimą ir nukentėjusiojo mirtį. Ieškovė kartu su K. B. pragyveno apie 15 metų nuo 1998-07-20 nesudarę santuokos, adresu: Ramučių g. 3, Šilutėje. Jie planavo tuoktis 2014 m. gegužės mėn. per 50-ąjį gimtadienį. Ieškovė su K. B. visus 15 metų vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, kartu remontavo minėtą gyvenamąjį būstą. Jie bendrų vaikų nebuvo susilaukę. Iki 1998 m. K. B. nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. Ieškovė kartu su K. B. bendrai kaip šeima naudojo gaunamas pajamas, iš bendrų lėšų įsigijo automobilį, kartu keliaudavo. Dėl 2013-04-30 nelaimingo atsitikimo ieškovė patyrė didelę moralinę (neturtinę) žalą. Gyvenimo draugo, buvusio doro, pareigingo, sąžiningo, atidaus šeimai ir stropaus darbuotojo mirtis, sukėlė kartu su juo ilgą laiką gyvenusiai ieškovei dvasines kančias ir skausmą, kurių niekas neatstos, nes jos psichologinės, emocinės, dvasinės ir kitokios būsenos, buvusios iki K. B. žūties, neįmanoma sugrąžinti. K. B. mirtis ieškovei sukėlė didelį stresą, ji jaučiasi palikta nežinioje, sutrikusi, išgyveno dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Vyro netektis, o su juo ir gyvenimo lūkesčių, neišsipildysiančių svajonių praradimas buvo ir yra didžiausias ir sunkiausias fizinis skausmas, kokį tenka šiuo metu ieškovei nuolat patirti, stiprus dvasinis išgyvenimas ir sukrėtimas. Atsakovo kaltė dėl ieškovės patiriamos tokio pobūdžio būsenos yra akivaizdi, todėl turėtų būti atlyginta neturtinė žala (CK 6.250 str.). Apskaičiuojant dėl 2013-04-30 nelaimingo atsitikimo atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad nelaimingo atsitikimo metu įvyko skaudžiausia nelaimė - stropaus ir pareigingo darbuotojo mirtis. Nukentėjusysis, darbinę veiklą įmonėje pradėjęs 2011-11-04, per visą iki nelaimingo atsitikimo laikotarpi drausminių nuobaudų neturėjo. Atsakovas, remiantis Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte konstatuotais darbų saugos reikalavimų pažeidimais, užtikrindamas saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas nukentėjusiajam nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus. UAB „Š. b.“ yra juridinis asmuo, pelno siekianti įmonė, todėl jos turtinė padėtis negalėtų būti pagrindas žymiai mažinti neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra ieškovės patirti dvasiniai išgyvenimai netekus savo artimojo, su kuriuo ją siejo glaudus šeimyninis ryšys. Kuomet ieškovė apsigyveno kartu su K. B., ieškovė turėjo 5 savo vaikus, iš kurių 4 gyveno su ja. Jos vaikai puikiai sutarė su K. B. ir netgi jai kartu su sugyventiniu nupirko kelionę į Egiptą, vaikai padėdavo jiems materialiai. Be to, jie su sugyventiniu keliavo ir į Italiją. Po K. B. žūties ji nebegali namuose gyventi viena, nes ją visur persekioja prisiminimai apie sugyventinį, kuris buvo jai labai rūpestingas, mokėjo parodyti grąžų dėmesį, parnešdavo gėlių, todėl buvo priversta išvažiuoti iš Lietuvos į Norvegiją pas dukrą. Gyvendama su K. B. jautėsi kaip už sienos, nes jis atlikdavo ir sutvarkydavo visus namų ūkio darbus, paruošdavo valgį. Dėl K. B. mirties jai labai pašlijo sveikata, teko gerti žolines tabletes nuo nervų ir širdies sutrikimų, tačiau dėl šių susirgimų į medikus nesikreipė. Be to, prašo priteisti iš atsakovo 6500 Lt turtinės žalos dėl su K. B. laidotuvėmis ir kapavietės sutvarkymu susijusių išlaidų: už gedulingus pietus -1500 Lt., už metinių pietus – 800 Lt, giesmininkams 400 Lt už laidotuves ir 400 Lt – metines, kunigui 400 Lt už laidotuves ir 350 Lt – metines, 800 Lt už trinkelių kapo vietoje išklojimą bei 3100 Lt už kapo uždengimą. Atsakovas apmokėjo už šarvojimo salės nuomą, laidojimo drabužius, gėles, duobės iškasimą.

Ieškovės atstovas advokatas A. Bandžius ieškinį palaiko ir prašo jį visiškai tenkinti. Paaiškino, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nebuvo užginčytas ir jis šioje byloje turi lemiamą įrodomąją reikšmę kaip specialus dokumentas. Saugos diržas K. B. nebuvo išduotas, jis parapeto remonto darbus atliko ne autobokštelio lopšyje, o ant balkono stogelio. Byloje yra 2013-04-29 paskyra – leidimas, kuriame nenurodyta kokius papildomus darbus atlikti darbuotojai buvo instruktuoti. Ieškovė dėl patirtų išgyvenimų turėjo išvažiuoti iš Lietuvos, sumažėjo jos bendravimo aplinka.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t.1,b.l.105-112) nurodo ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad šioje byloje nukentėjusiuoju laikytinas K. B., kuris dirbo UAB „Š. b.“ bei sutinkamai su Nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPDDPLSDĮ) 4 str. 1 d. 1 p., bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., jis nelaimingo atsitikimo metu buvo apdraustas tokiu draudimu. K. B. buvo tik ieškovės sugyventinis, t.y. ji su K. B. nebuvo sudariusi santuokos, jų nesiejo šeiminis ryšys. Šis faktas nurodytas ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2013-10-30 nutarime. Taigi, ieškovė nėra mirusiojo šeimos narys įstatymo prasme, kadangi ji nėra K. B. sutuoktinė, nei yra susijusi su juo kitais įstatymo nustatytais giminystės ryšiais, todėl ji neturi teisės reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo (NADPDDPLSDĮ 27 str. 1 d., 2 d.). Taip pat ji nėra susijusi su atsakovu darbo santykiais, todėl ieškinyje nurodytos DK 250 str. nuostatos netaikytinos. 2014-04-30 buvo pradėti gyvenamojo namo, esančio Laisvės al. 5, Šilutėje, stogo parapeto ir kaminėlių remonto darbai, kuriems atlikti buvo paskirtas K. B. ir kiti atsakovo darbuotojai - statybininkas V. V., vairuotojas - statybininkas Rimas P. B., statybininkas A. Ž., statybininkas N. K.. K. B. buvo paskirta iš autobokštelio lopšio prisisegus diržais atlikti parapeto ardymo darbus, tačiau jis, atsisegęs diržus lipo nuo stogo ant balkono stogelio, kuriam nulūžus nukrito ir mirtinai susižalojo. Atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko, jis tinkamai vykdė visas jam įstatymais nustatytas pareigas užtikrinti darbuotojo saugumą užtikrinančias sąlygas, numatytas DK 259 str., Įstatymo 2 str. 12 d. Visi darbuotojai, dirbantys aukštalipio darbus buvo atestuoti saugos reikalavimo klausimais - 2012-01-09 atsakovo įsakymu Nr. DS-02 patvirtinta tokių darbuotojų mokymo programa. K. B. dalyvavo mokymuose ir buvo sėkmingai atestuotas aukštalipio darbo saugos ir sveikatos klausimais, apmokytas ir žinojo dėl taikomų reikalavimų saugiam aukštalipio darbų atlikimui, buvo susipažinęs su paaukštinimo priemonėmis, apsaugine įranga nuo kritimo iš aukščio, žinojo, kaip turi būti saugiai organizuojami kritimo pavojų keliantys darbai. Visur dokumentuose yra tai patvirtinantys K. B. parašai. Atvykus į planuojamų vykdyti darbų vietą, visi darbuotojai buvo papildomai instruktuoti darbų vadovo R. J. (toliau - Darbų vadovas) dėl darbų saugos, darbuotojams buvo išduotos individualios saugos priemonės. Tą patvirtina 2014-04-29 išrašyta paskyra - leidimas „Darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose“, kurioje pasirašė visi darbus atliksiantys darbuotojai. K. B. kaip ir kiti darbuotojai buvo papildomai instruktuotas dėl stogo parapeto ir ventiliacijos šachtų remonto darbų name, esančiame Laisvės al. 5. Šilutėje, jam buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės. Darbų vadovas instruktavo K. B., kad pastarasis turės dirbti būtent iš autobokštelio lopšio, prisisegęs diržais. Minėtas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu gauti liudytojų parodymai, nurodyti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2013-10-30 nutarime bei byloje esančiuose liudytojų apklausos protokoluose. Minėtu prokuratūros nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimų darbo saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų pažeidimų UAB „Š. b.“, kurios metu dirbdamas statybos objekte mirtinai susižalojo K. B., kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis sprendimas priimtas praėjus 4 mėnesiams po Nelaimingo atsitikimo akto surašymo, galutinai ir išsamiai ištyrus visas 2013-04-30 nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir įrodymus. Nustatant priežastinį ryšį nagrinėjamos bylos atveju atkreipia dėmesį, kad K. B. buvo supažindintas su darbo saugos reikalavimais, prieš atliekant parapeto tvarkymo darbus jis buvo informuotas, kad turės dirbti autobokštelio lopšyje, prisisegęs diržais, kitokiu būdu atlikti darbų nebuvo leista. Būtent K. B. nesilaikė darbdavio nurodymų darbams atlikti, pakilęs su savaeige kėlimo platforma ir atsisegęs autolopšyje buvusius diržus pats lipo nuo stogo ant balkono stogelio. Jam atliekant parapeto tvarkymo darbus iš autolopšio nelaimingas atsitikimas negalėjęs nutikti. Paties K. B. elgesys buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykiu - lipdamas ant balkono stogelio, ne tik pažeidė bendro pobūdžio draudimą lipti ir dirbti iš nurodytos vietos, bet ir pats atsisegė autolopšyje buvusius diržus, nors buvo apmokytas ir žinojo kaip atlikti jam pavestus darbus. Nurodytu saugumo priemonių ir darbų atlikimo tvarkos laikymasis būtų buvęs pakankamas nelaimingam atsitikimui išvengti. Tokie K. B. darbo saugos vykdymo reikalavimų pažeidimai rodo didelį jo neatsargumą, lėmusį nelaimingo atsitikimo įvykį ir sudariusį prielaidas sunkioms pasekmėms kilti. Ieškovės ir mirusiojo nesiejo šeimos teisiniai santykiai, be to, žalos atsiradimą sąlygojo būtent aukščiau minėti mirusiojo veiksmai, todėl akivaizdu, jog neturtinės žalos dydis šioje byloje yra nepagrįstas ir neįrodytas. Jeigu ieškovė turėtų reikalavimo teisę šioje byloje, t. y. būtų mirusiojo šeimos narys, vadovaujantis suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, įvertinus, jog žalos atsiradimą iš esmės sąlygojo būtent K. B. veiksmai, žalos dydis negalėtų būti didesnis kaip 15 000 Lt. Pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kyla ne atsakovui, o trečiajam asmeniui. Vis dėlto atsakovas, kaip rūpestingas ir atsakingas darbdavys, apmokėjo visas darbuotojo K. B. 3353,50 Lt laidojimo išlaidas, o ieškovė neįrodė vien subjektyvia nuomone grindžiamų laidojimo išlaidų fakto ir dydžio. UAB „Š. b.” civilinė atsakomybė yra apdrausta trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva”. K. B. buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir VSDFV sprendimas patvirtina, kad ieškovė neturėjo teisės gauti išmokos už K. B.. Nors ieškovė su K. B. kartu gyveno gan ilgai, tačiau jie nesiekė oficialiai įteisinti santykių. Be to, ji nepateikė medicininių dokumentų, kad po K. B. mirties jai pablogėjo sveikata. Neįgalumas ieškovei nustatytas ir operacijos atliktos dėl kitų aplinkybių. Tai, kad ieškovė priteisti laidojimo išlaidas neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nes kapus galima tvarkyti kas mėnesį ir taip nuolat didinti išlaidas.

Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo , gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui ( t.1, b.l.172-174) Pateiktame teismui atsiliepime ( t.1, b.l. 172-174) nurodo, kad ieškovės reikalavimas dėl 2013-04-30 įvykio yra nedraudžiamasis įvykis ir UAB DK „PZU Lietuva“ pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą nekyla. Priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje neturės minėtos bendrovės teisėms ir pareigoms.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos, ieškovės, atsakovo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė L. P., laikanti save 2013-04-30 nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusio atsakovo UAB „Š. b.“ darbuotojo K. B. šeimos nare, prašo priteisti jai iš žuvusiojo darbdavio atsakovo UAB „Š. b.“ 17377,20 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 1882,53 Eur (6500 Lt) laidojimo išlaidų atlyginimui, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Visų pirma pažymėtina, kad atsakovas pareiškė nuomonę, jog ieškovė L. P. nėra K. B. šeimos narys įstatymo prasme, kadangi ji nėra nei mirusiojo sutuoktinė, nei yra susijusi su juo kitais įstatymo nustatytais giminystės ryšiais, todėl ji net neturi teisės reikšti tokį reikalavimą teisme dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra nurodęs, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 str. 3 d. nuostatose. Tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 str., rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį. Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti. Tai yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas. Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, byla Nr. 21/2008). Nagrinėjamoje byloje remiantis ieškovės paaiškinimu, 2014-05-27 rašytiniu patvirtinimu , ieškovės kaimynų I. P., S. V., J. A., P. A. ( t., b.l. 17), Gyventojų Registro tarnybos išrašais (t.1,b.l. 156,157) nustatyta, kad ieškovė L. P. su K. B. iki pastarojo mirties pragyveno kartu apie 15 metų, tvarkė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu ir buitimi, gyveno viename būste, rūpinosi jo remontu ir prievolėmis už būstą, įsigijo bendrą transporto priemonę, bendrai naudojo gaunamas pajamas, turėjo tikslą kartu sukurti bendram gyvenimui patogias sąlygas, juos jungė ilgalaikiai šeimos ryšius atitinkantys tarpusavio santykiai, kurie buvo artimi. Nors ieškovo ir atsakovės santuoka nebuvo įregistruota, tačiau jų vedamas bendras ūkis bei artimi santykiai, tarpusavio atsakomybė, supratimas, emocinis prieraišumas, pagalba ir panašūs ryšiai bei savanorišku apsisprendimu prisiimtos tam tikros teisės ir pareigos atitiko faktinės šeimos sampratą. Esant aukščiau išdėstytiems argumentams ieškovė laikytina nukentėjusiojo K. B. šeimos nare, turinčia teise reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo šioje civilinėje byloje. Atsakovo argumentai, kad ieškovė, kaip darbe žuvusio K. B. sugyventinė, neturi teisės reikšti ieškinį, atmestini.

Be to, atsakovas teigia, kad šioje byloje UAB „Š. b.“ nėra netinkamas atsakovas, kadangi sutinkamai su NADPDDPLSDĮ 32 str., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai skyriai turėtų pareigą atlyginti žalą ieškovei. Byloje nustatyta, K. B. buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr.3 K-3-27/2006 išaiškino, kad ,,DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ši norma blanketinė, nes nukreipia Į Civilinį kodeksą kurio, 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo. Tokiu atveju reikia pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Šią žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnio2 dalis, 6.284 straipsniai, DK 250 straipsnis)“. Todėl atsakovas yra tinkama šalis šioje byloje ir ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo patirtos žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad K. B. 2011 m. lapkričio 4 d. su atsakovu UAB „Š. b.“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Š. b. ū.“) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 317 (t. 1, b. l. 23-26) ir dirbo šioje įmonėje statybininku.

Remiantis VDI Klaipėdos skyriaus 2013-06-12 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1, kurio atsakovas neskundė, nustatyta, kad 2013-04-29 atsakovas UAB „Š. b.“ pradėjo keturių aukštų gyvenamojo namo, esančio Laisvės al. 5, Šilutėje, stogo parapeto ir ventiliacijos šachtų remonto darbus. 2013-04-30, apie 8 val.30 min. tęsti gyvenamojo namo remonto darbų atvyko įmonės darbuotojai A. Ž., V. V., Rimas P. B., K. B.. Statybininkas - vairuotojas V. V. ir R. P. B. su A. Ž. tvarkė ant stogo po remonto darbų likusį statybinį laužą. K. B. turėjo baigti parapeto ardymą, pašalinti likusias plytas, kad galima būtų pradėti mūro darbus. Statybininkas A. Ž. savo paaiškinimuose (darbo inspekcijai ir policijai) nurodė (t. 1, b. l. 54-55, 78), kad jie su K. B. pasikėlė savaeige kėlimo platforma VS 18-MS (autobokšteliu) ant stogo. Vėliau jis matė, kaip K. B. lipo nuo stogo ant balkono stogelio, girdėjo kaip trakštelėjo balkono stogelis ir išgirdo kaip jis nukrito ant žemės, o su stogeliu nukrito ir žuvo K. B.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2013-05-02 specialisto išvadoje Nr.M313(03) nurodoma, jog K. B. mirė nuo patirtos sunkaus sveikatos sutrikdymo masto traumos, - mirtis yra priežastiniame - pasekminiame ryšyje su nagrinėjama trauma. Santykinai neženklių išorinių sužalojimų santykis su dauginiais masyviais vidiniais sužalojimais yra tipiškas traumoms, patiriamoms nukritus iš aukštumos (t. 1, b. l. 84-85). K. B. lavono kraujyje alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 86).

VDI Klaipėdos skyriaus atlikto tyrimo metu R. P. B. paaiškino (t. 1, b. l. 53, 77), kad K. B. užlipo ant balkono stogelio, kad ištraukti likusias parapeto plytas, nes kitaip, neužlipus ant stogelio, jų negalėjo pasiekti. Po kokios valandos nuo darbo pradžios jis išgirdo šauksmą „balkonas“ ir pribėgęs prie stogo krašto pamatė nukritusi balkono stogelį ir K. B.. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamojo namo Laisvės al. 5, Šilutė, stogo parapeto ir ventiliacijos šachtų remonto darbams atlikti 2013-04-29 išrašyta paskyra – leidimas. 2013-06-12 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (t. 1, b. l. 12-13) pažymėta, kad šioje paskyroje leidime nepateikta informacija apie saugos diržų, apraišų, tvirtinimo vietas. Paskyroje - leidime nurodyta, kad darbuotojai papildomai instruktuoti prieš darbų pradžią, tačiau neįvardinta kokiems konkretiems darbams atlikti instruktuoti. Nei saugos ir sveikatos instrukcijoje (Nr. 17, t. 1, b. l. 57-68) darbuotojams, atliekantiems įvairius remonto darbus, nei atmintinėje, dirbant aukštyje, darbuotojams nepateikta informacija, kaip turėjo būti vykdomi parapeto ir ventiliacijos šachtų remonto darbai: tokių darbų saugaus atlikimo tvarka, būdai, kokios darbo ir asmeninės apsaugos priemonės turėjo būti naudojamos, kokius darbus atlikti iš autobokštelio (savaeigės kėlimo platformos), o kokius nuo stogo. T.y. neparengta darbų vykdymo technologinė schema, statybos darbų technologijos vykdymo) projektas ar technologinė kortelė, kaip tai numato Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 17 p. Darbų vadovas R. J. paaiškino (t. 1, b. l. 52), kad žodžiu ryte, prieš atliekant darbus, K. B. ir kitiems darbininkams buvo paaiškinta kaip prisitvirtinti saugos diržus prie autobokštelio lopšio, dirbant iš bokštelio, bei kur paruoštos tvirtinimo vietos, dirbant ant stogo. A. Ž. paaiškino, kad darbų vadovas kiekvieną rytą perspėdavo ir pamokydavo, kaip reikia naudoti saugos priemones, bet K. B. lipdamas ant balkono stogelio diržo nebuvo užsidėjęs. Pagal įmonės pateiktą asmeninių apsauginių priemonių išdavimo kortelę, nustatyta, kad saugos diržas K. B. nebuvo išduotas. 2012-01-03 direktoriaus įsakymu Nr. DS-04 nustatyta, kad saugos diržai, kaip asmeninė apsaugos priemonė (nuo kritimo), turi būti autobokštelyje. Tyrimo metu saugos diržai buvo autobokštelio lopšyje. Vadovaujantis Įstatymo 28 str. 2d asmeninės apsauginės priemones išduodamos darbuotojui. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatyta, kad K. B. buvo apmokytas atlikti darbus (aukštyje) su kritimo pavojumi,supažindintas su darbuotojo, dirbančio aukštyje, atmintine, kurioje nurodyta, kad, dirbant iš bokštelio, dirbantieji turi būti su saugos diržais, pritvirtintais prie autobokštelio lopšio turėklų. Tyrimo metu negauta pakankamai įrodymų, kad K. B. buvo informuotas kokiu būdu atlikti parapeto ardymo darbus, t. y. kada ardymą atlikti iš autobokštelio, kada nuo stogo, kokias darbo ir asmenines apsaugos priemones naudoti. Įmonėje neįvertinta profesinė rizika darbuotojams, atliekantiems remonto darbus (t. 1, b. l. 12).

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Darbdavys yra atsakingas už darbuotojams saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymą, jo pareiga taip organizuoti darbo procesą, kad dirbant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe. Tuo tikslu darbdavys priima lokalinius teisės aktus darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas – darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens parengtas ir jo nustatyta tvarka patvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus, kuriais įvardijami, pateikiami darbo vietoje, darbo aplinkoje esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, nurodomi saugūs darbo metodai bei veiksmai, saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę. Instruktavimas – darbuotojo informavimas apie jo darbovietėje, darbo aplinkoje, darbo vietoje esančius ar galimus pavojus, jų keliamą riziką darbuotojo saugai ir sveikatai, būtinus veiksmus ir apsaugos priemones, kad išvengti nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos sutrikimų (2012-08-10 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012-08-10 įsakymu Nr. V-240 patvirtinto Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo 2.1, 2.2 p.). Darbdavys nustato darbuotojo instruktavimo periodiškumą, apmoko jį darbo vietoje ir kontroliuoja, kaip darbuotojas laikosi saugių darbo sąlygų.

2013-06-12 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 pateiktos sekančios nelaimingo atsitikimo priežastys: Netinkamas pavojingų darbų organizavimas, pasireiškęs tuo, kad nebuvo parengta darbų vykdymo technologinė schema, statybos darbų technologijos (vykdymo) projektas ar technologinė kortelė, kurioje būtų numatyti saugūs (parapeto ir ventiliacijos šachtų) remonto darbų atlikimo būdai, kokie darbai turi būti atliekami iš bokštelio, o kokie nuo stogo, kokios kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės turi būti naudojamos, asmeninių apsaugos priemonių tvirtinimo vietos. Tuo buvo pažeisti Įstatymo 15 str. 1 d. reikalavimai, taip pat Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 17 p reikalavimai; Darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos darbe klausimiais darbuotojo, t. y. statybininkas K. B. buvo nesupažindintas, kaip saugiai atlikti stogo parapeto ir ventiliacijos šachtų remonto darbus, kokiais darbo ir asmenines apsaugos priemones naudoti, kur jas tvirtinti. Tuo buvo pažeisti Įstatymo 27 str. 1 d. ir 5 d. reikalavimai; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad darbdavys nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės įmonėje: neįvertino visų profesinės rizikos veiksnių statybininko darbo vietoje, t. y. neįvertino rizikos veiksnių atliekant remonto darbus arba neužtikrino, kad statybininkai nedirbtų darbų, kai jie nesupažindinti su saugiais tų darbų atlikimo būdais. Tuo buvo pažeisti Įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimai.

Atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį dėl savo kaltės grindžia tuo, kad K. B. buvo apmokytas ir atestuotas aukštalipio darbo saugos ir sveikatos klausimais, apmokytas ir žinojo dėl taikomų reikalavimų saugiam aukštalipio darbų atlikimui, buvo susipažinęs su paaukštinimo priemonėmis, apsaugine įranga nuo kritimo iš aukščio, žinojo, kaip turi būti organizuojami kritimo pavojų keliantys darbai, o atvykus į planuojamų vykdyti darbų vietą, visi darbuotojai buvo papildomai instruktuoti darbų vadovo dėl darbų saugos, darbuotojams buvo išduotos individualios saugos priemonės, todėl mano, kad atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas pažymi, kad 2013-04-30 įvykio metu K. B. parapeto remonto darbus atliko būdamas ne bokštelio lopšyje, o ant balkono stogelio, ant kurio pateko nuo stogo. Sutiktina su VDI Klaipėdos skyriaus nuomone, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad darbuotojai ir K. B. buvo supažindinti su parapeto ir ventiliacijos šachtų remonto darbų atlikimo tvarka, t. y. su technologine kortele, kurioje būtų nurodytos konkrečios darbo priemonės ir įrengimai, konkrečiam darbui saugiai atlikti, kokias asmeninės ir kolektyvinės saugos priemones naudoti, atliekant šiuos darbus. Atsakovo pateiktoje asmeninių apsaugos priemonių išdavimo kortelėje nėra įrašo apie saugos diržo, lyno su amortizatoriumi išdavimą, K. B. parašo, patvirtinančio, kad šios priemonės gautos, nors įmonės patvirtintame darbuotojams nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių sąraše, numatytas šių asmeninių apsaugos priemonių išdavimas (kaip ir paskyroje - leidime). Vadovaujantis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų 2007-11-26 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-331, 5 p., asmeninė apsaugos priemonė – bet kuri priemonė, skirta darbuotojui turėti ar dėvėti, siekiant apsaugoti jį nuo rizikos veiksnių, o vadovaujantis šių Nuostatų 7 p. - darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus asmeninės apsauginėmis, įvertinęs darbo aplinkos rizikos veiksnius, vesti išduodamų priemonių apskaitą. Vadovaujantis Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 11 p., paskyrą - leidimą išdavęs asmuo (darbų vadovas), privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje - leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, t. y. ar išduotos asmeninės apsauginės priemonės darbuotojams, ar jie su jomis dirba, tačiau tokia kontrolė nagrinėjamu atveju vykdoma nebuvo.

Be to, atsakovo atstovai teigia, kad darbuotojas K. B., kaip ir kiti darbuotojai, 2013-04-29 buvo instruktuotas, kaip saugiai atlikti remonto darbus objekte Laisvės al. 5, Šilutėje. Nustatyta, kad 2013-04-29 išrašyta paskyra – leidimas (t. 1, b. l. 34-35), kuriame nurodyta, kad darbuotojai papildomai instruktuoti, tačiau nekonkretizuota kokiems konkretiems darbams atlikti papildomai instruktuoti darbuotojai ir K. B., nenurodytos konkrečios darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės darbams atlikti, t.y. neparengta technologinė kortelė parapeto ir ventiliacijos šachtų remonto darbams atlikti, kurioje darbuotojams būtų pateikta informacija apie šių darbų saugaus atlikimo tvarką, darbo, asmeninių ir kolektyvinių apsaugos priemonių naudojimą. Informacijos (apie parapeto remonto darbų atlikimo tvarką, darbo priemonių naudojimą) trūkumą, patvirtina R. P. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad neužlipus ant balkono stogelio, buvo neįmanoma pasiekti plytų (t. 1, b. l. 53, 77). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad K. B. ir kiti darbuotojai nežinojo kaip saugiai atlikti šiuos darbus, kai jų neįmanoma atlikti iš bokštelio.

Konstatuotina, kad atsakovas, kaip darbdavys, nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės įmonėje, kaip tai numato Įstatymo 25 str., t. y. neįvertino profesinės rizikos veiksnių, veikiančių darbuotojus, atliekančius remonto darbus, neužtikrino, kad darbuotojai, prieš atliekant šiuos darbus, būtų instruktuoti, kaip saugiai atlikti (parapeto ir ventiliacijos šachtų) remonto darbus, kad asmenines apsaugos priemones jiems būtų išduotos, jie jas naudotų, kad būtų parengta darbų vykdymo technologinė kortelė, kurioje būtų nurodytos darbams saugiai atlikti naudojamos darbo priemonės ir įrenginiai. Teismas sprendžia, kad 2013-06-12 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 nurodytos priežastys lėmė nelaimingą atsitikimą, kurio metu nukentėjusysis K. B. žuvo. Analizuodamas priežastinį ryšį tarp minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, t. y. nukentėjusiojo K. B. mirties, teismas pažymi, kad šiuos elementus sieja netiesioginės priežasties ir pasekmės santykis. Jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs saugos darbe normų reikalavimus, atsiradusių žalingų pasekmių būtų galima išvengti. Darbdavys, priimdamas darbuotoją į tokias pareigas ir pavesdamas atlikti tokias darbines funkcijas, turėjo suvokti, kad toks darbas pavojingas darbuotojo sveikatai ir gyvybei, todėl toks darbuotojas turėjo būti tinkamai instruktuotas ir techniškai aprūpintas. Byloje surinkti įrodymai parodo, kad atsakovas pažeidė saugos darbe normų reikalavimus, netinkamai organizuodamas pavojingus darbus, nustatyta tvarka tinkamai neinstruktuodamas darbuotojo saugos ir sveikatos darbe klausimais, neužtikrindamas pakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Pripažintina, kad pats K. B. nebuvo pakankamai atidus, tačiau atmestini atsakovo argumentai, kad vien tik paties mirusiojo K. B. elgesys buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykiu, o atsakovas nekaltas dėl minėto asmens žūties. Su tokia atsakovo nuomone teismas negali sutikti, nes ją paneigia pirmiau išvardyti ir teismo įvertinti įrodymai. Darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą, esant nelaimingam atsitikimo darbe faktui, nepriklausomai nuo to, kokio konkretaus asmens kaltė bus nustatyta, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas tokių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.).

Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 ir galiojusių 2013-04-30 nelaimingo atsitikimo darbe momentu, 71 punkte nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) įmonės vadovo, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui. Byloje esantis 2013-06-12 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 (forma N-1) nustatyta tvarka nėra nuginčytas, o jame esantys sprendimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė akte konstatuoti netinkamas pavojingų darbų organizavimas, darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos darbe klausiniais darbuotojo, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras 2013-10-30 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 94-1-00373-13 dėl galimų darbo saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų pažeidimo UAB „Š. b.“, kuomet 2013-04-30 dirbdamas statybų objekte mirtinai susižalojo K. B., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b. l. 153-155). Teismas pažymi, kad prejudicinę galią civilinėje byloje turi tik visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) ir teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių (CPK 182 str. 3 p.). Nagrinėjamu atveju joks teismo nuosprendis priimtas nebuvo, o prokuratūros nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, todėl jie vertintini tik kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad būtent 2013-06-12 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, o ne ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai dėl baudžiamojo persekiojimo procedūrų nutraukimo, turi lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi.

Pažymėtina, kad tai, jog atsakovas įvykus nelaimingam atsitikimui iš dalies padengė K. B. laidojimo išlaidas, neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti ieškovės patirtą neturtinę (moralinę) žalą. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 str.). Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.). Šioje byloje teismas, nustatydamas priteistiną iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į tai, kad ieškovei dėl sugyventinio K. B., su kuriuo ji kartu gyveno apie 15 metų ir buvo siejami glaudžių šeiminių ryšių, žūties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sunkių psichologinių ir fizinių išgyvenimų, emocinę depresiją; nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo K. B., įvyko dėl atsakovo kaltės, nesiėmus priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir tinkamai neorganizavus darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės įmonėje; paties K. B. nepakankamai atsargius veiksmus. Ieškovė dėl K. B. mirties pablogėjusios sveikatos jokiais medicininiais dokumentais nepagrindė. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Teismas, siekdamas nenukrypti nuo nusistovėjusio neturtinės žalos atlyginimo dydžio panašiose pagal faktines aplinkybes bylose, atsižvelgia į šiose bylose priimtus sprendimus (nutartis) ir priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tokiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, priteisus ieškovei iš atsakovo 4344,30 Eur ( 15 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, nebus pažeisti CK 1.5 įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1882,53 Eur už K. B. laidotuves ir kapavietės sutvarkymą: gedulingus ir metinių pietus, užmokestį giesmininkams ir kunigui per laidotuves bei metines, trinkelių išklojimą bei kapo uždengimą. Teismo nuomone, ieškovės reikalaujamos priteisti minėto dydžio laidojimo išlaidos nėra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais ir yra aiškiai per didelės. Atsakovas teigia jau apmokėjęs 3353,50 Lt K. B. laidojimo išlaidų. Šalys sutinka, kad UAB „Š. b.“ sumokėjo už K. B. šarvojimo salės nuomą, laidojimo drabužius, gėles, duobės iškasimą, tačiau liko nepadengtos išlaidos už gedulingus pietus ir kapavietės, kuri dar negalėjo būti įrengta, sutvarkymą. Atlygintinos kapavietės sutvarkymo išlaidos nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo pastatymo ir aplinkos sutvarkymo išlaidos. Remiantis paminėtomis aplinkybėmis bei protingumo ir nuosaikumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad 800 Eur suma yra pakankama ieškovės patirtoms su K. B. laidojimu susijusioms likusioms išlaidoms padengti.

Likusią dalį ieškinio atmesti.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 154 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 3 p., 85 str. 1 d. 1 p., 8 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Š. b.“, įmonės kodas 177000697, 4344,30 Eur (15000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, 800 Eur laidojimo išlaidų ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Š. b.“ 154 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Likusią dalį ieškinio atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.