- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- II-305-311/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02062-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Pažeidėjas
- D. V.
- Advokatai
- Mindaugas Šeškauskis
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 12.29Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (ANK 290 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Įžanginė dalis
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. V., jos atstovui advokatui Mindaugui Šeškauskiui,
institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento atstovei Vidai Gagienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. skundą dėl Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento 2017-10-03 nutarimo dėl sutikimo su skundu iš dalies dėl 2017-09-07 priimto nutarimo Nr. 116686899-17 panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. 2017-08-24 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, medžioklės vadovas, 2016-05-13 medžioklės lape Nr. 20, galiojančiame nuo 2016-05-13 iki 2016-06-30 ir 2016-10-01 medžioklės lape Nr. 27, galiojančiame nuo 2016-10-01 iki 2016-12-03, nėra įrašęs sumedžiotų šernų patinų amžiaus. Šerno patinai pagal lapuose pateiktą informaciją buvo sumedžioti 2016-06-25 ir 2016-10-15 vykusių medžioklių metu. Tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 2 dalyje.
Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento specialisto 2017-09-07 nutarimu Nr. AM-KAUANN-116686899-17 D. V. už pažeidimo, numatyto ANK 290 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 200 eurų bauda.
D. V., nesutikdamas su 2017-09-07 priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apylinkės teismui per Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017-10-03 priėmė nutarimą dėl sutikimo su skundu iš dalies, kuriame perkvalifikavo administracinį teisės pažeidimą iš ANK 290 str. 2 d. į ATPK 85 str. 2 d., kadangi pažeidimas padarytas iki 2017-01-01. D. V., nesutikdamas su 2017-10-03 priimtu nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui per Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą.
Teismo posėdžio metu D. V. skundą grindžia tais pačiais motyvais ir argumentais, išdėstytais 2017-11-02 Kauno apylinkės teisme gautame skunde. Skunde išdėstytos faktinės aplinkybės apie tai, kad 2017-08-03 Kauno RAAD Jonavos agentūra patikrinimo akte Nr. JOP-68 (toliau - Patikrinimo aktas) nurodė, kad atliko tikrinamo objekto - medžiotojų klubo „Santaka“, į. k. 193135491, Klaipėdos g. 7, Jonava, planinį patikrinimą pagal 2013-06-27 išduotą LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos departamento leidimą vykdyti medžiotojų klubo „Santaka“ patikrinimus dėl medžioklės ploto vienete medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo. Kauno RAAD Jonavos agentūra Patikrinimo akte nurodė, kad paskutinis patikrinimas atliktas 2015-09-09 ir jo metu pažeidimų nenustatyta. Taip pat Patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimo metu buvo patikrinti 2016 metų medžioklės sezono metu būrelio pirmininko Romualdo Jakubonio išduoti medžioklės lapai (patikrinti medžioklės lapai išduoti nuo 2016 04 01 Nr. 13 iki 2017 06 02 Nr. 55) - viso 43 vienetai, iš kurių 6-iose medžioklės lapuose buvo nustatyti pažeidimai. Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinus 2016-2017 metų medžioklės sezono metu organizuotų medžioklių lapuose pateiktą informaciją, kurią pildo medžioklės vadovai, nustatyta, kad medžioklės vadovas D. V. 2016-05-13 medžioklės lape Nr. 20, galiojančiame nuo 2016 gegužės 13 d. iki 2016 m. birželio 30 d. ir 2016 m. spalio 1 d. medžioklės lape Nr. 27, galiojančiame nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 3 d., nėra įrašęs sumedžiotų šernų patinų amžiaus, kurie pagal šiuose lapuose pateiktą informaciją buvo sumedžioti 2016 m. birželio 25 d. ir 2016 m. spalio 15 d. vykusių medžioklių metu. Patikrinimo akte taip pat buvo nurodyta, kad medžioklės vadovas D. V. nepildydamas informacijos kitoje medžioklės lapų pusėje apie šernų amžių pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau- Medžioklės taisyklės) 22 punkto reikalavimus. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal LR ANK 290 str. 1 d. 2016 08 24 Kauno RAAD Jonavos agentūra administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-KAUANP-114491841-17 nustatė, kad D. V., būdamas medžioklės vadovu 2016 m. gegužės 13 d. medžioklės lape Nr. 20, galiojančiame nuo 2016 gegužės 13 d. iki 2016 m. birželio 30 d., ir 2016 m. spalio 1 d. medžioklės lape Nr. 27, galiojančiame nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 3 d., nėra įrašęs sumedžiotų šernų patinų amžiaus, kurie pagal lapuose pateiktą informaciją buvo sumedžioti 2016 m. birželio 25 d. ir 2016 m. spalio 15 d. vykusių medžioklių metu. Kauno RAAD Jonavos agentūra protokole nurodė, kad medžioklės vadovas D. V., nepildydamas informacijos kitoje medžioklės lapų pusėje apie šernų amžių pažeidė Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal LR ANK 290 str. 2 dalį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Kauno RAAD Jonavos agentūra netikrino byloje surinktų įrodymų, galimai paneigiančių pareiškėjo kaltę. Taip pat pareiškėjui nebuvo išaiškinta ir suteikta teisė teikti paaiškinimus, kuriuose jis galėjo nurodyti, kad sumedžiotų šernų amžių po vykusių medžioklių buvo pateikęs Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai kartu su šiai tarnybai teikiamais mėginiais dėl trichinelių lervų nustatymo. 2017-09-07 Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Kazys Mikalauskas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KAUANN-116686899-1, kuriame nurodė esant nustatyta, jog pareiškėjas, būdamas medžioklės vadovu, nepildė informacijos kitoje medžioklės lapų pusėje apie šernų amžių, taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkto reikalavimus. Nutarime buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą pagal ATPK 85 str. 1 d., todėl pareiškėjui vadovaujantis LR ANK 290 str. 2 d. šiuo nutarimu paskirtina administracinė nuobauda - 200 Eur dydžio bauda. Kauno RAAD 2017-09-07 vykusio viešojo posėdžio metu pareigūnas jokių naujų bylos aplinkybių netyrė, jokių papildomų paaiškinimų ar duomenų dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo ir faktinių aplinkybių nustatymo iš pastarojo nereikalavo, neprašė jo pateikti paaiškinimų, o nutarimą surašė vadovaujantis tik išskirtinai 2017-08-24 Kauno RAAD Jonavos agentūros surašytu protokolu. Taip pat netikrino ir nevertino byloje surinktus įrodymus, absoliučiai atmetant bet kokias galimas prielaidas dėl pareiškėjo kaltės nebuvimo. Atsižvelgiant į tai manytina, jog administracinio nusižengimo byla pareiškėjo D. V. atžvilgiu buvo vedama iš esmės pažeidžiant jo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. 2017-09-26 pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KAUANN-116686899-1, pateikė Kauno apylinkės teismui per Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentą skundą dėl nepagrįstai priimto nutarimo pareiškėjo atžvilgiu, kuriame nurodė, kad nebuvo nustatyta pastarojo kaltė, netinkamai kvalifikuotas padarytas pažeidimas, netinkamai taikytas įstatymas, netinkamai vertinti įrodymai. Taip pat prašė panaikinti 2017-09-07 nutarimą Nr. AM-KAUANN-116686899-17 ir bylą nutraukti dėl teisės pažeidimo pakartotinumo nebuvimo ir suėjusios senaties terminui. 2017-10-03 Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Kazys Mikalauskas priėmė naują nutarimą dėl sutikimo su skundu iš dalies dėl 2017-09-07 nutarimo Nr. 116686899-17, kuriame nurodė, kad tariamą pažeidimą pareiškėjas padarė iki 2017-01-01, t. y. iki ANK įsigaliojimo momento ir jo veika atitinka pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 2 d., kurios sankcija užtraukia baudą nuo 86 iki 289 Eur su pažeidimo padarymo įrankių, priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo (baudos vidurkis 187.50 Eur). Už analogišką veiką pagal ANK 290 str. 2 d. sankcijoje yra didesnė, nes pažeidimas užtraukia baudą nuo 90 iki 300 Eur (baudos vidurkis 195 Eur). Atsižvelgiant į tai, D. V. inkriminuotas pažeidimas neperkvalifikuotinas į nusižengimą numatytą ANK ir nagrinėjamas kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 85 straipsnio 2 dalyje, todėl jo baudos dydis turi būti sumažintas. Taip pat, Kauno RAAD sutiko su pareiškėjo argumentais, kad vienam iš tariamų pažeidimų patikrinimo metu jau buvo suėjusi senatis, todėl pareiškėjas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal 2016 m. gegužės 13 d. medžioklės lapo Nr. 20, galiojančio nuo 2016 gegužės 13 d. iki 2016 m. birželio 30 d padarytą tariamą pažeidimą. Skunde teigiama, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas pirmiausiai dėl to, kad Kauno RAAD, įrodinėdamas pareiškėjo kaltę netinkamai vertino bei tikrino byloje surinktus įrodymus, kurie turi reikšmingos įtakos pareiškėjo nekaltumo nustatymui. Taip pat Kauno RAAD Jonavos agentūra ne tik nepagrįstai surašė pareiškėjui protokolą, bet ir aplaidžiai vykdė planinį medžiotojų klubo patikrinimą, kuriuo metu galėjo ir privalėjo nustatyti kad Medžiotojų klubas „Santaka“, kuriam priklauso ir pareiškėjas, naudojo 2014 m. sausio 30 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-81 patvirtintą pavyzdinę medžioklės lapo formą, o ne naują 2015 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-936, kurių pildymo tvarka iš esmės skiriasi, kadangi pavyzdinėse medžioklės lapo formose nurodomi skirtingi Medžioklės Taisyklių punktų reikalavimai. Inkriminuojant ATPK 85 straipsnį būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, tyčią arba neatsargumą dėl Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimų pažeidimo nesilaikant nustatytų taisyklių pildant medžioklės lapus. Vadovaujantis LR Medžioklės taisyklių 22 punktu, <...> sumedžiojus šernus, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus bei šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, numatytus Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose. Vadovaujantis ATPK 11 straipsnio nuostatomis, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, nustačius, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko priešingus teisei veiksmus, byloje būtina nustatyti ir tai, ar jis turėjo galimybę laisvai pasirinkti tam tikrą elgesio variantą ir sąmoningai, savo noru pasirinko neteisėtus veiksmus ar neveikimą, t. y. būtina nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, numatyto ATPK 85 straipsnio nuostatos arba įrodyti pažeidėjo neatsargumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas jam inkriminuojamą pažeidimą dėl nenurodyto sumedžiotų šernų amžiaus padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas pildė Medžiotojų klubo „Santaka“ pirmininko išduotus medžioklės lapus neįtardamas, kad pildė negaliojančią 2014 m. sausio 30 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-81 patvirtintą pavyzdinę medžioklės lapo formą (toliau - 2014 m. medžioklės lapas) t. y., 2014 medžioklės lape medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas privalėjo nurodyti Medžioklės Taisyklių 15.3, 21, 28 punktų reikalavimus. Pareiškėjas privalėjo nurodyti tik sumedžioto gyvūno lytį, tačiau amžiaus pagal minėtus Medžioklės taisyklių punktus įpareigotas nurodyti nebuvo. Šis įpareigojimas buvo pateiktas tik naujoje 2015 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-936 patvirtintoje pavyzdinėje medžioklės lapo formoje (toliau- 2015 m. medžioklės lapas), kurioje reikalauta nurodyti Medžioklės Taisyklių 15.3, 22, 28 punktų reikalavimus. Akivaizdu, kad naujoji medžioklės lapo pavyzdinė forma iš esmės nieko nesiskyrė nuo senosios, todėl pareiškėjas negalėjo žinoti ar numatyti, jog pildo negaliojančią medžioklės lapo formą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Kauno RAAD 2017-10-03 nutarime nepagrįstai aiškino, kad „Pareiškėjas įrašydamas antroje medžioklės lapų Nr. 20, Nr. 27 pusėje esančius įrašus apie šernų lytį patvirtina, kad jam Taisyklių 22 punkto reikalavimai yra žinomi, tokiu atveju amžiaus neįrašymas vertinamas kaip sąmoningas veiksmas“, kadangi nors pareiškėjas ir nurodė medžioklės lape sumedžioto gyvūnų lytį, tačiau negalėjo žinoti, kad jam yra pareiga nurodyti sumedžiotų gyvūnų amžiaus. Medžioklės Taisyklių 21 punkte aiškinama, jog „<..> Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotu vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokiu medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.“ Medžioklės taisyklių 22 punkte numatyta, <...> sumedžiojus šernus, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje <..>. Pareiškėjas pažymi, kad nors Kauno RAAD atlikdami planinį patikrinimą turėjo ir galėjo patikrinti, ar medžiotojų klubo „Santaka“ naudoja aktualią medžioklės lapo pavyzdinę formą, tačiau šito nepadarė. Pareiškėjas, pildydamas medžioklės lapus tikslingai laikėsi jame nurodytų Medžioklės Taisyklių punktų. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas priklauso Medžiotojų klubui „Santaka“ ir jam medžioklės lapus išduoda medžiotojų klubo pirmininkas, o pareiškėjui nėra numatytos pareigos tikrinti, ar medžioklės lapas, kurį jam išdavė medžiotojų klubo pirmininkas, atitinka įstatyminį reglamentavimą (tokia pareiga numatyta medžioklės klubo pirmininkui), akivaizdu, jog pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuojamo ATPK pažeidimo nagrinėjamu atveju nustatytina nėra. Kauno RAAD ne tik nepagrįstai inkriminavo apeliantui pažeidimą pagal ATPK 85 str. 2 d, bet ir paskyrė 187 Eur dydžio baudą, kas yra akivaizdžiai neproporcinga tariamai padarytam pažeidimui, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo kaltė apskritai nėra įrodyta, o padarytas tariamas pažeidimas jokios žalos ar kitokių neigiamų padarinių iš viso net nesukėlė - visi duomenys apie šernų amžių buvo pateikti valstybei kitu būdu nei įrašant juos į medžioklės lapus ir būtent tai vienintelei valstybės institucijai (veterinarijos tarnybai), kuriai šie duomenys gali būti aktualūs ir naudojami statistikos tikslais. Kauno RAAD tokių duomenų apie šernų amžių nerenka ir jų iš viso neanalizuoja. Pareiškėjui inkriminuojant administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) remiantis objektyviais duomenimis iš viso nebuvo nustatyta pareiškėjo kaltė arba neatsargumas, be to, Kauno RAAD netinkamai kvalifikavo padarytą pažeidimą, ko pasėkoje, netinkamai taikė įstatymą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nutarimu pritaikė neproporcingą nuobaudą, todėl darytina išvada, kad Kauno RAAD priimtas nutarimas administracinio pažeidimo byloje yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinė byla pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio pažeidimo ar nusižengimo sudėties. Pareiškėjas nepripažįsta padaręs pažeidimą, tačiau tuo atveju, jeigu Kauno apylinkės teismas vis dėlto pripažintų jį kaltu pagal ATPK 85 straipsnio numatytą pažeidimą, manytina, kad nepagrįstai asmuo buvo nubaustas pagal ATPK 85 str. 2 d. Pagal ATPK 85 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto už administracinio nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus pažeidimus. Asmuo turi suvokti (numanyti), kad jo daromi veiksmai yra tiesiogiai susiję su medžioklės taisyklių pažeidimu ir šie veiksmai daromi pakartotinai, t. y., asmuo darydamas pažeidimą turėjo žinoti, kad jis jau yra baustas už Medžioklės taisyklių pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pakartotinas administracinės teisės pažeidimas yra tada, kai padaromas tos pačios rūšies administracinės teisės pažeidimai, kurių padarymas pakartotinai padaromas per metus ir už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas padarė tariamą Medžioklės taisyklių pažeidimą 2016-06-25 ir 2016-10-15, tai toks pažeidimas bus jo pirmasis pažeidimas per tą atitinkamą laikotarpį, todėl pakartotinumą kaip sąlygą taikyti pareiškėjo patraukimui administracinėn atsakomybėn Kauno RAAD taikyti negalėjo, dėl ko taikyti pareiškėjui sankciją pagal ATPK 85 str. 2 d. teisinio pagrindo neturėjo. Be to, protokole bei nutarimuose netikslingai nustatytos faktinės aplinkybės, nebuvo renkami įrodymai, nustatant pareiškėjui administracinio pažeidimo aplinkybės, nebuvo užtikrintos jo teisės (teikti paaiškinimus, prašymus). Darytina išvada, kad priimtas nutarimas pareiškėjo atžvilgiu yra neteisėtas, kadangi pareiškėjas tikslingai pildė medžioklės lapą tokį, kokį jam išdavė ir pasirašė medžiotojų klubo „Santaka“ pirmininkas pagal šiame lape nurodytus Medžioklės Taisyklių punktų reikalavimus. Akivaizdu, kad Kauno RAAD surašius protokolą bei priėmus nutarimą pareiškėjo atžvilgiu tai padarė neturint teisinio pagrindo. Be to, Kauno RAAD protokolą surašė netinkamai, nenustatė reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai nustatė pažeidimą padariusi asmenį, neužtikrino pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Taip pat, net ir tuo atveju jeigu pareiškėjo tariama kaltė būtų įrodyta pagal ATPK 85 straipsnį, laikytina, kad pareiškėjas padarė tariamą Medžioklės taisyklių pažeidimą 2016-06-25 ir 2016-10-15, tai toks pažeidimas bus jo pirmasis pažeidimas per tą atitinkamą laikotarpį, todėl pakartotinumą kaip sąlygą taikyti pareiškėjo patraukimui administracinėn atsakomybėn Kauno RAAD taikyti negalėjo. Darytina išvada, kad Kauno RAAD priimtas 2017-10-03 nutarimas dėl sutikimo su skundu iš dalies dėl 2017-09-07 nutarimo Nr. 116686899-17 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentas – atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodo, kad pareiškėjo padarytą administracinį pažeidimą patvirtina 2017-08-24 administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-KAUANP-114491841-17, 2016-05-05 Medžioklės lapas Nr. 20, 2016-10-05 Medžioklės lapas Nr. 27, 2017-09-28 išrašas iš Administracinių nusižengimų registro dėl administracinės nuobaudos sumokėjimo, 2017-08-03 Patikrinimo aktas Nr. JOP-68. Institucija atkreipia dėmesį, kad D. V. dalyvavo surašant 2017-08-24 administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-KAUANP-114491841-17 bei pasirašė. Iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pradžios ir bylos nagrinėjimo metu jokių rašytinių paaiškinimų ar prašymų nepateikė. Taip pat bylos nagrinėjimo metu neneigė administracinio nusižengimo protokole nustatytų faktų, bet reiškė įsitikinimą, kad Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 22 punkto nepažeidė, kadangi šernų amžius įrašytas VMVT Jonavos VMVT mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti 2016 m. birželio 26 d. aktą Nr. 452/388 ir 2016 m. spalio 10 d. aktą Nr. 735/563. D. V. antrose medžioklės lapų Nr. 20 ir 27 pusėse esantys įrašai apie šernų lytį patvirtina, kad jam Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 22 punkto reikalavimai yra žinomi, taigi, tokiu atveju šernų amžiaus neįrašymas vertintinas kaip sąmoningas veiksmas. Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimais atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė yra pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Už Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 22 punkto reikalavimų nevykdymą asmenims numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, tačiau pagal už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017-04-21 nutarimu D. V. už Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 22 ir 23 punktų pažeidimus paskyrė 90 EUR baudą pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Paskirtą nuobaudą pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį D. V. įvykdė (sumokėjo) 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi D. V. sumažino nuobaudą ir paskyrė 40 EUR baudą pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl 2016 m. gegužės 13 d. ir 2016 m. spalio 15 d. pažeidimų priimtas 2017 m. rugsėjo 7 d., t. y. tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, yra padarytas pakartotinai per metus, todėl ši aplinkybė pripažįstama kaip sunkinanti. Prašo 2017-10-03 nutarimą palikti galioti ir skundo netenkinti.
D. V. skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. V. 2017-08-24 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, medžioklės vadovas, 2016-05-13 medžioklės lape Nr. 20, galiojančiame nuo 2016-05-13 iki 2016-06-30 ir 2016-10-01 medžioklės lape Nr. 27, galiojančiame nuo 2016-10-01 iki 2016-12-03, nėra įrašęs sumedžiotų šernų patinų amžiaus. Šerno patinai pagal lapuose pateiktą informaciją buvo sumedžioti 2016-06-25 ir 2016-10-15 vykusių medžioklių metu. Tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 2 dalyje. Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento specialisto 2017-09-07 nutarimu Nr. AM-KAUANN-116686899-17 D. V. už pažeidimo, numatyto ANK 290 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 200 eurų bauda. D. V., nesutikdamas su 2017-09-07 priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apylinkės teismui per Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017-10-03 priėmė nutarimą dėl sutikimo su skundu iš dalies, kuriame perkvalifikavo administracinį teisės pažeidimą iš ANK 290 str. 2 d. į ATPK 85 str. 2 d. Institucija, priėmusi 2017-10-03 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nutarimą motyvavo tuo, jog nuo 2017-01-01 vietoj galiojusio ATPK įsigaliojo ANK, kurio patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017-01-01 padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė nei ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. D. V. pažeidimą padarė iki 2017-01-01, jo veika atitinka pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 2 d., kurios sankcija užtraukia baudą nuo 86 iki 289 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo (baudos vidurkis 187,50 Eur). Už analogišką veiką pagal ANK 290 str. 2 d. sankcijoje yra didesnė, nes pažeidimas užtraukia baudą nuo 90 iki 300 eurų (baudos vidurkis 195 Eur), todėl institucija inkriminuoto nusikaltimo neperkvalifikavo į nusižengimą, numatytą ANK ir nagrinėjo kaip administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 2 d.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundą padavęs asmuo D. V. ginčija patį administracinio nusižengimo faktą ir nurodo, kad inkriminuojant ATPK 85 straipsnį būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, tyčią arba neatsargumą dėl Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimų pažeidimo nesilaikant nustatytų taisyklių pildant medžioklės lapus. Paaiškino, jog pildė 2014 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-81 patvirtintą pavyzdinę medžioklės lapo formą, o ne naują 2015 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-936, kurių pildymo tvarka iš esmės skiriasi, kadangi pavyzdinėse medžioklės lapo formose nurodomi skirtingi Medžioklės Taisyklių punktų reikalavimai. Pažymėjo, kad naujoji medžioklės lapo pavyzdinė forma iš esmės nieko nesiskyrė nuo senosios, todėl jis negalėjo žinoti ar numatyti, jog pildo negaliojančią medžioklės lapo formą. Be to, jam nėra numatytos pareigos tikrinti, ar medžioklės lapas, kurį jam išdavė medžiotojų klubo pirmininkas, atitinka įstatyminį reglamentavimą - tokia pareiga numatyta medžioklės klubo pirmininkui, todėl pareiškėjo įsitikinimu jam inkriminuojamo ATPK pažeidimo nėra. Be to, šis pažeidimas būtų jo pirmasis pažeidimas per tą atitinkamą laikotarpį, todėl pakartotinumą kaip sąlygą taikyti pareiškėjo patraukimui administracinėn atsakomybėn Kauno RAAD taikyti negalėjo, dėl ko taikyti pareiškėjui sankciją pagal ATPK 85 str. 2 d. teisinio pagrindo neturėjo.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo sudėtis įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais rašytiniais įrodymais - administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kita rašytine bylos medžiaga. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų D. V. kaltei patvirtinti, o pareiškėjo akivaizdžios kaltės, grindžiamos kitais pagrįstais ir teismo ištirtais įrodymais, neigimas yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Teismas pažymi, kad ir ATPK 85 str. reglamentavo (iki 2017-01-01), ir ANK 290 str. šiuo metu reglamentuoja (nuo 2017-01-01) medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Tiek ATPK 85 str. 2 d., tiek ANK 290 str. 2 d. užtraukia baudą asmeniui, kuris administracinį nusižengimą padaro pakartotinai, t. y. už tokius pat veiksmus jau yra baustas administracine nuobauda. Institucija, priėmusi nutarimą D. V. atžvilgiu, nurodė, jog minėtas asmuo 2017-04-21 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 85 str. 1 d., todėl 2016-06-25 ir 2016-10-15 pažeidimai, už kuriuos 2017-09-07 nutarimu D. V. paskirta administracinė nuobauda, yra padaryti pakartotinai per metus ir ši aplinkybė pripažįstama kaip sunkinanti. Teismas atkreipia dėmesį, jog D. V. 2017-04-21 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas už pažeidimą, padarytą 2016-12-28, o 2017-09-07 Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento nutarimu D. V. nubaustas už pažeidimus, padarytus 2016-06-25 bei 2016-10-15 ir šiuo laikotarpiu asmuo dar nebuvo baustas administracine nuobauda. Todėl pakartotinumą kaip sąlygą taikyti pareiškėjo patraukimui administracinėn atsakomybėn Kauno RAAD taikyti negalėjo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) byloje, gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą (pažeidimą). Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) kvalifikavimą. Teismo vertinimu, D. V. veiksmai perkvalifikuojami iš ATPK 85 straipsnio 2 dalies į ATPK 85 straipsnio 1 dalį, skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį – įspėjimą.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. V. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento 2017-10-03 nutarimą dėl sutikimo su skundu iš dalies dėl 2017-09-07 nutarimo Nr. 116686899-17.
D. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam įspėjimą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.