- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- 2-1654-330/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00405-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. K.-L.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Ž. K.-L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo (civilinė byla Nr. B2-401-278/2015).
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi IĮ „Kralia“ iškėlė bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Algsta“. Šia nutartimi įmonės savininkei Ž. K.-L. nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus bei viso turimo turto sąrašą. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2015 m. balandžio 21 d., tačiau per nutartyje nurodytą terminą įmonės turtas bei dokumentai bankroto administratoriui perduoti nebuvo. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartimi, administratoriaus prašymu Ž. K.-L. už turto ir dokumentų neperdavimą paskirta 500 Eur bauda.
Suinteresuotas asmuo Ž. K.-L. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą panaikinti arba sumažinti 2015 m. birželio 10 d. nutartimi paskirtą baudą. Nurodė, kad apie įmonei iškeltą bankroto bylą faktiškai sužinojo tik 2015 metų gegužės mėnesio pradžioje, ieškojo teisinės pagalbos ir susisiekė su bankroto administratoriumi, informuodama apie savo laikiną išvykimą ir nukreipdama susisiekti su ją atstovaujančiais teisininkais. Suinteresuoto asmens nuomone, toks elgesys buvo sąžiningas ir atitiko susidariusią situaciją. Taip pat nurodė, kad nei įmonės savininkė, nei jos sutuoktinis nėra įsidarbinę, augina mažametę dukrą, todėl teismo paskirta bauda pažeis šeimos interesus.
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi suinteresuoto asmens Ž. K.-L. prašymą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas atmetė suinteresuoto asmens argumentą, esą apie bankroto bylos iškėlimą tas asmuo sužinojo tik 2015 metų gegužės mėnesį. Pažymėjo, jog minėta aplinkybė įmonės savininkei buvo žinoma nuo 2014 metų pabaigos. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog įmonės savininkė išvyko į užsienį, neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti teismo įpareigojimus, nes įmonės savininkė turi teisę suteikti įgaliojimus kitiems asmenims atlikti jai nustatytus veiksmus. Teismas pažymėjo, jog išvykimas į užsienio valstybę nelaikytinas svarbia ir pateisintina priežastimi. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą sumažinti baudą, pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo neįrodė aplinkybių, kuriomis prašymas buvo grindžiamas. Pažymėjo, jog su prašymu pateiktas įrodymas leidžia daryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo užsienio valstybėje gauna išmokas.
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Ž. K.-L. prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, pateisinančias dokumentų ir turto neperdavimą. Teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, jog įmonės savininkė iš Lietuvos išvyko likus dienai iki bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo prašymą dėl baudos panaikinimo, nesigilino į įmonės savininkės nurodytas aplinkybes. Teismas nevertino įmonės savininkės elgesio po bankroto bylos iškėlimo, kuomet po nutarties iškelti bankroto bylą iškėlimo ji elgėsi aktyviai – kreipėsi į teisininkus, skundė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, teikė taikos sutarties projektą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybę dėl įmonės savininkės išvykimo į užsienio valstybę. Teismo pastabos, esą ji galėjo pasirūpinti atstovavimu, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog suinteresuotas asmuo neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirtą baudą sumažinti. Teismas turėjo pareigą įrodymus apie suinteresuoto asmens turtinę ir socialinę padėtį rinkti savo iniciatyva.
Atsiliepime pareiškėjas IĮ „Kralia“ bankroto administratorius prašo atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties, taip pat palikti galioti ankstesnę teismo nutartį, kuria buvo paskirta bauda. Atsiliepimo esminiai argumentai:
Pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą suinteresuoto asmens šeimos nariams įteiktas 2015 m. balandžio 29 d. Apie išvykimą į užsienį suinteresuotas asmuo bankroto administratorių informavo tik 2015 m. birželio 4 d. Apie inicijuotą bankroto procesą suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Žinodamas apie šį procesą turėjo informuoti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Informacija apie bankroto bylos iškėlimą buvo patalpinta Įmonių bankroto departamento internetinėje svetainėje. Įmonės savininkės sutuoktinis, kaip įmonės darbuotojas, buvo informuotas apie galimybę gauti su darbo užmokesčiu susijusias išmokas, tačiau savo teise nepasinaudojo. Ši aplinkybė paneigia suinteresuoto asmens teiginius dėl šeimos sunkios turtinės padėties. Suinteresuoto asmens atstovai bankroto procese veikia pasyviai. Pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę paskirti žymiai didesnę baudą, todėl aptariamu atveju nėra pagrindo jos sumažinimui.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti teismo paskirtą baudą už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pareigų neįvykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis suinteresuoto asmens Ž. K.-L. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015).
Juridinių asmenų registro duomenimis apeliantė nuo 2007 m. kovo 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo IĮ „Kralia“ savininkė ir vadovė. Neginčytina, kad ĮBĮ nustatyta pareiga bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus tenka būtent apeliantei, kuri šią pareigą turėjo įvykdyti per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2015 m. balandžio 21 d.). Iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų matyti, kad apeliantė įmonės turto ir dokumentų nėra perdavusi, t. y. neįvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose, be kita ko, ir atskirajame skunde šios aplinkybės iš esmės neneigia, tačiau nurodo, kad bankroto administratoriui dokumentų neperdavė dėl objektyvių aplinkybių: dar iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo išvyko į užsienio valstybę, todėl apie pareigą perduoti dokumentus ir turtą buvo informuota pavėluotai ir netinkamai. Atskirajame skunde apeliantė išreiškė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo pastaba, jog išvykimo atveju ji turėjo pasirūpinti atstovavimu, taip pat nurodė, kad paskirtos baudos dydis pažeidžia apeliantės, auginančios mažametį vaiką, interesus. Apeliacinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, jog apeliantės nurodytos aplinkybės nepateisina ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytos pareigos nevykdymo, taip pat nesudaro pagrindo paskirtą baudą sumažinti.
Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog dar iki Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, o apeliantei nustatytas įpareigojimas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, priėmimo apeliantei buvo žinoma apie pradėtą IĮ „Kralia“ bankroto procesą. Iš Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties turinio matyti, kad apeliantė teikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 10). Iš bylos matyti, kad apeliantė 2015 m. vasario 23 d. teismui pateikė ir kitą procesinį dokumentą, kuriame pareiškė nuomonę dėl trečiojo asmens įtraukimą į procesą (b. l. 26). Apeliantei taip pat buvo išsiųstos 2015 m. kovo 9 d. ir 2015 m. kovo 26 d. nutarčių kopijos, kuriomis ji buvo informuota apie bylos nagrinėjimo eigą, ketinimą bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti teismo posėdyje (b. l. 27-29). Byloje nėra duomenų, jog nurodytieji procesiniai sprendimai apeliantei nebuvo įteikti, tokių argumentų nepateikė ir apeliantė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bankroto bylą, jos priėmimo dieną buvo išsiųsta apeliantei. Bankroto administratoriaus pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo įteiktas apeliantės šeimos nariui 2015 m. balandžio 30 d. Tą pačią dieną bankroto administratorius apie bankroto bylos iškėlimą ir pareigą perduoti įmonės turtą bei dokumentus apeliantę informavo ir elektroniniu paštu. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių pakanka išvadai, jog tiek bankroto bylos iškėlimo faktas, tiek pareiga perduoti įmonės turtą ir dokumentus, tiek šios pareigos įvykdymo sąlygos apeliantei buvo žinomos. Tokių aplinkybių kontekste apeliacinis teismas pažymi, jog apeliantė, žinodama apie vykstantį jai priklausančios įmonės bankroto procesą, net keisdama gyvenamąją vietą (išvykdama gyventi į užsienio valstybę), apie tai turėjo informuoti teismą, o vėliau ir bankroto administratorių arba pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Apeliacinio teismo vertinimu, esant minėtoms aplinkybėms, apeliantės išvykimas į užsienio valstybę likus vienai dienai iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, neatleidžia nuo pareigos bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo nepaneigia ir deklaratyvus apeliantės teiginys apie nepatogumus ir sąnaudas, nurodytos pareigos vykdymą pavedant atstovui.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog apeliantės nurodytos aplinkybės nepateisina pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus neįvykdymo ir neatleidžia nuo būtinumo šią pareigą įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015 m. birželio 10 d. nutartimi apeliantei paskyrė baudą, nes tokiu jos elgesiu yra trukdoma įgyvendinti bankroto proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, tinkamai atlikti įmonės bankroto procedūras.
Pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme apeliantė alternatyviai prašė sumažinti paskirtą 500 Eur baudą. Šiuo klausimu nurodė, kad nei ji (apeliantė), nei jos sutuoktinis nėra įsidarbinę, augina mažametę dukrą, todėl teismo paskirta bauda pažeis šeimos interesus. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė tokio pobūdžio prašymą, pažymėjęs, jog nebuvo įrodytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu turėjo būti aktyvus ir pats surinkti apeliantės turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, šiame procese taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip atleidimas byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015). Todėl pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo pastaba, jog įmonės vadovė turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą dėl baudos sumažinimo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog Ž. K.-L. šioje byloje atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas), todėl apeliantė turėjo realią galimybę pateikti įrodymus, pagrindžiančius pastarosios (blogą) turtinę padėtį. Apeliantė nepateikė teismui jokių duomenų apie turimą turtą, pinigines lėšas banko (bankų) sąskaitose, gaunamas pajamas bei turimus įsipareigojimus, iš kurių galima būtų spręsti apie paskirtos baudos sukeliamas itin neigiamas pasekmes. Nesant šių duomenų spręsti, kad paskirta 500 Eur bauda yra per didelė, nebuvo pagrindo. Tokių duomenų nepateikta ir su atskiruoju skundu. Pastebėtina, kad už dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte yra numatyta maksimali 2 896 Eur bauda, todėl teismo paskirta 500 Eur bauda nelaikytina nepagrįstai didele.
Kiti apeliantės argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl atsisakymo panaikinti skirtą baudą teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl baudos panaikinimo, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.