Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-02 nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kalu pagal LR BK 186 str. 1 d. ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2006-08-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, iš dalies prie neatliktos bausmės dalies pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. nuteistas už tai, kad nuo 2010-12-17, kuomet jo namuose, esančiuose Panevėžio rajone, Panevėžio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), buvo sumontuoti virtuvės baldai, žadėdamas juos sumontavusiam nukentėjusiajam M. P. atsiskaityti už baldus ir atliktą darbą tą pačią dieną, o vėliau - laikotarpyje nuo 2010-12-18 iki 2010-12-20 žadėdamas, kad atsiskaitys 2010-12-20, vengdamas pokalbių ir susitikimų su nukentėjusiuoju M. P., o būtent: neatsiliepdamas telefonu bei neįsileisdamas nukentėjusiojo M. P. į namus, o taip pat melagingai nurodydamas, kad už baldus bei jų sumontavimą atsiskaitė, apgaule vengė pagal žodžiu sudarytą sutartį atsiskaityti už gautas prekes - virtuvės baldus bei už atliktas paslaugas - baldų užsakymą ir sumontavimą, dėl ko nukentėjusiajam M. P. padarė 2450 litų turtinės žalos.

T. T. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-02 nuosprendį ir prašo nuosprendį panaikinti bei priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde teigiama, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas sutrukdė ar sąmoningai sudarė kliūtis M. P. kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir taip atgauti skolą. Byloje nėra duomenų ir apie tai, jog jis būtų slėpęsis nuo M. P.. Tai, kad neatsiliepdavo telefonu, neleidžia teigti, jog jis slėpėsi nuo M. P..

Taip pat apeliantas nurodo, kad ginčo objektas – baldai yra pas jį namuose. Pažymi, kad iš baudžiamosios bylos matyti, kad jis M. P. kėlė baldų kokybės ir dėl to atsiradusių nuostolių klausimą.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-02 nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.)

Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos.

Turtinės prievolės vengimą kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 str., reiškia ne vien turtinės prievolės nevykdymas, bet ir naudojimas apgaulės, kuria atimama iš kreditoriaus galimybė įgyvendinti savo turtinę teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis T. T. pas M. P. užsisakė virtuvinius baldus, sumokėjo M. P. avansą - 250 Lt bei susitarė, kad likusius pinigus sumokės po baldų sumontavimo, M. P. virtuvinius baldus T. T. bute, esančiame Panevėžio r., Panevėžio sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), sumontavo 2010-12-17, ką T. T. pripažįsta. Nukentėjusysis M. P. parodė, kad, kai baigė montuoti virtuvinius baldus, T. T. namuose dar nebuvo, o T. T. žmona neturėjo pinigų, todėl liepė skambinti T. T.. Tą pačią dieną skambino T. T., tačiau jis nekėlė ragelio. Kitą dieną telefonu T. T. jam pasakė, kad dar negavo pavedimo ir mokėjimą atidėjo iki pirmadienio. Po to T. T. daugiau neatsiliepė į jo skambučius, neįsileido į namus, nors namuose degė šviesos, su juo neatsiskaitė, todėl supratęs, kad pinigų už baldus jam nesumokės, kreipėsi į policiją. Byloje esantis protokolas - pareiškimas patvirtina, jog R. P. į policiją kreipėsi 2011-01-05 ( T.1, b.l. 5), t.y., po 19 dienų. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis M. P. patvirtino, jog civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš T. T. atgauti pinigus už sumontuotus baldus nesinaudojo, o sužinojęs, jog T. T. turi teistumą, lygtinę bausmę, manė, jog kreipimasis į policiją yra tinkamiausia priemonė. Tačiau iš paties nukentėjusiojo M. P. parodymų matyti, kad jis dar prieš kreipdamasis į policiją žinojo asmens, kuriam sumontavo baldus, vardą ir pavardę, jo gyvenamąją vietą, sumontuotų baldų buvimo vietą, ką pavirtina šių duomenų nurodymas protokole - pareiškime R. P. kreipiantis į policiją (T.1, b.l. 5). Teisėjų kolegija pastebi, jog byloje nesurinkta įrodymų, jog nukentėjusiajam M. P. kokia nors apelianto T. T. apgaule būtų buvęs apsunkintas įsipareigojusio asmens identifikavimo, paties sandorio fakto ar skolos įrodinėjimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pastebėtina ir tai, jog pagal kaltinimą T. T. kaip apgaulės požymis inkriminuotas apelianto melagingas nurodymas, jog jis už baldus atsiskaitęs. Ši aplinkybė kaltinime detaliau nekonkretizuota, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog T. T. atsiskaitęs su nukentėjusiuoju teigė tik ikiteisminio tyrimo pradžioje paaiškinime ( T.1, b.l. 94) bei apklausos teisme metu, tokiu būdu gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, o tai nelaikytina kliudymu kreditoriui įgyvendinti savo turtines teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas be minėtų apgaulės elementų yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-462/2010). Pastebėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti turintys praktikos baldų gamyboje asmenys D. B. ir R. S. parodė, kad T. T. bute sumontuoti virtuvės baldai yra brokuoti, baldų defektų ištaisymas kainuotų 1500 - 1650 Lt. Ši aplinkybė taip pat rodo, jog ginčas dėl neatsiskaitymo tarp nukentėjusiojo M. P. ir T. T. turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusysis M. P. parodė manęs, jog T. T., įgydamas baldus, nukentėjusįjį apgavo sukčiaudamas bei iš anksto neketindamas už juos atsiskaityti. Tačiau šią nukentėjusiojo nuomonę patvirtinančių įrodymų byloje nesurinkta. Be to, T. T. šioje byloje sukčiavimu nebuvo kaltinamas, todėl T. T. atsakomybės už sukčiavimą klausimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tik pagal nuteistojo skundą ir negali būti svarstomas.

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad T. T. pripažinti kaltu pagal BK 186 str. 1d. dėl vengimo atsiskaityti už atliktus darbus nebuvo pagrindo, todėl skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas ir nuteistasis T. T. pagal BK 186 str. 1 d. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo – civilinio ieškovo M. P. civilinis ieškinys dėl 2450 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

T. T. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo – civilinio ieškovo M. P. civilinį ieškinį dėl 2450 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą ir išaiškinti nukentėjusiajam M. P., kad jis turtinį ginčą gali spręsti civilinio proceso tvarka

Panaikinti T. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.