Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2013-08-02 · Byla Nr. PK-893-201/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-02
Bylos Nr.
PK-893-201/2013
Teisminio proceso Nr.
1-06-3-00069-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Nukentėjusysis
M. K.
Kategorijos
Byla Nr. PKS-893-201/2013
Proceso Nr. 1-06-3-00069-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 2.9.6.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, išnagrinėjusi nukentėjusiojo M. K. skundą privataus kaltinimo tvarka dėl A. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-07-24 gautas M. K. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame nurodyta, kad 2013-03-23 J. K. nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), vienai parai buvo išnuomotas A. L.. Pastarasis turėjo išsikraustyti sekančią dieną, tačiau paskambino ir paprašė dar vienai dienai pratęsti nuomą. 2013-03-25 A. K. nuvykus į išnuomotą butą, pastebėjo, kad butas nusiaubtas Nurodė, kad padaryta 10 154 Lt turtinė žala, kuri neatlyginta. Prašo A. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu, priteisti turtinę bei neturtinę žalą.

Kadangi pateiktas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 1 d. numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir yra grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. reglamentuoja skundo, paduodamo privataus kaltinimo tvarka, turinį. Nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, vienareikšmiai nurodyta, jog skunde ar pareiškime ne tik privalomai turi būti išdėstytos (be kitų duomenų) esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės, bet privalomai turi būti pateikti ir duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, bei nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 straipsnyje, kuriame nurodomi asmenys, turintys teisę paduoti skundą ar pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme, konstatuota, kad privataus kaltinimo skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad reali nukentėjusioji yra J. K.. Duomenų, kad ji dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme, teismui nepateikta. Pripažįstama, kad skundą teismui pateikė ne nukentėjusioji, o kitas asmuo.

M. K. šiuo atveju negali būti nukentėjusiuoju, kaip nurodyta skunde. Jis, teisėjo leidimu, galėtų būti galiotas atstovas tuo atveju, jeigu jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą. Pažymėtina, kad iš įgaliojimo turinio matyti, kad J. K. įgalioja M. K. atstovauti visose civilinėse bylose bei VĮ „Indėlių ir investicijų draudime. Šiuo atveju prašoma pradėti baudžiamąjį procesą, dėl kurio M. K. nėra įgaliotas.

Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, jis ir privalo pateikti skundą, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytus reikalavimus. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad skundas nukentėjusiosios J. K. neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pašalinus trūkumus, pareiškėja turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant naują skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tos pačios veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 3 d., įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 3 d.,

nutarė:

M. K. skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Adolfina Simaitienė