- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 1-134-899/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00563-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- E. L., L. L.
- Advokatai
- Ričardas Ralys, Erika Jasiūtė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.22.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti, gyv(duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teista: 1) 2012-08-17 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 135 str. 2 d. 3 p. laisvės apribojimu 2 metams; 2) 2014-09-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje;
L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, LR pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė
E. L. tiksliai nenustatytu laiku, galimai nuo 2012 metų, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neturėdamas leidimo kartu su L. L. laikė revolverį, kuris yra savadarbis, lygiavamzdis, neautomatinis, vienašūvis, tinkamas šaudymui šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, sportiniais-medžiokliniais šoviniais su jame buvusiais šoviniais, tai yra 1 šovinį, kuris yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, .22 kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamas šaudymui garsinis šovinys, kuris skirtas C kategorijos, .22 kalibro dujiniams-garsiniams revolveriams, pistoletams; 3 šovinius, kurie yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, sportiniai „flobert“ šoviniai, kurie skirti C kategorijos, 6 mm kalibro sportiniams revolveriams, iki tol, kol 2014 m. balandžio 11 d. 2.30 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu revolverį rado ir paėmė.
L. L. tiksliai nenustatytu laiku, galimai nuo 2012 metų, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neturėdamas leidimo kartu su E. L. laikė revolverį, kuris yra savadarbis, lygiavamzdis, neautomatinis, vienašūvis, tinkamas šaudymui šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, sportiniais-medžiokliniais šoviniais su jame buvusiais šoviniais, tai yra 1 šovinį, kuris yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, .22 kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamas šaudymui garsinis šovinys, kuris skirtas C kategorijos, .22 kalibro dujiniams-garsiniams revolveriams, pistoletams; 3 šovinius, kurie yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, sportiniai „flobert“ šoviniai, kurie skirti C kategorijos, 6 mm kalibro sportiniams revolveriams, iki tol, kol 2014 m. balandžio 11 d. 2.30 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu revolverį rado ir paėmė.
Kaltinamoji E. L. teisiamajame posėdyje pagal jai inkriminuojamą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ginklą rado balkone prie vyro daiktų, bet į jį nekreipė dėmesio. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2008 metų kartu su L. L.. Ginklas mėtėsi tarp daiktų nuo 2012 metų. Pas juos ateidavo kaimynas V.iš 55-o buto. Pati nematė kaip jis ginklą atnešė, jis kolekcionuodavo ginklus. L. su V. kartu gėrė. V.areika mėgdavo atsinešti parodyti ginklų. Vyras sakė, kad ginklą atsinešė V.. Ginklas namie buvo iki 2014 metų kovo ar balandžio mėn. Žinojo, kad ginklas yra namie. Vyras sužinojo taip pat kaip ir ji. Spėja, kad jį atnešė V.. Su dukra nebendrauja. Sūnus gyvena atskirai. Ginklo rankoje nelaikė, jis atrodė kaip žaislinis. Sutinka su prokuroro pateiktu kaltinimu. Pareigūnai rado ginklą ant stalo, nes L. L. norėjo nuvežti į policiją ir jį priduoti iki liepos 1 d. Tarp jų įvyko konfliktas, ji iškvietė policiją ir atvykę pareigūnai rado ginklą ant stalo. Leidimo laikyti ginklą neturėjo, vyras - taip pat. Dėl šovinių nieko nežino. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tiesą. Savo kaltę pripažįsta pilnai, bet ne ji ginklą parsinešė. Kiek ginklas gali sverti, nežino. Ar jis panašus į tikrą, negali pasakyti. Policiją iškvietė, nes jie šventė ir vyras pradėjo ant jos pulti. Negalvojo, kad ją gali nušauti. Policiją kvietė pati. Skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvyko du pareigūnai, vyras ir moteris. Ginklą jiems parodė. Ant stalo televizorius, už jo stalas ir ant jo ginklas. Nepamena, ar ginklas buvo dėtuvėje. Pareigūnas sako „galit kabinti ant sienos“, o pareigūnė paėmė ginklą. Butas priklauso dukrai. Bute be jų niekas daugiau negyveno. Dieną buvo užėjęs B.. Ginklas atsirado ant stalo ankščiau nei atvyko policija. Į policiją nesikreipė, nes nepagalvojo. Kuomet su vyru susipyko ir jis pasakė „aš padėsiu tave į pavėsį“, išsigando. Vyras rankoje ginklo nėra laikęs, nežino. Ginklas du metus gulėjo balkone. Ginklas ne jos. Gal L. L. turėjo kerštą dėl to, kad jį varydavo iš namų. Kitoje byloje pareiškimą ant L. L. parašė pati. Šaudžiusi nėra, tikro nuo netikro ginklo negali atskirti, rankoje turėjusi nėra. Labai gailisi dėl įvykusio.
K. L. L. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. ateidavo dažnai, jis mėgdavo pasigirti. Su V. gėrė ir jis ginklą paliko virtuvėje ant stalo. Nunešė į balkoną ir numetė į spintelę prie daiktų. Ginklas sunkus. Išgirdo per televizorių kalbant apie ginklų laikymą ir pagalvojo, kad važiuodamas į darbo biržą nuveš jį priduoti. Su E. susipyko, ji iškvietė policiją. Tuo metu ginklas gulėjo kambaryje ant stalo. Pareigūnas sako „kas per žaisliukas, mes pasiimsime“. Tokiais daiktais nesinaudoja. Pareigūnai rado ir paėmė. Supranta, kad negerai, kad šautuvas tiek laiko buvo. Ginklas buvo adresu Saulės takas 6-59, balkone porą metų. Jį buvo užmiršęs. Ant stalo ginklas buvo porą dienų. Nežino, ar jį E. L. matė. Ginklo nenaudojo, apie jį nekalbėjo. E. L. sakė, kad matė ginklą balkone. Du metus nekreipė dėmesio, bet išgirdęs per televiziją nutarė nunešti į policiją. Ginklas nesveria pusės kilogramo. Dabar žaisliniai ginklai atrodo kaip tikri. Tikro ginklo neturėjo, kiek sveria žaislinis, nežino. Šovinių nematė. Brolis buvo atvažiavęs. Nežino, ar žmona čiupinėjo ginklą. Elena tikrai neparnešė ginklo, gal pats pasakė iš nervų, nes jį veja iš namų. Tai vienintelis ginklas, kuris buvo namie. 2013 metais broliui V. L. panašaus ginklo nedemonstravo. P. V. buvo visko daug. Gal brolis matė kaip V. buvo atsinešęs ginklų. Gal brolis išgėręs prikalbėjo. P. V. kardai buvo atminčiai. Šaunamojo ginklo anūkui neatiduotų. Policiją iškvietė pats. Leidimo revolveriui neturėjo. Su E. L. dažnai susipyksta, bet po to vėl būna kartu. Myli vienas kitą. Balandžio mėnesį buvo užpykęs ant žmonos. E. L. ginklais nesidomi, juos tik pas V. matydavo. Gailisi dėl įvykusio, savo kaltę pripažįsta pilnai.
I. L., apklausta kaip laiduotoja, teisme parodė, kad yra L. L. brolio žmona. Anksčiau bausta administracine tvarka dėl eismo įvykio. Dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja rūbais. Su L. L. bendrauja dažnai, du-tris kartus per savaitę. L. L. pakelia nuotaiką, kartu pažiūri filmą. Apie įvykį žino kiek pats pasakojo, jis yra nepiktybinis. L. L. nežinojo, kad ginklas yra šaunantis, galvojo, kad ginklas neveikiantis. Su K. L. bendraus, reikės jį auklėti. Pajamos kas mėnesį yra įvairios: ir 5 000 Lt, ir 2 000 Lt. Jų šeima: du suaugę asmenys, du vaikai ir vienas pilnametis sūnus. Galimybės sumokėti užstatą neturi. Dažniausiai L. L. ateina pas juos, pas jį buvo senokai. Gyvena atskirai. Atstumas apie 500 m iki jų but. Dažnai bendrauja telefonu. Galėtų dar dažniau L. L. paskambinti.
V. L., apklaustas kaip laiduotojas, teisme parodė, kad yra kaltinamojo brolis. Su broliu bendrauja kas vakarą, vedžioja šunį. Pas jį apsilanko dažnai. Pats buvo teistas už atvirąją vagystę, 1998 metais buvo bendrininkas dėl sunkaus kūno sužalojimo. Po šios situacijos su broliu bando palaikyti artimesnius santykius, stengiasi, kad brolis atsisakytų alkoholio. Brolis supranta padarytą žalą sau dėl žioplumo.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes E. L. ir L. L. nėra kaltinami labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjai ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, E. L. ir L. L. kaltę įrodo ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, o būtent:
- liudytojos O. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014-04-11 dirbant ekipaže Alksna-26 kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniuoju patruliu E. A. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patruliu M. Š. apie 01.00 val. buvo gautas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimas, kad adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, atidarė buto duris E. L., kuri buvo akivaizdžiai girta, sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Įėjus į butą, vyriškis sėdėjo virtuvėje ant kėdės. Vyras buvo taip pat akivaizdžiai girtas: nerišli kalba, stiprus alkoholio kvapas. E. L. sakė, kad vyras išsitraukė panašų daiktą į ginklą ir juo grasino sakydamas: „peršausiu tave“, ir ji labai išsigando išsakytų vyro žodžių. Taip pat teigė, kad L. L. išvadino ją necenzūriniais žodžiais: „kūrva, stierva, valkata“, kurie ją įžeidė kaip žmogų. Moteris teigė, kad vyras ginklą iš kažkur parsinešė ir namuose jo neturėjo. L. teigė, kad vyras nebe pirmą kartą smurtauja, kad buvo jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat teigė, kad vyras pradėjo priekaištauti dėl jos neištikimybės ir tada vyras pradėjo grasinti. Nukentėjusioji teigė, kad L. L. jai grasino ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, fizinio smurto nenaudojo. Pasakodama moteris atrodė susijaudinusi, sutrikusi: drebėjo rankos, vietoje nenustygo, vaikščiojo, tačiau neverkė. Butas buvo tvarkingas. E. L. buvo atliktas asmens blaivumo testas, kurio metu nustatytas lengvas girtumas. Moteris teigė, kad konflikto metu su vyru pašalinių asmenų nebuvo. Taip pat neaiškino smulkiai įvykio aplinkybių. L. L. paaiškino, kad ginklas yra ne jo ir nežino iš kur atsirado. Taip pat teigė, kad žmonai negrasino. E. L. jai su kolegomis atvykus į įvykio vietą nurodė kur yra ginklas, ginklas buvo padėtas kambaryje ant stalo. Matė, kad ginklas buvo įdėtas į dėklą. Ginklo ji neapžiūrėjo. Ji su kolega E. A. sulaikė ir pristatė L. L. į sulaikymo patalpas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrulis M. Š. liko įvykio vietoje, kol atvyko kriminalistai (1 t., 48-49 b. l.);
- liudytojos B. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad E. L. yra jos mama, o L. L. yra Elenos vyras. Jie abu gyvena nuosavybės teise jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Jie ten gyvena virš 5 metų. Su mama E. L. ji bendrauja mažai, nes ji su Leonu geria, o prisigėrę mušasi, bet tai jų gyvenimas. Apie tai, kad jos bute, kur gyvena mama bei Leonas, nėra apie ginklus kalbėję, o juo labiau radę. Ji pas juos paskutinį kartą buvo 2014 m. žiemą. Nei vienas nieko apie ginklus ar šovinius nieko nepasakojo, nebuvo net tokios kalbos. Savo bute ji nėra gyvenusi, nepažįsta nei laiptinės, nei namo gyventojų, nei su vienu jokių ryšių nepalaiko. Kaip bute atsirado ginklas su šoviniais, ji nežino, neturi jokio paaiškinimo (1 t., 141 b. l.);
- liudytojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad yra L. L. brolis. Ar tarp jo brolio ir jo buvusios žmonos E. L. buvo konfliktas 2014 metų balandį, nežino, nes su broliu nebuvo susitikęs, tik susiskambina telefonu, o telefonu jis jam nieko apie tai nesakė. 2014-06-11 kalbėjo su broliu ir jis pasakė, kad jį kviečia į policiją dėl šautuvo, kurį 2014 metų rudenį išsivežė iš brolio L. L.. Kaip ir sakė, 2013 metų rudenį, tiksliai mėnesio nepasakys, tai galėjo būti spalio, lapkričio mėnesį, kai jis su anūku, dabar nebepamena su kuriuo, A. ar G., dukros I. L. vienu iš minėtų sūnų, kuri gyvena kartu, nuvyko neplanuotai pas brolį L. L. į namus. Jam būnant su anūku pas minėtą brolį virtuvėje, brolis, nuėjęs į kambarį ir grįžęs į virtuvę, atnešė maždaug sidabrinės spalvos pistoletą, tiksliai kokios spalvos neapibūdins, šviesus, kaip jis tiksliai vadinasi, nežino, nes nepažįsta ginklų. Brolis ginklą padavė, kad anūkai turėtų pažaisti. Pas brolį namuose ginklo neapžiūrėjo. Grįžęs namo apžiūrėjo brolio duotą ginklą. Paėmęs ginklą į rankas, pirma kambaryje pabandė kelis kartus sušauti, paspaudus gaiduką, du kartus buvo garsūs šūviai, po ko pamatė, kad iš ginklo iššovė dvi mažos guminės ar plastmasinės kulkos. Tada susidomėjo ginklu ir jį apžiūrėjo. Pamatė, kad iš ginklo rankenos išsiima dėklas šoviniams, ant viršaus vamzdžio buvo dalis kurią reikėjo atitraukti, kad galėtų šauti. Apžiūrėjus ginklą, pamatė, kad ginklas tuščias ir žaisti atidavė anūkams A. ar G., kuriam tiksliai, nepamena. Iššautos kulkos iškrito ant žemės atsitrenkusios į sieną, tačiau kulkos žymių sieną neįsmigo ir nepaliko žymių. Vieną iššautą dalį rado, pasižiūrėjęs numetė ant žemės, mano, kad žmona J. L., tvarkydama namus, išmetė. Kadangi jis manė, kad ginklas žaislinis, o ir anūkai paprašė nupirkti žaislinių kulkų, jiems pasakė, kad nepirks, tad kur jie padėjo ginklą ir kur šiuo metu jis yra, nežino. Mano, jis yra išmestas, nes pas anūkus žaislai neužsilaiko. Daugiau brolis L. L. kitų ginklų jam nėra rodęs, bei nesakė iš kur gavo, jo manymu, jam duotą žaislinį ginklą (1 t., 50-51 b. l.). Liudytojas V. L. papildomai parodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų. Iš savo brolio L. L. 2013 metų rudenį, lankydamasis su vienu iš anūkų, su kuriuo nepamena, jo brolis jam davė geležinį šautuvą. Padavus broliui šautuvą, jis pas jį neapžiūrėjo, manė, kad jis žaislinis ir parsinešė namo. Namuose kelis kartus pabandė sušauti, išgirdo garsą ir du kartus pastebėjo, kad iškrito guminės ar plastikinės kulkų dalys. Apžiūrėjo, kad šautuvas rankenoje turi įdėkliuką, į kurį statosi šoviniai, tačiau įdėkliukas buvo tuščias. Koks tai buvo ginklas, nežino, nes apie juos nieko nenusimano. Apžiūrėjęs ir pamatęs, kad ginklas tuščias, prie savo žmonos, J. L. šautuvą atidavė anūkams žaisti. Kur šiuo metu gali būti šautuvas, nežino. Taip pat gali pasakyti, kad iš brolio parsineštas šautuvas buvo šviesios spalvos, alavinio peilio atspalvio. Įsiminė šautuvo rankena, nes apatinė rankenos dalis storesnė nei viršutinė rankenos dalis. Ar ant šautuvo buvo užrašytas modelis ar kokie skaičiai, nepamena, nes nekreipė dėmesio. Tik pamena, kad šautuvo viršutinėje dalyje, besibaigiant vamzdžiui prie šautuvo rankenos buvo ausis, kaip tiksliai vadinasi ši dalis, nežino, kurią pasukus iškrenta iš rankenos galo įdėklas, į kurį reikia įdėti šovinukus, kiek telpa šovinukų ir kaip dedasi, nežino, nes nenagrinėjo ginklo. Daugiau apie šautuvą ir jo išskirtinius bruožus negali pasakyti, nes neįsiminė. Paskutinį kartą pas savo brolį L. L. buvo prieš porą mėnesių, tačiau tikslios datos nepamena. Kiek prisimena, pas brolį buvo vienas ir jis su broliu ir jo buvusia žmona E. L. gėrė alkoholį. Apsilankat prieš du mėnesius pas brolį jokio ginklo nematė ir jam nerodė nei jo brolis L. L., nei jo buvusi žmona E. L. (1 t., 58-59 b. l.);
- liudytojos O. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji gyvena daugiau kaip 30 metų bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Ji gyveno kartu su savo vyru J. V., kuris 2012 metais mirė. Jos miręs vyras niekada neturėjo šautuvų, nebuvo medžiotojas. Taip pat jis nekolekcionavo ginklų, tik rinko įvairius ženklelius. Jos miręs vyras mėgdavo išgerti, nueidavo pas kaimynus Leoną ir E. L.. Ji nėra mačiusi, kad jos miręs vyras būtų laikęs namuose kokių nors šautuvų ar kitokių ginklų, taip pat nieko nėra pasakojęs (1 t., 67 b. l.);
- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini),Šiauliai ir iš įvykio vietos paimtas metalinis ginklas, panašus į revolverį su dėklu (1 t., 9-13 b. l.);
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-431, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra savadarbis, lygiavamzdis, neautomatinis, vienašūvis, tinkamas šaudymui šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, sportiniais - medžiokliniais šoviniais. Savadarbiai šaunamieji ginklai yra priskiriami prie draudžiamų ginklų kategorijos. Tirti pateiktas 1 šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, .22 kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamas šaudymui garsinis šovinys, kuris skirtas C kategorijos, .22 kalibro dujiniams-garsiniams revolveriams, pistoletams. Tirti pateikti 3 vnt. šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, sportiniai „flobert“ šoviniai, kurie skirti C kategorijos, 6 mm kalibro sportiniams revolveriams (1 t., 20-23 b. l.);
- daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. L. neatpažino jam pateiktų ginklų ir nurodė, kad paimtas ginklas iš brolio panašiausias yra fotonuotraukoje Nr.4, tik buvo šviesus, alavinio peilio atspalvio (1 t., 54-57 b. l.);
- pažyma iš licencijuojamos veiklos posistemio, kurioje matyti, kad L. L. neturi įregistravęs ginklo ir neturi leidimo (2 t., 21 b. l.);
- pažyma iš licencijuojamos veiklos posistemio, kurioje matyti, kad E. L. neturi įregistravusi ginklo ir neturi leidimo (1 t., 183 b. l.).
Išdėstyti įrodymai, t. y. visiškas kaltinamųjų prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu liudytojų O. S., V. L., O. V., B. L. duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kt. byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamieji tiksliai nenustatytu laiku, galimai nuo 2012 metų, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neturėdami leidimų laikė revolverį, kuris yra savadarbis, lygiavamzdis, neautomatinis, vienašūvis, tinkamas šaudymui šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, sportiniais-medžiokliniais šoviniais su jame buvusiais šoviniais, tai yra 1 šovinį, kuris yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, .22 kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamas šaudymui garsinis šovinys, kuris skirtas C kategorijos, .22 kalibro dujiniams-garsiniams revolveriams, pistoletams; 3 šovinius, kurie yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, sportiniai šoviniai, kurie skirti C kategorijos, 6 mm kalibro sportiniams revolveriams, iki tol, kol 2014 m. balandžio 11 d. 2.30 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu revolverį rado ir paėmė. Atsižvelgiantį į byloje esančią specialisto išvadą Nr. 40-25-IS-431, patikslintinas kaltinimas dėl sportinių šovinių – nurodant pavadinimą „flobert“. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, pripažįsta, jog E. L. ir L. L. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajai E. L. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamoji E. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Nusikalto būdama teista (1 t., 169-176 b. l.), nusikaltimą, už kurį teisiama nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistė. Praeityje bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 178-179 b. l.), dirbanti, turi sveikatos problemų ir yra iš dalies darbinga – netektas darbingumas sudaro 50 proc. (2 t., 53 b. l.). Teismas, įvertindamas šias aplinkybes, siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. L. griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės dydis, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nustatytinas kaip mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Pastebėtina, kad E. L. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino dar ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdžio metu kaltinamoji itin neigiamai įvertino savo elgesį, yra dirbanti, turi sveikatos problemų. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajai E. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jai įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamosios elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p., 3 d.).
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-26 nuosprendį. Bausmių bendrinimo taisyklės, numatytos LR BK 64 straipsnyje, šiuo atveju netaikytinos, kadangi E. L. yra pilnai atlikusi pagal Šiaulių apylinkės teismo 2012-08-17 nuosprendį jai paskirtą 2 metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-26 nuosprendį atliktas bausmės laikas.
E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 160-161 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo gautas I. L. prašymas perduoti L. L. jos atsakomybei pagal laidavimą. K. L. L. teismo posėdžio metu prisipažino kaltu ir paprašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
LR BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-239/2008).
K. L. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Nusikalto būdamas neteistas (2 t., 8 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., 11-17 b. l.), nedirbantis (2 t., 18 b. l.), registruotas darbo biržoje (2 t., 19 b. l.). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ateityje L. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – I. L., gim. 1976-06-18 (neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbanti (2 t., 63, 66, 70 b. l.), kuri, kaip jo giminaitė, turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti L. L. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 str. 2 d., todėl kaltinamasis L. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas I. L. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga L. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 70 str.).
L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 189-190 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Byloje buvo pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (200 Lt advokatės užmokestis, 2 t., 47 b. l.) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į tai, kad gynėjai kaltinamiesiems buvo parinkti teismo iniciatyva, taip pat į jų finansinę padėtį, šios išlaidos iš kaltinamųjų nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).
Išlaidos, patirtos vykdant objektų tyrimą (148,29 Lt, t. 1, 15 b. l., 326,23 Lt, t. 1, 19 b. l.,) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 103 straipsniu, nelaikytinos proceso išlaidomis, nes susijusios su tarnybinių užduočių atlikimu.
Revolveris, saugomas Šiaulių AVPK OVS ginklų saugykloje (1 t. 25 b. l.), - perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui; tūtelė, saugoma Šiaulių AVPK OVS ginklų saugykloje (1 t. 25 b. l.), - sunaikintina, pavedant tai atlikti Šiaulių AVPK pareigūnams; ginklo dėklas, pridėtas prie baudžiamosios bylos, - sunaikintinas;
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
E. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę E. L. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-26 nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės apribojimu 10 mėnesių, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., laisvės apribojimą pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir E. L. skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. L. atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti jai šiuos įpareigojimus:
- tęsti darbą, o jo netekus - per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-26 nuosprendį.
E. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
L. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą L. L. atžvilgiu nutraukti.
L. L. perduoti I. L., gim. 1976-06-18, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, L. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Išaiškinti L. L., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės užmokestis 200 Lt) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).
Revolverį, saugomą Šiaulių AVPK OVS ginklų saugykloje, - perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui;tūtelę, saugomą Šiaulių AVPK OVS ginklų saugykloje, - sunaikinti, pavedant tai atlikti Šiaulių AVPK pareigūnams; ginklo dėklą, pridėtą prie baudžiamosios bylos, - sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.