- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- e2A-1235-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12165-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Mindaugas Šimonis, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- D. J.
- Trečiasis asmuo
- A. R. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) D. J., atstovaujamos advokatės G. M., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-665-214/2019 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei D. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; trečiasis asmuo – A. R. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atidalinti atsakovei D. J. priklausančias 3/16 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: ieškovo D. J. naudai priteisti atsakovei D. J. priklausančias 3/16 dalis gyvenamojo namo, o atsakovės D. J. naudai iš ieškovo priteisti 3 581,25 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei atitekusį turtą.
2. Ieškovas nurodė, kad 1/2 dalis šio gyvenamojo namo priklauso jam, 5/16 dalys – trečiajam asmeniui A. R. D. – ir tik 3/16 dalys – atsakovei D. J.. Tai yra vieno buto pastatas. Šio pastato plotas yra 88,99 kv. m., o gyvenamasis plotas - 42,28 kv. m. Taigi, atsakovei D. J. tenka tik 7,93 kv. m. gyvenamojo ploto. Gyvenamasis namas turi 44,60 kv. m. naudingo ploto, todėl atsakovei D. J. tenka tik 8,36 kv. m. šio ploto. Gyvenamojo namo rinkos vertė yra 19 100 Eur, atsakovei priklausančios nuosavybės rinkos vertė yra 3 581,25 Eur. Ieškovo nuomone atidalijimas natūra negalimas dėl statybos techninio reglamento reikalavimų. Be to, atsidalijimą išmokant atsakovei kompensacija, nulemia ir pačios atsakovės D. J. elgesys. Atsakovė nuolat išgėrinėja, gąsdina ir kelia konfliktus, nėra linkusi prižiūrėti jai priklausančios nuosavybės. Atsakovei yra suteiktas socialinis būstas, be to, jai priklauso ir dalis gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovė D. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji pageidautų turtą atidalyti natūra. Nurodė, kad jai siūloma kompensacija už jos turto dalį yra per maža, už ją negalėtų įsigyti jokio kito nekilnojamojo turto. Atsakovė pripažįsta, kad jos santykiai su ieškovu yra konfliktiški, ginčo name šiuo metu ji negyvena, bet norėtų gyventi, jei jai būtų sudarytos sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino; atidalijo atsakovei D. J. priklausančias 3/16 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: ieškovo D. J. naudai priteisė atsakovei D. J. priklausančias 3/16 dalis gyvenamojo namo, o atsakovės D. J. naudai iš ieškovo D. J. priteisė 3 581,25 Eur dydžio kompensaciją už jam atitekusią atsakovės dalį; priteisė iš atsakovės D. J. ieškovo D. J. naudai 119,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; nutarė sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovei D. J. taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nustatė, kad atsakovei tenkanti gyvenamojo namo naudingojo ploto (44,60 kv. m.) dalis sudarytų tik 8,36 kv. m., t. y. beveik perpus mažiau nei Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) nustatyto minimalaus naudingo buto ploto vienam žmogui (minimalus naudingas buto plotas 1 žmogui – 14 kv. m.). Teismas sprendė, kad atidalyti atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daiktui bei nepažeidžiant kitų bendraturčių nuosavybės teisių nagrinėjamu atveju neįmanoma.
6. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad bylos šalių santykiai yra konfliktiški, sprendė, kad atsakovei atidalijus jos dalį natūra, konfliktinės situacijos būtų neišvengiamos, nes šalys, gyvendamos tame pačiame name, naudotųsi bendrojo naudojimo patalpomis (tualetu, virtuve, vonia, katiline), kurių atidalyti natūra negalima. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog atsakovei priklausančios turto dalies atidalijimas natūra nagrinėjamu atveju negalimas, todėl nutarė turto dalies atidalijimo klausimą spręsti išmokant kompensaciją.
7. Teismas nustatė, kad viešojo registro duomenimis, šalims priklausančio gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 19 100 Eur. Atsakovės turimos 3/16 dalies vertė atitinkamai sudarytų 3 581,25 Eur. Šalys nepateikė įrodymais pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti tokio dydžio kompensacijos už atsakovei priklausančią turto dalį teisingumu, todėl teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės išmokant kompensaciją atsakovei yra tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė D. J., atstovaujama advokatės G. M., prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 1983/20320 dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame stovi ginčo pastatas, todėl siekiant išvengti konfliktų ateityje, atsakovei priklausančios dalies atidalijimo klausimas turėjo būti sprendžiamas kartu su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimu. Kadangi tokio reikalavimo ieškovas nereiškė, teismas turėjo ieškinį atmesti.
8.2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovo prašoma priteisti atsakovei kompensacijos suma apskaičiuota pagal 2016 m. kovo mėn. nustatytą vidutinę rinkos vertę. Nurodė, kad nuo 2016 m. kovo mėn. iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos nekilnojamojo turto vertė gerokai padidėjo, tačiau teismas nesiaiškino tikrosios atidalijamos dalies vertės ir, priteisdamas atsakovei kompensaciją pagal 2016 m. kovo mėn. nustatytą vidutinę rinkos vertę, pažeidė jos, kaip turto savininkės, teises bei interesus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. J., atstovaujamas advokato D. M., prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą nepakeistą; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 450 Eur už advokato suteiktas paslaugas, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Nurodo šiuos argumentais:
1.1. Ieškovas svarstė klausimą dėl žemės sklypo atsidalijimo, išmokant apeliantei kompensaciją, tačiau įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad šiuo atveju, atsidalijimas žemės sklypo dalies nėra tikslingas dėl kelių priežasčių, o naudojimosi žemės sklypu tvarka galėtų geriau būti sprendžiama tik po šio ginčo išnagrinėjimo.
1.2. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei priklauso trijų pastatų dalys, t. y., 3/32 dalys pastate Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys pastate Nr. (duomenys neskelbtini), bei 3/32 dalys kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini). Visi šie statiniai yra žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovei ir toliau priklausys kiti statiniai tame pačiame žemės sklype, todėl negalima daryti išvados, kad neatidalijus žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų pažeistos atsakovės teisės ir interesai.
1.3. Apeliantė nenurodo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo, jos interesai bus pažeisti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nenustatymo. Pažymėjo, kad šioje byloje negali būti ginčo dėl to, jog žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tai reiškia, kad bendraturčiai gali naudotis žemės sklypu pagal nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką bei apeliantė turėjo pareigą nurodyti konkrečias aplinkybes, dėl kurių jos naudojimasis žemės sklypu bus apsunkintas.
1.4. Apeliantei tame pačiame žemės sklype išlieka nuosavybės teisės į kitą gyvenamąjį namą. Tai reiškia, kad ir apeliantė turi galimybę teismo prašyti nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsižvelgiant į išlikusią nuosavybę kitame gyvenamajame name. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad toks apeliacinio skundo argumentas nėra nei pagrįstas, nei teisėtas.
1.5. Apeliantė ginčydama kompensacijos dydį nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių tokius teiginius. Atkreipė dėmesį, kad apeliantei buvo sudarytos visos galimybės naudotis procesinėmis teisėmis, tame tarpe teikti prašymus dėl vertės nustatymo ar prijungti įrodymus, kurie patvirtintų kitokią nuosavybės rinkos vertę. Taip pat net pasiūlius pirmosios instancijos teismui, apeliantė neprašė teismo paskirti ekspertizės, kurios metu būtų nustatyta jai priklausančios nuosavybės rinkos vertė.
1.6. Apeliaciniame skunde nurodyta formaliai ir tai, kad vertinimas yra atliktas dar 2016 metais, todėl apeliantei priklausančios nuosavybės vertė šiuo metu yra didesnė. Tai reiškia, kad apeliaciniam skundui yra keliami tam tikri reikalavimai, tame tarpe pateikti naujus įrodymus, nurodyti byloje esančius, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau tokios pareigos apeliantė neįvykdė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2017 m. gegužės 4 d. duomenis apie jai įregistruotas nuosavybės teises į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius nekilnojamuosius daiktus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės pateikti dokumentai iš esmės nėra nauji įrodymai, tačiau naudingi vertinant bylos nagrinėjimo dalyką, juos priima (CPK 314 straipsnis).
17. Byloje nustatyta, kad ieškovui D. J. (toliau – ieškovas) priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 5/16 dalys šio namo priklauso trečiajam asmeniui A. R. D. ir 3/16 dalys – atsakovei D. J. (toliau – atsakovė arba apeliantė). Tai yra vieno buto pastatas. Šio pastato bendras plotas yra 88,99 kv. m, naudingas plotas – 44,60 kv. m, o gyvenamasis plotas - 42,28 kv. m. Taigi, atsakovei D. J. tenka 16,68 kv. m bendro ploto, 8.36 kv. m naudingo ploto ir 7,93 kv. m gyvenamojo ploto. Gyvenamojo namo rinkos vertė yra 19 100 Eur, atsakovei priklausančios nuosavybės rinkos vertė yra 3 581,25 Eur. Ieškovas D. J. ieškiniu prašė atidalinti atsakovei D. J. priklausančias 3/16 dalis gyvenamojo namo iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: ieškovo D. J. naudai priteisti atsakovei D. J. priklausančias 3/16 dalis gyvenamojo namo, o atsakovės D. J. naudai iš ieškovo D. J. priteisti 3 581,25 Eur dydžio kompensaciją už jam atitekusią atsakovės dalį. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus tenkino, konstatavęs, jog atsakovei priklausančios turto dalies atidalijimas natūra nagrinėjamu atveju negalimas, o iš ieškovo atsakovei priteistinos kompensacijos dydis (3 581,25 Eur) už jam atitekusią atsakovės dalį nustatytas vadovaujantis viešojo registro duomenimis, šalims nepateikus įrodymais pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti tokio dydžio kompensacijos teisingumu.
18. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė D. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso 1983/20320 dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame stovi ginčo pastatas, todėl siekiant išvengti konfliktų ateityje, atsakovei priklausančios dalies atidalijimo klausimas turėjo būti sprendžiamas kartu su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimu. Teisėjų kolegija šiuos ir juos detalizuojančius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
19. Pirma, iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad 0,1270 ha ploto žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), yra trys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo adresas (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo adresas (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo adresas (duomenys neskelbtini) (t. y. ginčo objektas, dėl kurio atidalijimo pareikštas ieškinys), o taip pat kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso pastatui unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei D. J., kaip jau minėta, priklauso 3/16 dalys gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat 3/32 dalys gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), ir 3/32 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių bendraturčiu ieškovas nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, išsprendus ginčą dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo, atsakovei ir toliau priklausys kitų statinių dalys tame pačiame žemės sklype, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo gyvenamojo namo atidalijimo klausimas turėjo būti sprendžiamas kartu su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimu.
20. Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, negali daryti ir įtakos dispozityviai ieškovo teisei pasirinkti konkretų pažeistos teisės gynimo būdą. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra išimtinė ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą kitai šaliai pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas materialusis teisinis reikalavimas, t. y. ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas ginčą sprendžia pagal šalių pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo, nei jų pakeisti. Taigi, bylos nagrinėjimo ribos apibrėžiamos teismui teikiamame ieškinyje suformuluojant jame dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teikdamas ieškinį bei formuluodamas ieškinio dalyką ieškovas D. J. teismo prašė atidalinti atsakovei D. J. priklausančias 3/16 dalis gyvenamojo namo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas byloje nereiškė reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Atsakovė nagrinėjamoje byloje nepateikė priešieškinio, o trečiasis asmuo - savarankiškų reikalavimų, todėl teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą neišeidamas už ieškinyje pareikštų reikalavimų ribų.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalis, reikalaujanti nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, privalo pateikti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktą (-us) projektą (-us) galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).
23. Trečia, CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012).
24. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1114/2003). Šalių procesiniai dokumentai ir skundžiamos sprendimo turinys rodo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, o apeliantės nurodomos aplinkybės dėl naudojimosi jai priklausančia žemės sklypo dalimi nebuvo tiesiogiai susijusios su ieškovo byloje pareikštu reikalavimu.
25. Skunde apeliantė pažymėjo, kad ieškovo nurodyta ir teismo jai priteista piniginė kompensacija už ginčo nekilnojamojo turto dalį neatitinka šio turto rinkos kainos. Teisėjų kolegija tokius apeliantės teiginius vertina kritiškai.
26. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; kt.).
28. Lietuvos A. T. taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo pasirinktas ginčo žemės sklypo atidalijimo piniginiu ekvivalentu būdas ginčo atveju yra pateisinamas, kadangi atidalyti atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daiktui bei nepažeidžiant kitų bendraturčių nuosavybės teisių nagrinėjamu atveju neįmanoma, o taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog bylos šalių santykiai yra konfliktiški.
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Nagrinėjamoje byloje ieškovas piniginę kompensaciją skaičiavo vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine ginčo gyvenamojo namo rinkos verte – 19 100 Eur, o atsakovei priklausančios nuosavybės rinkos vertė yra 3 581,25 Eur.
30. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Apeliaciniame skunde nurodydama, kad atsakovei priteista piniginė kompensacija už ginčo gyvenamojo namo dalį neatitinka šio nekilnojamojo turto rinkos kainos, apeliantė nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų ar argumentų, todėl toks skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Pastebėtina, kad atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktame Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodyta ta pati ginčo nekilnojamojo turto vertė, kaip ir ieškovo ieškinyje.
31. Akcentuotina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino atsakovei teisę pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo nurodytą ginčo turto rinkos vertę, išaiškino teisę reikšti prašymą paskirti turto vertės ekspertizę ir sudarė galimybę tai padaryti, atidėdamas teismo posėdį (išklausytas 2018 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1.06.50 min), tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio, teisingai pažymėjo, kad šalys nepateikė įrodymais pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti tokio dydžio kompensacijos (3 581,25 Eur) už atsakovei priklausančią turto dalį teisingumu. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatydamas atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nurodyta ginčo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė.
32. Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu pagrindu neatlyginamas ir išlaidos valstybei už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.