- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-549-585/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07552-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- UAB „Bordolina“
- Ieškovas
- UAB „Tebūnie švara“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas V. Zelianka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų UAB „Bordolina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tebūnie švara“ ieškinį atsakovui UAB „Bordolina“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Tebūnie švara“ pateikė teismui ieškinį dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Bordolina“ 874,83 Lt skolą, 108,74 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei 27 Lt žyminio mokesčio. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-10-11 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino pilnai. Atsakovui UAB „Bordolina“ dėl šio preliminaraus sprendimo pateikus prieštaravimus ir teismui juos priėmus, o ieškovui pateikus atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, byla buvo nagrinėjama CPK 430 str. nustatyta tvarka.
Ieškovas savo reikalavimus grindė su atsakovu 2010-02-10 sudaryta Paslaugų teikimo sutartimi (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „Tebūnie švara“ įsipareigojo teikti atsakovui UAB „Bordolina“ paslaugas – nuomoti purvą sugeriančius kilimėlius ir juos keisti vieną kartą į savaitę objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatant 10 Lt. vieno kilimėlio pakeitimo kainą, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Ieškovas suteikė atsakovui sutartimi sulygtas paslaugas ir išrašė už jas penkias PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 874,83 Lt. PVM sąskaitos-faktūros buvo siunčiamos sutartyje nurodytu atsakovo buveinės adresu – Švitrigailos g. 40A, Vilnius, ir nė viena iš jų siuntėjui nebuvo grąžinta kaip neįteikta. Pagal Sutarties 2.3. punktą PVM sąskaitos-faktūros siunčiamos kliento nurodytu adresu registruotu laišku arba elektroniniu paštu, o klientui iki einamojo mėnesio 15 dienos negavus sąskaitos už praėjusį mėnesį, jis apie tai privalo informuoti tiekėją, priešingu atveju laikoma, kad klientas sąskaitą gavo ir privalo ją apmokėti. Pasikeitus kliento adresui, šis privalo ne vėliau kaip per 3 dienas pranešti tiekėjui registruotu laišku. Sutartimi šalys susitarė, kad PVM sąskaitos faktūros galioja be šalių parašų. Atsakovas niekada nebuvo pateikęs ieškovui jokių pretenzijų dėl netinkamai teiktos paslaugos, šalių atstovams bendraujant telefonu, atsakovo atstovas žadėjo už paslaugas sumokėti. Kadangi atsakovas nemokėjo už paslaugas, jų teikimas buvo nutrauktas, ieškovas nuomotus kilimėlius pasiėmė. Taip pat už termino įvykdyti prievolę praleidimą ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 108,74 Lt delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, jog PVM sąskaitos faktūros, kurių apmokėjimo reikalaujama, nebuvo atsakovui pateiktos, nėra jokių įrodymai apie jų pateikimą, todėl nėra ir prievolės atsiskaityti pagal Sutartį. Sutartimi numatyta paslauga iš viso nebuvo teikiama. Nurodė, kad PVM sąskaitos išrašomos įvykus ūkinei operacijai, todėl nebuvus ūkinės operacijos, jos išrašytos nepagrįstai, o tuo atveju, jei ūkinė operacija būtų įvykusi, sąskaitos privalėjo būti pateiktos užsakovui. Tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis, atsakovas įrenginėjo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš kurių savininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovų bei atsakovo darbuotojų sužinojo, jog purvą sugeriantys kilimėliai nekeičiami.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. papildomu sprendimu 2010-10-11 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė papildomai valstybei iš atsakovo UAB „Bordolina“ 19,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai dėl anksčiau nurodyto dydžio skolos bei delspinigių, taip pat 6 proc. dydžio metinių palūkanų, yra pagrįsti ir turi būti tenkinami. Teismas konstatavo, kad pagal šalių sudarytą 2010-02-10 Paslaugų teikimo sutarties 3.5. p. sulygta, kad jeigu tiekėjas (ieškovas) nevykdo savo įsipareigojimų pakeisti naudotus kilimėlius į švarius, klientas (atsakovas) per 5 darbo dienas po tokio nevykdymo turi teisę raštu pareikšti jam pretenzijas, o per šį terminą pretenzijų nepareiškus laikoma, kad ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog laikotarpiu nuo sutarties sudarymo (2010-02-10) iki paslaugos teikimo pabaigos (2010-06-30) jis būtų pateikęs kokias nors pretenzijas ieškovui dėl visiško paslaugų neteikimo ar netinkamo jų teikimo. Todėl faktą, jog UAB „Tebūnie švara“ neteikė atsakovui purvą sugeriančių kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugos, teismas laikė neįrodytu (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagal sutartį užsakė purvą sugeriančių kilimėlių keitimo intervalą – vieną kartą per savaitę, todėl, atsižvelgiant į teikiamos paslaugos specifiką, ieškovas negalėjo būti atsakingas dėl to, kad jų keitimas galimai turėjo būti dažnesnis ar užsakytas didesnis kilimėlių kiekis, nes tai tiesiogiai sąlygoja metų sezonas, drėgnos lauko sąlygos, žmonių srautas ir kt., o atsakovas į ieškovą dėl sutarties sąlygų, susijusių su kitokio kilimėlių keitimo intervalo nustatymo ar jų skaičiaus padidinimo, pakeitimo nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad kiekvieno mėnesio pabaigoje (nuo 2010-02-28 iki 2010-06-30) ieškovas išrašydavo ir registruotu laišku sutartyje nurodytu adresu Švitrigailos g. 40, Vilnius, išsiųsdavo atsakovui apmokėti sąskaitas-faktūras, kuriose nurodydavo, kiek kartų buvo pakeisti kilimėliai per nurodytą mėnesį. Pagal sutarties 2.3. p. šalys susitarė, jog sąskaitos bus siunčiamos registruotu laišku arba elektroniniu paštu joje nurodytu adresu, tai yra Švitrigailos g. 40, Vilnius, o tuo atveju, jei klientas (atsakovas) iki einamojo mėnesio 15 d. negauna sąskaitos už praėjusį mėnesį, jis privalo apie tai informuotu tiekėją (ieškovą); priešingu atveju laikoma, kad klientas sąskaitą gavo ir privalo ją apmokėti. Šalys susitarė, jog pasikeitus kliento buveinės adresui (nepriklausomai nuo to, ar kliento įmonė buvo perregistruota), šis privalo ne vėliau kaip per tris dienas apie tai pranešti tiekėjui registruotu laišku. Nors atsakovas teigia, jog sąskaitų nėra gavęs, teismas laikė, jog pats atsakovas nesilaikė savo prisiimtos pareigos negavęs sąskaitų, savalaikiai informuoti apie tai ieškovą. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog nuo sutarties sudarymo pradžios negaudamas nė vienos sąskaitos, būtų informavęs apie tai ieškovą iki einamojo mėnesio 15 dienos.
Tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, teismas rėmėsi CK 6.256 str. 2 d. nuostatomis bei šalių sutarties 2.1. punktu, pagal kurį atsakovas UAB „Bordolina“ įsipareigojo suteiktas paslaugas apmokėti per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos, o neapmokėjus nurodytu terminu už kiekvieną uždelstą dieną privalo mokėti 0,2 proc. delspinigius, skaičiuojant nuo uždelstos sumokėti sumos. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas prievolės laiku ir pilnai atsiskaityti su ieškovu neįvykdė ir kad visų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai pasibaigę, sutiko su ieškovo pateiktu delspinigių skaičiavimu, o pagrindų juos mažinti nenustatė.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Bordolina“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, netinkamai taikė procesines teisės normas (neatliko tinkamo rašytinių įrodymų tyrimo ir vertinimo, nepakvietė į posėdį asmenų, galėjusių atskleisti ginčo esmę bei padėti nustatyti objektyvią tiesą). Anot apelianto, teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovo prievolių pagal sutartį netinkamo vykdymo – tiek teikiant paslaugą, tiek ir apsikeičiant dokumentais su atsakovu. Apelianto manymu, ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, t.y. kad atliko sutartimi sulygtus darbus, kas laiku ir tinkamai pateikė atsakovui šių darbų apmokėjimui būtinus dokumentus, todėl teismo sprendimas grindžiamas tik prielaidomis, tuo pažeidžiant CPK 177 str. nuostatas. Apeliantas nurodė, kad teismas sprendimo nemotyvavo, tinkamai nenurodė pritaikytų materialinių bei procesinių teisės normų, todėl patenkino nepagrįstą ieškinį. UAB „Bordolina“ nuomone, teismo sprendime esantis teiginys, kad ieškovas laiku ir tinkamai suteikė sutartas paslaugas ir kad atsakovas yra jam skolingas, yra neparemtas byloje surinktais įrodymais, sprendime yra apsiribota vien ieškovo procesiniuose dokumentuose esančių teiginių išvardijimu. Teismas nenurodė įrodymų, kuriais grindžiamas priimtas sprendimas, įrodomosios reikšmės, neišdėstė šių įrodymų turinio, nemotyvavo, kodėl neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus bei atsikirtimus.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Tebūnie švara“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašo skundžiamą spendimą palikti nepakeistą. Į apelianto argumentus atsikirto nurodydamas, kad atsakovas savo skundą grindžia tik asmeniškais šališkais pamąstymais ir subjektyvia nuomone, nepateikdamas konkrečių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių apeliacinio skundo teiginius. Ieškovas nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiami vieni kitiems prieštaraujantys argumentai – viena vertus, atsakovas teigia, kad teismas neapklausė byloje liudytojų, nors byloje liudijantys asmenys buvo pakviesti būtent atsakovo iniciatyva. Kita vertus, atsakovo teiginys, jog teismas nepasisakė dėl liudytojo R. B. parodymų, yra nepagrįstas, kadangi sprendime šie liudytojo parodymai buvo išnagrinėti tinkamai, nurodžius, kad liudytojas tik galėjo konstatuoti, jog nuomojami kilimėliai buvo nešvarūs ir kad dėl to buvo kreiptasi į atsakovą, tačiau negalėjo paliudyti, jog tai įvyko dėl ieškovo kaltės.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp ūkinę veiklą vykdančių juridinių asmenų dėl jų sudarytos sutarties dėl paslaugų tiekimo bei iš šios sutarties kilusių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo. Apeliantas savo skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia iš esmės tuo, kad apylinkės teismas netinkamai atliko reikšmingų bylai aplinkybių faktinį vertinimą, neatliko pateiktų įrodymų išsamaus tyrimo, netinkamai pritaikė šalių sutartinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
Byloje nustatyta, kad šalys 2010-02-10 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 100259/1040478, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nuomoti atsakovui kilimėlius adresu (duomenys neskelbtini), ir juos keisti į švarius vieną kartą per savaitę, kiekvieno kilimėlio pakeitimo kaina 10 Lt. be PVM, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (b. l. 5-6, 34-35). Paslaugų teikimo sutarties 2.3. p. šalys susitarė, jog sąskaitos už kilimėlių nuomą ir keitimą bus siunčiamos registruotu laišku arba elektroniniu paštu sutartyje nurodytu adresu, tai yra Švitrigailos g. 40, Vilnius, o tuo atveju, jei klientas (atsakovas) iki einamojo mėnesio 15 dienos negauna sąskaitos už praėjusį mėnesį, jis privalo apie tai informuotu tiekėją (ieškovą); priešingu atveju laikoma, kad klientas sąskaitą gavo ir privalo ją apmokėti. Pasikeitus kliento buveinės adresui (nepriklausomai nuo to, ar kliento įmonė buvo perregistruota), šis privalo ne vėliau kaip per tris dienas apie tai pranešti tiekėjui registruotu laišku. Nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2010-02-28 iki 2010-06-30 ieškovas išrašė ir registruotu laišku sutartyje nurodytu adresu Švitrigailos g. 40, Vilnius, išsiuntė atsakovui apmokėti 5 (penkias) sąskaitas-faktūras, jose nurodant, kiek kartų buvo pakeisti kilimėliai per atitinkamą mėnesį (b. l. 36-40). Paslaugų teikimo sutarties 3.5. p. sulygta, kad jeigu tiekėjas (ieškovas) nevykdo savo įsipareigojimų pakeisti naudotus kilimėlius į švarius, klientas (atsakovas) per 5 darbo dienas po tokio nevykdymo turi teisę raštu pareikšti jam pretenzijas, o per šį terminą pretenzijų nepareiškus laikoma, kad ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė.
Kadangi atsakovas savo apeliacinį skundą didžiąja dalimi grindžia netinkamu įrodymų vertinimu apylinkės teisme, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų, tiriant ir vertinant jam pateiktus rašytinius bei kitus įrodymus. Civiliniame procese įrodinėjimas įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis turi tikslą – pasiekti teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, reiškiančia, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymo vertinimo principu, išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą gali daryti tuomet, kai byloje esančių faktų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Ieškinio reikalavimams pagrįsti apylinkės teismui buvo pateiktos jau aptartos Paslaugų teikimo sutartis su priedu, sąskaitos-faktūros, delspinigių paskaičiavimo lentelė. Taip pat buvo tiriami ir vertinami šalių atstovų paaiškinimai, dviejų teisme apklaustų liudytojų parodymai. Pažymėtina, kad nurodyti liudytojai buvo iškviesti ir apklausti atsakovo UAB „Bordolina“ prašymu (b. l. 70, 73), jokių kitų liudytojų nei pastarasis, nei ieškovas neprašė kviesti, todėl apelianto teiginys, kad teismas nepakvietė į posėdį asmenų, galėjusių atskleisti bylai svarbias aplinkybes, yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir nesuprantamas. Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą bei remdamasis paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė nė vienos aplinkybės, kurios pagrindu galima būtų spręsti, jog UAB „Tebūnie švara“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų arba kad sutartis nebuvo tinkamai vykdoma dėl šios bendrovės kaltės (neįrodė, kad sutartimi nustatyta tvarka kada nors buvo pareiškęs ieškovui pretenzijas dėl neteikiamos (netinkamai teikiamos) paslaugos, neįrodė, kad negavo nė vienos ieškovo išrašytos sąskaitos-faktūros ir apie tai ieškovą tinkamai informavo, neįrodė, kad būtų ieškovui pranešęs apie pasikeitusį buveinės adresą ir pan.). Atsakovo iniciatyva apklaustų liudytojų R. B. ir A. B. parodymais (b. l. 80-82), nustatyta, kad kilimėliai į sutartyje nurodytą vietą ieškovo buvo pristatyti (tą patį matyti ir iš ginčo sutarties priedo). Nors atsakovas nuosekliai teigė, kad nebuvo gavęs nė vienos ieškovo sąskaitos už suteiktas paslaugas, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nesugebėjo paaiškinti, kodėl nevykdė Sutarties 2.3. bei 3.5. punktų reikalavimų. Apygardos teismas sutinka su skundžiamajame sprendime padaryta išvada, kad atsakovo adresas, nurodytas sutartyje (Švitrigailos g. 40, Vilnius), buvo pasikeitęs, tačiau jis apie tai ieškovo neinformavo.
Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. To paties straipsnio 3 d. įpareigoja kiekvieną prievolės šalį atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir, vykdydama prievolę, bendradarbiauti su kita šalimi. Bendradarbiavimo bei ekonomiškumo principai (CK 6.38 str. 6.200 str. 2, 3 d. d.). reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir panašiai. Atsakovui tinkamai nevykdžius savo prievolių pagal sudarytą sutartį bei neįrodžius, kad taip atsitiko ir dėl ieškovo kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui jo nurodyto dydžio įsiskolinimą už suteiktas paslaugas. Šiais motyvais apygardos teismas atmeta apelianto argumentą, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl ieškovo prievolių pagal sutartį netinkamo vykdymo – apylinkės teismui tokių faktų nenustačius, jis dėl jų ir negalėjo pasisakyti.
Ginčo sutarties 2.1. p. nustato atsakovo pareigą apmokėti už paslaugas per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos, o neapmokėjus nurodytu terminu už kiekvieną praleistą uždelstą dieną mokėti 0,2 proc. delspinigius, skaičiuojant nuo uždelstos sumokėti sumos. Pagrindą delspinigiams skaičiuoti nustato CK 6.71 str., 6.256 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui tinkamai neįvykdžius sutartinių prievolių, iš jo priteistini ir 108,74 Lt delspinigių. Pažymėtina, jog atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde priskaičiuotų delspinigių dydžio neginčijo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino atitinkamą ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų pritesimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiajame sprendime tinkamai taikė ir aiškino šalių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teises normas, todėl apelianto teiginys, kad teismas pažeidė materialinės teises normas, pripažintinas nepagrįstu. Atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Sutiktina su ieškovo atsiliepime pateikta nuomone, jog atsakovas nenurodė jokių konkrečių kasacinės instancijos teismo išnagrinėtų bylų, kuriose suformuotai praktikai prieštarautų skundžiamas apylinkės teismo sprendimas.
Nenustačius CPK 327 str. įtvirtintų pagrindų, negali būti tenkinamas apelianto prašymas dėl bylos grąžinimo apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinųjų priemonių visoms reikšmingoms bylos aplinkybėms ištirti ir dėl jų motyvuotai pasisakė, taip priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris turi būti paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas – atmestas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.