Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-05 · Administracinė byla Nr. A-438-816-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-05
Bylos Nr.
A-438-816-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Artūras Daigotas, Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
O.G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos kriminalinės policijos biurui
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-816/2009Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 29 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant pareiškėjui O.G.,pareiškėjo atstovui K.L.,atsakovų atstovei Olgai Kilkinovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo O.G. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O.G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas O.G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008-02-14 sprendimą Nr. 1D-1341 bei Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2007-12-28 sprendimą Nr. 11D-3S98, įpareigoti atsakovus priimti sprendimą – skirti pareiškėjui valstybinę pensiją ir apskaičiuoti jos dydį bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dirba Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos Europolo Lietuvos nacionalinio skyriaus vyriausiuoju specialistu. 2007-11-12 prašymu jis kreipėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininką, prašydamas nuo 2007-12-10 atleisti iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją. Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2007-12-17 raštu Nr. 38-S-1923 kreipėsi į atsakovę Sveikatos priežiūros tarnybą prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl valstybinės pensijos skyrimo. Sveikatos priežiūros tarnyba 2007-12-28 sprendimu Nr. 11D-3898 grąžino prašymą dėl pensijos skyrimo ir nurodė peržiūrėti pareiškėjo tarnybos laiką, įskaitytą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – LR VRM), kuri 2008-02-14 sprendimu 1D-1341 pareiškėjo skundo nepatenkino. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybos laikas valstybinei pensijai gauti turi būti apskaičiuojamas ne tik pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio, kuris laikytinas bendrąja norma, nuostatomis, bet ir pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio, kuris laikytinas specialiąja norma, nuostatomis. Pareiškėjo manymu, atsakovės nepagrįstai atmetė jo skundus tuo pagrindu, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje nėra įtvirtinta nuostata, leidžianti vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti kaip dvi dienas. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad vidaus tarnybos stažas yra apskaičiuojamas vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu į vidaus tarnybos stažą įskaitant: taikos įvedimo misijose – kaip tris dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip dvi dienas. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiais nuo 1997-06-04 iki 1998-06-04, nuo 1999-01-14 iki 1999-07-14, nuo 2004-05-01 iki 2004-12-14 ir nuo 2004-12-5 iki 2005-05-01 Vyriausybės siuntimu dalyvavo tarptautinių organizacijų taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose, todėl turi teisėtus lūkesčius, kad minėti laikotarpiai bus įtraukti į tarnybos laiką vieną dieną laikant kaip dvi.

Atsakovė LR VRM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (toliau -Nuostatai) 4 punktu, pareigūnų tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra nustatomas ir apskaičiuojamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 ir 16 straipsnių nuostatas. Atsakovės nuomone, pagal minėtus straipsnius tarnybos laikas pensijai skirti skaičiuojamas kaip faktinis tarnybos laikas nuo paskyrimo į pareigas dienos, išskyrus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytą stažo skaičiavimo išimtį. Atsakovės manymu, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 4 dalimi, pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalyje nurodytą vidaus tarnybos stažą pareigūnui nustatoma tik kasmetinių atostogų trukmė ir suteikiama galimybė įgyti kvalifikacinę kategoriją, todėl Vidaus tarnybos statute nustatyta valstybės tarnybos stažo skaičiavimo tvarka netaikytina tarnybos stažui apskaičiuoti skiriant pensiją.

Šalies argumentai

Atsakovė Sveikatos priežiūros tarnyba su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje bei Nuostatų 7 punkte yra nurodytas baigtinis sąrašas laikotarpių, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti. Šie laikotarpiai nėra tapatūs vidaus tarnybos stažui, nurodytam Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalyje, todėl skaičiuojant tarnybos laiką, reikalingą pensijai skirti turi būti vadovaujamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsniu ir Nuostatų 7 punktu, kuriuose nėra normų, kurios leistų įskaityti į tarnybos laiką, pensijai skirti, vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose kaip dvi dienas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-08-29 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad 2007-12-17 Tarnyba gavo iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau - LKPB) Veiklos organizavimo valdybos pareiškėjo O.G., LKPB Tarptautinių ryšių valdybos Europolo Lietuvos nacionalinio skyriaus vyriausiojo specialisto, dokumentus reikalingus pensijai skirti (2007-12-17 raštas Nr. 38-S-1923). Tarnyba, vadovaudamasi aprašo 10 punktu, 2007-12-28 grąžino LKPB Veiklos organizavimo valdybai pareiškėjo dokumentus reikalingus pensijai skirti su prašymu peržiūrėti pareiškėjo tarnybos laiką, įskaitytą pensijai skirti, nes pareiškėjui į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įtraukti laikotarpiai, nereglamentuoti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje. LR VRM 2008-01-17 gavo pareiškėjo skundą „Dėl tarnybos laiko pareigūno valstybinei pensijai gauti skaičiavimo", kuriuo pareiškėjas nesutiko su Tarnybos priimtu sprendimu. LR VRM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2008-02-14 informavo jį, kad sprendimas dėl jo pensijos paskyrimo ir neskyrimo nėra priimtas, o Tarnyba, vadovaudamasi aprašo 10 punktu, grąžino LKPB Veiklos organizavimo valdybai dokumentus reikalingus pensijai skirti, nes jie buvo netinkamai užpildyti. LR VRM pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje nurodytas vidaus tarnybos stažas ir tarnybos laikas pensijai skirti nėra tapatūs stažai.

Teismas akcentavo, jog Nuostatų 4 punktas imperatyviai reglamentuoja, jog pareigūnų ir karių tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti nustatomas ir apskaičiuojamas pagal įstatymo 6 ir 16 straipsnius. Nuorodos į Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje nurodytą vidaus tarnybos stažą nuostatų 4 punkte nėra, todėl Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytas papildomas laikotarpis (vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu į vidaus tarnybos stažą įskaitant: taikos įvedimo misijose - kaip tris dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose - kaip dvi dienas) yra įskaičiuojamas į vidaus tarnybos stažą nustatant kasmetinių atostogų trukmė, suteikiant galimybė įgyti kvalifikacinę kategoriją (Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 2 dalis), o ne į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai gražino LKPB Veiklos organizavimo valdybai pareiškėjo dokumentus reikalingus pensijai skirti su prašymu peržiūrėti pareiškėjo tarnybos laiką, įskaityta pensijai skirti, nes pareiškėjui į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įtraukti laikotarpiai, nereglamentuoti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje. Remdamasis išdėstytais motyvais pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais bei argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau - Pensijų įstatymas) 6 ir 16 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 4 punkte įtvirtintas teisės normas. Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnis reglamentuoja vidaus tarnybos stažo apskaičiavimą. Vidaus tarnybos stažas yra apskaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant laikotarpius, nurodytus Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalyje. Vidaus tarnybos stažas nurodo, kiek laiko pareigūnas tarnauja vidaus tarnyboje, todėl Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio nuostatos turi būti taikomos nustatant, ar asmuo atitinka Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. ar yra ištarnavęs 20 metų vidaus tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, kurioje yra įtvirtinta nuostata, kad už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 1 procentą šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio. Ši nuostata reiškia, kad Pensijų įstatymo 6 ir 16 straipsnių paskirtis yra nustatyti tarnybos laiką, už kurį būtų skiriama valstybinė pensija, o ne pareigūno ištarnautas laikas vidaus tarnyboje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pareiškėjas pabrėžia, kad šios bylos ginčas kilo dėl Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vidaus tarnybos stažas ir tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti yra netapatūs laikotarpiai, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog Pensijų įstatymo 7 straipsnyje nėra nurodytas minimalus 20 metų tarnybos laikas pensijai skirti, o nustatyta tik pensijos dydžio apskaičiavimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tokios aplinkybės, jog pareigūnas, turintis 20 metų vidaus tarnybos stažą, turi teisę gauti valstybinę pensiją, tačiau pensijos dydis bus apskaičiuojamas taikant Pensijų 6, 7 ir 16 straipsnius. Tai reiškia, kad netgi nustačius, jog jo tarnybos laikas pensijai skirti yra mažesnis už vidaus tarnybos stažą, tai negali būti pagrindu atsisakyti pareigūnui apskaičiuoti valstybinę pensiją. Pareiškėjas akcentuoja, jog neskundė atsakovų veiksmų apskaičiuojant valstybinės pensijos dydį, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar jis atitinka Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte keliamus reikalavimus, o ne įvertinti, kokie laikotarpiai yra įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti. Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nurodyta, jog teisę į valstybinę pensiją pareigūnas įgyja tada, kai jo tarnybos laikas pensijai skirti yra 20 metų ar daugiau. Todėl, anot pareiškėjo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė materialinių teisės normų pažeidimą, pasireiškusį Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio, Pensijų įstatymo 6 ir 16 straipsnio, Nuostatų 4 ir 7 punktų netinkamu aiškinimu ir taikymu, ir tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovo nuomone, bet kokį teisės aktą reikia nagrinėti sistemiškai, o nenagrinėti atskirų jo punktų, kaip tai daro apeliantas, kuris teigia, kad Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas nėra susijęs su Pensijų įstatymo 6 str., 7 ir 16 straipsnių nuostatomis. Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama, kad pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką, t. y. pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (toliau - pensija) pagal Pensijų įstatymą. Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato pensijų skyrimo sąlygas, 6 straipsnis - tarnybos laiką pensijai skirti, 7 straipsnis - pensijos dydį, 16 straipsnio 2 dalis - papildomus laikotarpius, kurie prilyginami tarnybos laikui pensijai skirti. Atsakovo nuomone, tik šių straipsnių visuma reglamentuoja koks pareigūnas turi teisę gauti pensija, kokio dydžio, kas yra įskaitoma į tarnybos laiką pensijai skirti, kokios turi būti sąlygos, kad pareigūnas galėtų pensiją gauti. Joks kitas įstatymas, tarp jų ir Vidaus tarnybos statutas, šiuos santykius nereglamentuoja. Atsakovas pabrėžia, kad Vidaus tarnybos statuto 1 straipsnyje reglamentuojama statuto paskirtis nekalba apie pagrindus taikyti statutą, sprendžiant pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimus.

2. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-08-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A(502)-1472/2008 suformavo teisminę praktiką, jog vidaus tarnybos stažas ir stažas pensijai gauti nėra tapatūs, ir priimant sprendimą dėl pareigūno tarnybos laiko pensijai gauti turi būti taikomi Pensijų įstatymo 6 ir 16 straipsniai, o ne Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnis.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą taip pat prašo jo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas (ištarnavusiems vidaus reikalų sistemoje 20 ir daugiau metų) ir 6 straipsnio 1 punktas (tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas) žymi tą patį objektą (stažą), todėl negali būti skaičiuojami pagal skirtingus įstatymus, kaip to reikalauja pareiškėjas (pirmas pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnį, antras pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą). Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra normų, numatančių pareiškėjo tarnybos misijose įskaitymą santykiu 1:2.

Žemesnės instancijos teismas

2. Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007-12-28 sprendimu Nr. 11D-3898 grąžino Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos organizavimo valdybai peržiūrėti jos pateiktus pareiškėjo teisinės padėties dokumentus. Po to nei Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nei Vidaus reikalų ministerija peržiūrėtų šių dokumentų iš naujo negavo. Todėl Vidaus reikalų ministerija neturėjo ir neturi vados sprendimui dėl pensijos priimti. Atsakovas pabrėžia, jog, kiek jam žinoma, dokumentai buvo nepateikti todėl, kad pareiškėjas buvo grąžintas į tarnybą policijoje taip, kad ginčijamu laikotarpiu nebuvo nė vienos dienos, atitinkančios Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kaip akcentuoja atsakovas, pareiškėjas nenutrūkstamai yra pareigūnas iki šiol, tai, atsakovo nuomone, patvirtintų pareiškėjo tarnybos byla, esanti trečiojo asmens Lietuvos kriminalinės policijos biuro žinioje. Kartu atsakovas nurodo, jog neabejoja kad šį faktą pripažintų ir pats pareiškėjas.

3. Anot atsakovo, pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį pensija skiriama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams. Pagal 11 straipsnio 1 dalį tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos. Kadangi pareiškėjas kaip tarnaujantis pareigūnas neturėjo ir neturi teisės į pensijos skyrimą, apeliacinio skundo reikalavimai negali būti tenkinami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su pareiškėjo tarnybos vidaus tarnyboje trukme, tačiau byloje duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo tarnybos pradžią, jos trukmę, tarnybos tarptautinių organizacijų taikos palaikymo misijose laiką nėra. Ši aplinkybė yra kliūtis objektyviai ir teisingai išnagrinėti bylą. Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsniu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Atnaujinti bylos nagrinėjimą. Išreikalauti iš atsakovo - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, duomenis apie pareiškėjo O.G. tarnybą vidaus reikalų sistemoje: tarnybos pradžią, jos trukmę, laikotarpius apie tarnybą tarptautinių organizacijų taikos palaikymo misijose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DaigotasStasys GagysRomanas Klišauskas