- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 2-1791-503/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- T. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, NŽT, VMI
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant pareiškėjai T. P., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atstovei K. S., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – NŽT, VMI dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. P. pareiškimu iš esmės prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, kurį mirties dieną sudarė mirusiajai priklausęs 0,0353 ha sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po jos motinos M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas turės jai juridinę reikšmę, kadangi ji siekianti gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir išviešinti (įregistruoti) palikimo priėmimą. Ji po M. M. mirties per 6 mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo ir jai priklausančio turto paveldėjimo dokumentai iki šiol nesutvarkyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ji yra M. M. dukra, todėl kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė turi teisę paveldėti jai priklausantį turtą. Tam, kad paveldėti motinai priklausantį turtą, ji per šešis mėnesius nuo jos mirties turėjo kreiptis į notarų biurą, paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadarė, kadangi neturėdama pakankamai teisnių žinių, buvo įsitikinusi, jog būdama vienintele įstatymine įpėdine (tėvas miręs anksčiau nei motina, brolių bei seserų neturi), ji motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus gali susitvarkyti bet kada. Šiuo metu atsirado pirkėjas, kuris norėtų įsigyti motinai priklausantį sodo sklypą, todėl ji kreipėsi į notarą dėl šio žemės sklypo paveldėjimo dokumentų tvarkymo. Tačiau notaras iš jos jokių dokumentų nepriėmė, kadangi jau buvo praėjęs šešių mėnesių terminas po jos motinos M. M. mirties. Tai, kad ji faktiškai priėmė palikimą po motinos M. M. mirties, įrodo tokie faktai: iki mirties jos motina M. M. gyveno jai (pareiškėjai) nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ji motiną slaugė bei prižiūrėjo, todėl po jos mirties jai atitekto ir visi motinai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai. Be to, jau keletas metų iki motinos mirties ji naudojosi ir jai priklausančiu sodo žemės sklypu, kadangi pati motina dėl silpnos sveikatos juo naudotis jau nebepajėgė. Po motinos mirties ji ir toliau naudojosi ir iki šiol naudojasi šiuo žemės sklypu – sodina jame daržoves, bulves, jį prižiūri, tvarko ir t. t. Tokiu būdu ji priėmė palikimą po savo motinos M. M. mirties, pradedama jį faktiškai valdyti. Jos motinos žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), 3,53 aro. Ji mokėjo mokesčius. Nesikreipė į notarą, nes mama sunkiai sirgo, buvo sukrėsta ir po to užmiršo tai padaryti (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens NŽT atstovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja (b. l. 18-19).
Suinteresuoto asmens VMI atstovė atsiliepime nurodė, jog neprieštaraus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, jeigu teismas nustatys, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų (b. l. 20-21).
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodytas pareiškime jai palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai, išsamiai, aiškiai patvirtino liudytojai – J. A. Ž. ir J. O. J. Be to, šie nenurodė, kad girdėję, jog dėl M. M. palikimo priėmimo tarp įpėdinių, būtų buvęs koks tai ginčas. Šių liudytojų teisme duotais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta.
Pareiškėjos T. P. motinos M. M. palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės byloje yra grindžiamos ir rašytiniais įrodymais: notarės liudijimu (b. l. 6), kad dėl mirusios M. M. turto paveldėjimo niekas iš įpėdinių į (duomenys neskelbtini) notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios turtą niekam neišduotas; mirties liudijimu (b. l. 7), kad M. M. mirė (duomenys neskelbtini); gimimo liudijimu, santuokos liudijimu (b. l. 8), kad pareiškėja yra M. M. dukra, pažyma (b. l. 9), kad M. M. priklausė žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pažyma (b. l. 10), kad nuo 1969-12-04 pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini); pažyma (b. l. 11), kad M. M. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50-51 straipsniai nustato, kad įpėdinis(-ė), šiuo atveju T. P. laikoma priėmusia M. M. palikimą, kai ji faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. Įpėdinis(-ė) laikomas(-a) priėmusiu(-ia) palikimą, jeigu jis(-i) pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.
Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjos pateikta rašytinė medžiaga, minėtų liudytojų teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, neabejotinai patvirtina, kad T. P. motinos M. M. turto atžvilgiu iš esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus. Ginčų dėl minėto palikimo priėmimo tarp įpėdinių nėra. Todėl teismas sprendžia, jog T. P. motinos M. M. minėtą palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jų negalima gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 444, 445 ir 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos M. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.