Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-10-12 · Civilinė byla Nr. 2A-347/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-12
Bylos Nr.
2A-347/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
L. L., I. L.
Ieškovas
M C
Advokatai
Alfredas Sokolovskis
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-347/2007Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 36.1.; 42.4.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Alfred Sokolovski,atsakovui L. L. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-108-39/2006 pagal ieškovo M C. ieškinį atsakovams L. L. , I. L. dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo bei atsakovės I. L. priešieškinį ieškovui M C. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas M C. 2004 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovams L. L. , I. L. , prašydamas teismą įpareigoti atsakovus įvykdyti piniginę prievolę natūra – grąžinti ieškovui 70 400 Lt dydžio avansą, sumokėtą pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. preliminariąją sutartį, priteisti iš atsakovų 142 400 Lt dydžio baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, t. y. 5 256 Lt žyminio mokesčio, atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus m. 15-ame notarų biure ieškovas su atsakovu L. L. sudarė preliminarią sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2001 m. gruodžio 13 d. parduoti atsakovui 255,06 m² bendro ploto butą su palėpe, antresole bei terasa, esantį Žydų g. 2-7, Vilniuje. Ieškovas pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu ieškovas sumokėjo atsakovui 70 400 Lt dydžio avansą, kuris, pagal sutarties nuostatas, turėjo būti įskaitytas į bendrą buto pardavimo kainą arba grąžintas ieškovui, jei atsakovas laiku neparduos buto. Ieškovas nurodė, kad butas, kurį atsakovas įsipareigojo parduoti susideda iš dviejų dalių: dviejų kambarių buto (bendras plotas 69.86 m²) ir palėpės, antresolės bei terasos, kurie buvo įrengti virš šio buto 1997 m. Ieškovas nurodė, kad preliminarios sutarties sudarymo metu nurodytas dviejų kambarių butas (bendras plotas 69.86 m²) buvo įregistruotas VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro bei registro centre atsakovo L. L. vardu, be to, butas buvo įkeistas AB Lietuvos žemės ūkio bankui ir areštuotas, o kita buto dalis (palėpė, antresolė ir terasa), įrengta atlikus jo rekonstrukciją, nebuvo įregistruota kaip nekilnojamasis turtas. Ieškovo teigimu, dėl hipotekos, arešto ir neatliktos teisinės registracijos, nebuvo galima sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarties, todėl atsakovas įsipareigojo iki 2001 m. gruodžio 13 d. panaikinti draudimą, atsiskaityti su kreditoriumi, pateikti viso 255,06 m² bendro ploto buto su palėpe teisinės registracijos dokumentus ir pažymas pardavimui. Ieškovas nurodė, kad atsakovui laiku neįvykdžius sutarties reikalavimų, terminas buvo pratęstas 1 mėnesiui, tačiau ir pratęsus terminą atsakovas nesutvarkė buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų, todėl sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė CK 6.38 ir 6.39 straipsnių reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad dalį buto(69,86 m² bendro ploto 2 kambarių butą, kuris tuo metu buvo įkeistas ir areštuotas), esančio Žydų g. 2-7, Vilniuje, įgijo kitomis aplinkybėmis, t. y. nusipirko iš varžytynių 2001 m. lapkričio 23 d. už 208 500 Lt. Kita buto dalis (palėpė, antresolė ir terasa) buvo įregistruota atsakovės I. L. vardu tik 2004 m. sausio 30 d., Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 14 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagrindu, tačiau ši buto dalis ieškovui iki šiol nėra perleista ir pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas L. L. , sudarydamas preliminarią sutartį, gavo iš ieškovo avansą, kurio iki šiol nėra grąžinęs, be to, ši avanso suma nėra įskaitoma į pagal minėtą taikos sutartį atsakovės I. L. parduodamos buto dalies kainą ir tai rodo, kad atsakovai neketina grąžinti gauto avanso. Ieškovo teigimu, sudarant sutartį šalys susitarė, kad nepardavus buto iki 2001 m. gruodžio 13 d. (su vieno mėnesio pratęsimu iki 2002 m. sausio 13 d.) atsakovas privalės grąžinti gautą avansą, sumokėti tokio pat dydžio baudą. Ieškovas pažymėjo, kad sutarties 6 punkte nurodoma, kad atsakovui iki 2002 m. sausio 13 d. neįvykdžius sutarties 4 punkto įsipareigojimų (nepateikus reikalingų dokumentų) jis įsipareigoja mokėti ieškovui 400 Lt dydžio baudą už kiekvieną dieną iki visiško dokumentų sutvarkymo. Ieškovo teigimu, kadangi viso 225,06 m² bendro ploto buto dokumentai iki šiol nėra sutvarkyti, atsakovė I. L. savo buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė su ieškovu, atsakovams turi būti taikoma preliminariosios sutarties 6 punkte numatyta bauda. Ieškovo nuomone, baudos pagal sutarties 6 punktą dydis yra 72 000 Lt, t.y. po 400 Lt už 180 dienų laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 24 d. iki 2004 m. gruodžio 23 d., baudos pagal sutarties 8 punktą dydis yra 74 000 Lt, t.y. sumokėto avanso dydžio, ir visos baudos dydis yra 142 400 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta su atsakovu L. L. , tačiau butas ir jo pagerinimai (palėpė, antresolė ir terasa) yra bendra jungtinė I. L. ir L. L. nuosavybė, todėl reikalavimas grąžinti avansą ir sumokėti baudą reiškiamas abiem.

Atsakovė I. L. 2005 m. rugsėjo 20 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė teismą priteisti iš ieškovo M C. 174 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovui pareiškus ieškinį jo prašymu teismas 2005 m. sausio 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo I. L. pinigines lėšas, esančias antstolės D. Milevičienės sąskaitoje, taip pat taikė apribojimus atsakovei priklausančiai sąskaitai, esančiai AB „Hansa bankas“. Atsakovės teigimu, dėl nurodyto arešto atsakovė negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, todėl patyrė baudinius nuostolius. Atsakovė nurodė, kad 2004 m. gruodžio 6 d. su E. D. sudarė preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, pagal kurią atsakovė sumokėjo 174 000 Lt, o likusią dalį kainos, t. y. 200 000 Lt įsipareigojo sumokėti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną. Dalis šių lėšų, t. y. 172 688,78 Lt, buvo pervesta iš antstolės D. Milevičienės sąskaitos, o kita dalis – 1 311,22 Lt, sumokėta grynais, likusi, t. y. 200 000 Lt, dalis turėjo būti sumokėta 2005 m. kovo 31d., tačiau, areštavus atsakovei priklaususias pinigines lėšas, atsakovės prašymu sutartyje numatyti įsipareigojimai keletą kartų buvo atidėti. Dėl to E. D. sutartį su atsakove nutraukė, o sumokėtą 174 000 Lt sumą grąžinti atsisakė, todėl priteistinas iš ieškovo atsakovės patirtų 174 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. sausio 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį atsakovui L. L. tenkinti, ieškinį atsakovei I. L. ir priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo L. L. ieškovui M C. 70 400 Lt sumokėto avanso, 142 400 Lt baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, iš viso – 212 800 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 212 800 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2005 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 256 Lt žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovo L. L. valstybei 150,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo; sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – I. L. priklausančios buto, esančio Žydų g. 2-7/Stiklių g. 12-7, Vilniuje, 66225/100000 dalies areštą, priteisti iš atsakovės I. L. , valstybei 4 280 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad sprendimo priėmimo dienai faktinė situacija tokia, kad ieškovas M C. už visą 255,06 m² ploto butą yra sumokėjęs 911 250 Lt (520 000 Lt +120 000 Lt pagal 2004 m. sausio 14 d. patvirtintą taikos sutartį, 70 400 Lt avansą pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. preliminariąją sutartį, 200 850 Lt sumokėtų varžytinėse už 69,86 m² ploto buto dalį), tačiau pilna nuosavybės teise jis disponuoja tik 33775/100000 buto dalims, kadangi atsakovė I. L. nėra perleidusi nuosavybės teisių į 66225/100000 buto dalis. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovo ieškiniui užtikrinti buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – formaliai I. L. priklausančios ginčo buto 66225/100000 dalies, nors faktiškai pagal Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį ieškovui M C. turinčios priklausyti tos pačios buto dalies, areštas, taigi ieškiniui užtikrinti buvo areštuotas pačiam ieškovui faktiškai priklausantis turtas. Dėl to teismas konstatavo, kad tokia faktinė situacija neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl ieškovo M C. pažeistos teisės turi būti ginamos.

Teismas konstatavo, kad klaidingi atsakovų argumentai, jog ieškinys turėtų būti atmestas arba byla nutraukta tuo pagrindu, kad visi ginčai dėl 255,06 m² ploto buto su palėpe, antresole bei terasa, esančio Žydų g. 2-7, Vilniuje, pasidalinimo galutinai išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį tarp M C. ir I. L. civilinėje byloje Nr. 2⁴³-531/2004 bei administracinėje byloje Nr. I14-789-2002 ir visi ginčai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra išnagrinėti. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, ar galima taikyti CPK 137 straipsnio antrosios dalies 4 punktą bei CPK 293 straipsnio 3 punktą, būtina nustatyti, ar teismui pareikšti ieškiniai yra tapatūs. Teismas konstatavo, kad anksčiau nurodytose bylose ir nagrinėjamojoje byloje iš esmės skiriasi ieškinio dalykas, kadangi administracinėje byloje Nr. I14-789-2002 buvo pareikštas ieškovo skundas dėl sprendimo neregistruoti daiktines teises panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2⁴³-531/2004 buvo pareikštas I. L. reikalavimas M C. dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų bei nuostolių atlyginimo, o nagrinėjamojoje byloje ieškovas savo reikalavimus kildina iš netinkamo 2001 m. rugsėjo 13 d. preliminariosios sutarties įsipareigojimų vykdymo ir reikalauja grąžinti sumokėtą avansą bei priteisti netesybas.

Teismas nurodė, kad atsakovai nesutikimą su ieškiniu grindžia CK 6.64 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto bei 6.206 straipsnio nuostatomis, teigdami, kad dėl to, jog 2001 m. rugsėjo 13 d. preliminarioji sutartis nebuvo tinkamai ir laiku įvykdyta, kaltas pats ieškovas M C. , savo veiksmais užkirtęs galimybę atsakovui L. L. įvykdyti įsipareigojimus sutartyje nustatytu terminu. Teismas taip pat nurodė, kad, atsakovų teigimu, ieškovas, užuot sulaukęs sutartimi sulygto termino, duoto atsakovui L. L. jo įsipareigojimams pagal sutartį įvykdyti, pats savavališkai nuvyko į ginčo buto dalies varžytynes ir 2001 m. lapkričio 23 d. varžytynėse įsigijo 69,86 m² ploto dviejų kambarių butą. Teismas pažymėjo, kad atsakovai teigia, jog nagrinėjamu laikotarpiu L. L. disponavo lėšomis, kuriomis galėjo iki preliminariosios sutarties įvykdymo termino pabaigos atlikti visus sutartimi jo prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su sutartyje nurodyto objekto bei atitinkamų dokumentų parengimu pardavimui. Teismas konstatavo, kad nors dar 2005 m. kovo 2 d. rašytame atsiliepime atsakovas L. L. tokius įrodymus buvo įsipareigojęs pateikti teismui, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad prisiekęs ieškovas bei liudytojos M. K. ir A. M. patvirtino, kad pats atsakovas L. L. pasiūlė ieškovui M C. dalyvauti 2001 m. lapkričio 23 d. varžytinėse ir įsigyti dalį buto. Teismo nuomone, tai, kad atsakovas L. L. neketino vykdyti 2001 m. rugsėjo 13 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų patvirtina aplinkybės, jog ginčo objektą, t. y. visą butą, pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. sutartį L. L. turėjo parduoti M C. vėliausiai iki 2002 m. sausio 13 d dienos, o I. L. dar 2001 m. rugpjūčio 1 d. sudarė pavedimo sutartį dėl nuomininko suradimo, ketindama patalpas, esančias ginčo buto palėpėje, nuomoti ir nuolatos civilinės bylos Nr. 2⁴³-531/2004 nagrinėjimo eigoje pildė savo ieškinį ir didino nuostolių (negautų nuompinigių) sumą. Teismas pažymėjo, kad nuostolius, susidarančius iš negautų pajamų už palėpės nuomą, I. L. skaičiavo nuo 2001 m. gruodžio 7 d., kai tuo metu jau buvo ieškovo M C. ir atsakovo L. L. pasirašyta 2001 m. rugpjūčio 13 d. preliminarioji sutartis, pagal kurią atsakovas L. L. iki 2002 m. sausio 13 d. privalėjo parduoti ginčo palėpę ieškovui M C. . Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo L. L. gerus ketinimus vykdyti 2001 m. rugsėjo 13 d. sutartį paneigia ir ta aplinkybė, kad I. L. 2002 m. lapkričio 26 d. pareiškė ieškinį teisme dėl M C. iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų.

Teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas L. L. neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. sutartį, todėl ieškinys tenkintinas.

Teismas konstatavo, kad atsakovui L. L. atsiranda atsakomybė, numatyta 2001 m. rugsėjo 13 d. sutartyje, taip pat konstatavo, kad ieškinys atsakovei I. L. atmestinas. Teismas nurodė, kad, remiantis bylos duomenimis, dviejų kambarių butas (ginčo bendro buto dalis) atsakovo L. L. buvo įsigytas dar iki santuokos sudarymo, todėl 2001 m. rugsėjo 13 d. preliminariosios sutarties pasirašymo metu tos sutarties objektu esantis butas (buto dalis) priklausė L. L. asmeninės nuosavybės teise ir dėl to visi turtiniai ginčai bei prievolės, susijusios su butu, priklausiusiu L. L. asmeninės nuosavybės teise, laikytini asmeniniais L. L. įsipareigojimais, o kita buto dalis, t. y. palėpė, terasa ir antresolė, yra asmeninė I. L. nuosavybė, nes I. L. vardu ji buvo įteisinta po 2003 m. gegužės 14 d. vedybų sutarties tarp I. L. ir L. L. sudarymo. Teismas pažymėjo, kad šios sutarties 3.1 punktas nustatė, kad turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, todėl prievolės, kylančios iš 2001 m. rugsėjo 13 d. preliminariosios sutarties, kuri buvo sudaryta dėl L. L. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto, yra tik L. L. asmeniniai įsipareigojimai. Dėl nurodytų motyvų teismas ieškinį atsakovei I. L. atmetė.

Teismas atmetė atsakovų argumentą dėl netinkamos ieškinio sumos paskaičiavimo kaip nepagrįstą, kadangi ieškinio suma susideda iš sumokėto avanso ir pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. sutarties 6 ir 8 punktus paskaičiuotų baudų. Teismas konstatavo, kad, patenkinus ieškinį, ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog tarp jai atsiradusios žalos ir ieškovo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl atsakovės I. L. priešieškinį dėl 174 000 Lt žalos atlyginimo atmetė. Teismas nurodė, kad preliminarioji sutartis, pasirašyta 2004 m. gruodžio 6 d. tarp I. L. ir E. D. , patvirtina, jog I. L. ketino nupirkti iš E. D. butą, esantį Vileišio g. 6B-15, Vilniuje už 374 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad 2004 m. gruodžio 10 d. I. L. iš antstolės D. Milevičienės sąskaitos pervedė į E. D. sąskaitą 174 000 Lt ir I. L. liko sumokėti 200 000 Lt, o antstolio D. B. 2005 m. spalio 7 d. pažyma dėl vykdymo eigos patvirtina, jog 2005 m. vasario 2 d. buvo areštuotos I. L. priklausančios lėšos, esančios antstolės D. Milevičienės depozitinėje sąskaitoje, 120 000 Lt sumai. Teismas pažymėjo, kad jokios kitos piniginės lėšos nebuvo areštuotos. Teismas nurodė, kad I. L. Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu iš M C. buvo išieškota 520 000 Lt ir byloje nėra įrodymų, kodėl iš šios sumos I. L. negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį, be to, piniginių lėšų, esančių atsakovės I. L. sąskaitoje, areštą teismas pakeitė į ieškovui M C. turinčios priklausyti buto dalies areštą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog dėl ieškovo pareikšto ieškinio ir jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė I. L. patyrė nuostolių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas L. L. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo L. L. ieškovui M C. 70 400 Lt sumokėto avanso, 142 400 Lt baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, iš viso - 212 800 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 212 800 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 256 Lt žyminio mokesčio; priteisti iš ieškovo M C. apeliantui L. L. bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje visa atsakomybė iš preliminariosios sutarties atsiranda L. L. ir kad šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia tik su preliminariosios sutarties vykdymu susiję teisiniai santykiai, nepagrįstai rėmėsi kitos bylos medžiaga, taip pratęsdamas jau išnagrinėtos bylos nagrinėjimą, o kaltės dalį nepagrįstai siejo su atsakovės I. L. veiksmais, kuriuos aiškino vienašališkai ir nesuprantamai.Teismo išvada, kad atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį t. y. joje nustatytu terminu neperleido nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl jam taikytinos preliminarios sutarties 8 punkte nustatytos netesybos, nepagrįsta, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina paties ieškovo nesąžiningus veiksmus, kuriais buvo užkirstas kelias atsakovui įvykdyti savo įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį, ir tuo pagrindu ieškovui taikytina sankcija pagal preliminariosios sutarties 9 punktą, t. y. negrąžinamas jo sumokėtas 70 400 Lt avansas.Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 72 000 litų dydžio baudą pagal preliminarios sutarties 6 punktą, kadangi atsakovas neturėjo galimybės įvykdyti preliminarios sutarties 4 punkto įpareigojimų, be to, ieškovas nepagrindė, kodėl jis pasirinko skaičiuoti atsakovui baudą būtent už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 24 d. iki 2004 m. gruodžio 23 d. Net jei ieškovo reikalavimas dėl avanso grąžinimo būtų pagrįstas, ieškovas turėtų teisę tik į baudą, susijusią su atsisakymu įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau ne už vėlavimą įvykdyti savo įsipareigojimą, kurio įvykdyti neįmanoma dėl paties ieškovo kaltės.Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 212 800 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei 5 256 Lt žyminio mokesčio, kadangi ieškovas vilkino šios bylos nagrinėjimą ir dėl to bylos nagrinėjimas užtruko dėl ieškovo kaltės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas M C. nurodo, kad su atsakovo L. L. apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. L. nurodo, kad su atsakovo L. L. apeliaciniu skundu sutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimas pakeistinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatymo numatytų pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisimo iš atsakovo ieškovui 70 400 Lt avanso yra teisėta ir pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai dėl šios sprendimo dalies panaikinimo ir ieškinio šioje dalyje atmetimo yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodyto pagrindo nutraukti bylą yra pagrįstos. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis yra ne dėl ginčo tarp tų pačių šalių, ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu. Paminėtą taikos sutartį sudarė tik I. L. ir M C. . L. L. minėtos taikos sutarties nesudarė ir dalyvavo nurodytoje byloje ne šalimi, bet trečiuoju asmeniu. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1¹⁴-789/2002 taip pat priimtas sprendimas ne dėl ginčo tarp tų pačių šalių, ne dėl to paties dalyko bei ne tuo pačiu pagrindu ir šioje byloje L. L. nebuvo dalyvaujančiu asmeniu.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus spendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas L. L. nepagrįstai atsisakė įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. preliminariąją sutartį yra pagrįstos. Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo M C. veiksmų ir kaltės atsakovas L. L. negalėjo įvykdyti atsakovo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, nupirkdamas iš varžytynių 69,86 m² bendro ploto dviejų kambarių butą, esantį Žydų g. 2-7, Vilniuje, nesutrukdė atsakovui vykdyti įsipareigojimus pagal ieškovo ir atsakovo 2001 m. rugsėjo 13 d. sudarytą preliminariąją sutartį. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad po preliminariosios sutarties sudarymo iki 69,86 m² dviejų kambarių buto, esančio Žydų g. 2-7, Vilniuje, pardavimo iš varžytynių 2001 m. lapkričio 23 d. atsakovas L. L. nesiėmė jokių konkrečių veiksmų prievolės, kurios užtikrinimui buvo įkeistas minėtas butas, įvykdymui, buto įkeitimo sutarties nutraukimui ir buto arešto panaikinimui. Atsakovas L. L. nepateikė į bylą įrodymų, kad turėjo pakankamai piniginių lėšų prievolės, kurios užtikrinimui buvo įkeistas minėtas butas, AB Lietuvos žemės ūkio bankui įvykdymui. AB Lietuvos žemės ūkio banko 2001 m. spalio 22 d. rašte Nr. 02-07/3400 antstoliui dėl minėto buto pradinės kainos varžytynėse atsakovas L. L. padarė įrašą, kad su banko pasiūlyta kaina sutinka, savo pasiūlymų ar pastabų neįrašė ir tokiu būdu sutiko dėl buto pardavimo varžytynėse (prijungta prie civilinės bylos vykdomoji byla Nr. 61/02, b.l. 18). Apklausta liudytoja M. K. parodė, kad pardavėjas (L. L. ) siūlė M C. pirkti butą iš varžytynių. Apklausta liudytoja A. M. parodė, kad 2001 m. lapkričio mėnesį pas ją į ofisą atėjo L. L. ir pasakė, kad butas po 2 dienų parduodamas iš varžytynių ir kad ieškovas turi dalyvauti varžytynėse. Teisėjų kolegija, pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles įvertindama įrodymus, neturi pagrindo netikėti paminėtais liudytojų parodymais. Apeliacinio skundo argumentas, kad jei ieškovas nebūtų ėmęsis veiksmų, varžytynės nebūtų įvykusios, nereiškia, kad atsakovas vykdė preliminariosios sutarties įsipareigojimus ir dėl ieškovo veiksmų negalėjo įvykdyti šių įsipareigojimų. Varžytynių paskelbimas neįvykusiomis pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CPK 433 straipsnio reikalavimus nereikštų atsakovo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį vykdymo. Atsakovas nenurodė argumentų, kodėl po preliminariosios sutarties sudarymo iki varžytynių nesiėmė konkrečių veiksmų dėl prievolės AB Lietuvos žemės ūkio bankui įvykdymo, buto įkeitimo sutarties nutraukimo ir arešto butui panaikinimo. Atsakovui neatliekant nurodytų veiksmų, ieškovas, sumokėjęs pagal preliminariąją sutartį avansą, nebuvo pakankamai bei reikiamai užtikrintas, kad butas nebus parduotas iš varžytynių, ir turėjo pagrindą tuo abejoti. Todėl ieškovo veiksmai, nuperkant butą iš varžytynių, nesutrukdė atsakovui vykdyti įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį, kadangi pats atsakovas iki varžytynių nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį ir dėl paminėtų ieškovo veiksmų atsakovas galėjo vykdyti kitus įsipareigojimus pagal sutartį. Pažymėtina, kad preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl 255,06 m² bendro ploto buto su palėpe, antresole bei terasa, esančio Žydų g. 2-7, Vilniuje, pirkimo-pardavimo pagrindinės sutarties sudarymo, o iš varžytynių ieškovas nupirko tik dalį šio buto, t.y. 69,86 m² bendro ploto 2 kambarių butą.

Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas negalėjo įvykdyti įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį dėl ieškovo trukdymo patekti į butą, esantį Žydų g. 2-7, Vilniuje, ir kitų ieškovo veiksmų, yra nepagrįsti. Ieškovas, nupirkęs iš varžytynių minėtą buto dalį, turėjo teisę naudotis nupirktomis patalpomis. Atsakovas iki varžytynių žinojo, kad patekti į buto palėpę galima tik iš parduodamų varžytynėse patalpų. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui nupirkus buto dalį iš varžytynių, atsakovai negalėjo patekti į buto, įskaitant palėpės, patalpas dėl ieškovo neteisėtų veiksmų bei kaltės. Pažymėtina, kad atsakovai I. L. ir L. L. 2001 m. lapkričio 14 d. ir atsakovė I. L. 2001 m. gruodžio 7 d. kreipėsi su prašymais dėl nuosavybės teisės buto palėpės patalpoms registracijos, tačiau prašymai nebuvo patenkinti. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas neteisėtu būdu prieš atsakovų valią įsigijo jų turėtus dokumentus, reikiamus nuosavybės teisės buto palėpės patalpoms registracijai. Pažymėtina, kad įstatymais nustatyta atsakomybė už dokumentų pagrobimą ar įgijimą kitokiu neteisėtu būdu. Todėl konstatuotina, kad paminėtus dokumentus ieškovas galėjo gauti ir gavo tik iš atsakovo ar atsakovės. Pažymėtina, kad atsakovė tik 2002 m. sausio 22 d. padavė skundą dėl 2001 m. gruodžio 29 d. sprendimo įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į palėpės patalpas panaikinimo, o atsakovas tik 2002 m. sausio 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą dėl ieškovo veiksmų, t.y. praėjus ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui po ieškovo kreipimosi dėl nuosavybės teisės buto palėpės patalpoms registracijos ir atsiradus šalių ginčui dėl buto palėpės patalpų. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo 2001 m. gruodžio 18 d. kreipimasis dėl nuosavybės teisės buto palėpės patalpoms registravimo ir šios teisės įregistravimas 2001 m. gruodžio 29 d. nebuvo trukdymas atsakovui vykdyti įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, kadangi atsakovas buvo atsisakęs vykdyti įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį ir sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymėtina, kad nurodyto kreipimosi dėl nuosavybės teisės buto palėpės patalpoms registravimo momentu preliminariosios sutarties 1 punkte nurodytas terminas iki 2001 m. gruodžio 13 d. sudaryti pagrindinę sutartį buvo pasibaigęs. Taip pat pažymėtina, kad preliminariosios sutarties 5 punkte nustatyta, kad, nurodytu laiku, t.y. iki 2001 m. gruodžio 13 d., L. L. neįvykdžius šios sutarties 4 punkto įsipareigojimų, pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikiamų dokumentų tvarkymo terminas pratęsiamas iki 2002 m. sausio 13 d., o pardavėjas L. L. moka pirkėjui M C. po 100 Lt baudos per dieną. Į bylą nepateikta įrodymų, kad nuo 2001 m. gruodžio 13 d. iki 2001 m. gruodžio 18 d., t.y. iki ieškovo kreipimosi dėl nuosavybės teisės buto palėpės patalpoms registracijos, atsakovas atliko veiksmus dėl įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį vykdymo. Aplinkybė, kad 2001 m. gruodžio 29 d. sprendimas dėl ieškovo nuosavybės teisės buto palėpės patalpoms registravimo 2002 m. sausio 28 d. sprendimu buvo panaikintas ir ieškovo pareiškimas netenkintas, nereiškia, kad dėl ieškovo veiksmų atsakovas negalėjo įvykdyti įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį, kadangi atsakovas buvo nepagrįstai atsisakęs vykdyti šiuos įsipareigojimus.

Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Nepagrįstas vengimas ir nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra skirtingi dalykai. Nepagrįstai atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį galima ir iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pabaigos. Atsisakymas sudaryti sutartį gali būti išreikštas ir raštu, ir atsisakymą pakankamai įrodančiais veiksmais. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta tik tarp ieškovo ir atsakovo. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį pasireiškė jo neatlikimu konkrečių veiksmų prievolės, kurios užtikrinimui buvo įkeistas butas, įvykdymui, buto įkeitimo sutarties nuraukimui ir buto arešto panaikinimui iki buto pardavimo iš varžytynių. Atsakovo nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį taip pat pasireiškė neatlikimu veiksmų dėl teisės parduoti buto palėpės patalpas įgijimo iki preliminariosios sutarties 1 punkte nurodyto termino 2001 m. gruodžio 13 d. bei iki ieškovo kreipimosi dėl nuosavybės teisės į buto palėpės patalpas registracijos 2001 m. gruodžio 18 d. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai apie atsakovo veiksmus dėl įpareigojimų pagal preliminariąją sutartį vykdymo patvirtina, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes neturėjo ir ketinimo sudaryti pagrindinę sutartį.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio dalis dėl 70 400 Lt avanso priteisimo yra pagrįsta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nurodytą ieškinio dalį (CK 6.2 str., 6.185 str. 4 d., 6.309 str. 2 d., 6.315 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 70 400 Lt baudą. Netesybų prigimtis yra dvejopa. Pirma, jos yra prievolės užtikrinimo būdas, nes skatina, skolininką įvykdyti prievolę, Antra, netesybos yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 str.). Taigi netesybos neįvykdžius prievolės padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio. Šiuo atžvilgiu netesybos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi preliminariajai sutarčiai taikytinos tokios pat taisyklės kaip ir sudarant pagrindinę sutartį, todėl preliminariąją sutartį galima užtikrinti tais sutarčių užtikrinimo būdais, kurių nedraudžia įstatymas. Byloje nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Todėl ieškinio dalis dėl 2001 m. rugsėjo 13 d. preliminariosios sutarties 8 punkte nustatytos avanso dydžio, t. y. 70 400 Lt, baudos atsakovui atsisakius parduoti butą su palėpės patalpomis priteisimo yra pagrįsta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šią ieškinio dalį (CK 6.71 str., 6.73 str., 6.165 str.). Nėra pagrindo mažinti nurodytos pirmosios instancijos teismo priteistos iš atsakovo ieškovui baudos dydį.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto 72 0000 Lt baudos pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. preliminariosios sutarties 6 punkto sąlygas priteisimo. Sutarties paminėtame punkte nurodyta, kad iki 2002 m. sausio 13 d. L. L. neįvykdžius šios sutarties 4 punkto įsipareigojimų pardavėjas L. L. moka pirkėjui po 400 Lt baudos per dieną iki visiško sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų sutvarkymo. Kadangi atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir už tai privalo mokėti sutarties 8 punkte nurodyto dydžio baudą, todėl atsakovas po atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį neprivalo mokėti sutarties 6 punkte nurodytos baudos už šios sutarties 4 punkto įsipareigojimų nevykdymą iki visiško sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų sutvarkymo. Todėl ieškinio dalis dėl 72 000 Lt baudos priteisimo yra nepagrįsta ir atmestina (CK 6.71 str., 9.73 str., 6.165 str.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, priteista iš atsakovo ieškovui baudos suma sumažintina nuo 142 400 Lt iki 70 400 Lt, priteista iš atsakovo ieškovui visa suma sumažintina nuo 212 800 Lt iki 140 800 Lt, suma, nuo kurios priteistos iš atsakovo ieškovui palūkanos, sumažintina nuo 212 800 Lt iki 140 800 Lt ir priteista iš atsakovo ieškovui žyminio mokesčio suma sumažintina nuo 5 256 Lt iki 4 224 Lt.

Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2005 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Apeliacinio skundo argumentai dėl nurodytų palūkanų nepagrįsto priteisimo nėra teisiškai ir faktiškai pagrįsti.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimas pakeistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, atsižvelgdama, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovui 2 160 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti. Priteistą iš atsakovo L. L. ieškovui M C. baudos sumą sumažinti nuo 142 400 Lt iki 70 400 Lt (septyniasdešimties tūkstančių keturių šimtų litų). Priteistą iš atsakovo L. L. ieškovui M C. visą sumą sumažinti nuo 212 800 Lt iki 140 800 Lt (vieno šimto keturiasdešimties tūkstančių aštuonių šimtų litų). Sumą, nuo kurios priteistos iš atsakovo L. L. ieškovui M C. 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2005 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sumažinti nuo 212 800 Lt iki 140 800 Lt (vieno šimto keturiasdešimties tūkstančių aštuonių šimtų litų). Priteistą iš atsakovo L. L. ieškovui M C. žyminio mokesčio sumą sumažinti nuo 5 256 Lt iki 4 224 Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt keturių litų). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M C. , gimusio 1964 m. rugpjūčio 15 d., atsakovui L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 160 Lt (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKazys KailiūnasVigintas Višinskis