- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-09
- Bylos Nr.
- N-575-3302-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. lapkričio 4 d. R. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad R. B. vairuodamas automobilį 52 km/val. viršijo leistiną 90 km/val. greitį ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 136.1 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.
II.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį grąžino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biurui tirti iš naujo.
Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų išverstas į pažeidėjui, Rusijos piliečiui, suprantamą kalbą (rusų kalbą), neaišku, ar tinkamai pažeidėjui buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos. Pažeidėjas neatvyko į bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta lietuvių kalba. Nurodo, kad paaiškinimą dėl įvykdyto pažeidimo pažeidėjas turėjo teisė surašyti rusų kalba, tačiau tai turėjo būti atskiras dokumentas.
III.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui.
Apeliantas nurodo, kad procesinė teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis garantuojama tik asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, todėl šių procesinių teisių realizavimas yra neatsiejamai susijęs su pačiu asmeniu, jo individualiu kalbos supratimu, tad tik šis asmuo ir gali nuspręsti, ar jo teisė į procesą jam suprantama kalba buvo pažeista, bei siekti ją apginti. Nurodo, kad R. B. parašas administracinio teisės pažeidimo protokole patvirtina, kad su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, bylos nagrinėjimo vieta ir laiku, teisėmis ir pareigomis, nustatytomis ATPK 272 straipsnyje, taigi ir su teise kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu jis nemoka lietuvių kalbos, buvo supažindintas. Nurodo, kad iš R. B. rašyto paaiškinimo turinio spręstina, kad jis teisingai suprato administracinio teisės pažeidimo protokole jam reiškiamo kaltinimo esmę. Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje nėra jokių R. B. pastabų, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo ar kitų byloje esančių dokumentų turinys jam nėra aiškūs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 253 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba. Remiantis minėto ATPK 253 straipsnio 2 dalies, taip pat 272 straipsnio 1 dalies nuostatomis, traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, turi būti užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Šių procesinių teisių realizavimas turi būti garantuojamas ir ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802-2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, tame tarpe ir apylinkės teismui. ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje.
Pirmosios instancijos teismas grąžino administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, konstatavęs traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens procesinės teisės į procesą jam suprantama kalba pažeidimą, nors pats R. B. šios savo procesinės teisės pažeidimo nėra deklaravęs. Procesinė teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis garantuojama tik asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, tad šių procesinių teisių realizavimas yra neatsiejamai susijęs su pačiu asmeniu, jo individualiu kalbos supratimu, tad tik šis asmuo ir gali nuspręsti, ar jo teisė į procesą jam suprantama kalba buvo pažeista, bei siekti ją apginti. Administracinio teisės pažeidimo protokole bei R. B. paaiškinime yra įrašai rusų kalba, tačiau iš jų turinio spręstina, kad R. B. teisingai suprato administraciniame teisės pažeidimo protokole jam reiškiamo kaltinimo esmę, iš pažeidėjo rusų kalba surašyto paaiškinimo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo matyti, jog savo teisę kalbėti gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią jis moka, bei naudotis vertėjo paslaugomis jis suprato bei ja atsisakė pasinaudoti. Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje nėra jokių R. B. pastabų nei lietuvių, nei rusų kalbomis, kad lietuvių kalbos jis nesupranta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo ar kitų byloje esančių dokumentų turinys, policijos pareigūnų išaiškinimai dėl jo procesinių teisių ir pareigų jam nėra aiškūs.
Iš pažeidėjo rašyto paaiškinimo matyti, kad pažeidėjas suprato protokolo turinį, todėl darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas ne vien tik lietuvių kalba šiuo atveju tėra formalus procesinis pažeidimas, neturintis esminės reikšmės bylos nagrinėjimui.
Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo R. B. procesinių teisių pažeidimą, tad neteisėtai ir nepagrįstai grąžino bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl pirmosios instancijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimas yra naikinamas, o R. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą patenkinti.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimą R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.