- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- 1S-601-768/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-245-1001/2015 perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pasvalio rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. J. ir E. S. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. tuo, kad 2015 metų balandžio 10 dieną, apie 16 valandą, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą pro duris įsibrovė į D. K. priklausančio negyvenamojo namo vidų, ūkinio pastato tvartą ir malkinę, iš kur bendrais veiksmais slapta pagrobė svetimą, D. K. priklausantį turtą : iš gyvenamojo namo pagrobė dvi kamino sklendes, bendros 14 eurų vertės, metalinę indų džiovyklą, 7 eurų vertės, tris metalinius puodus, bendros 12 eurų vertės, keptuvę, 5 eurų vertės, du metalinius semtuvėlius šiukšlėms, bendros 10 eurų vertės, malkinio pečiaus kaitlentę, 30 eurų vertės, du metalinius vandens šildymo katiliukus, bendros 70 eurų vertės, tris malkinių pečių dureles, bendros 39 eurų vertės, dvi namo durų pakabinamas spynas bendros, 10 eurų vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš ūkinio pastato malkinės pagrobė keturias, metalines 3-4 m ilgio, grandines, bendros 20 eurų vertės, metalinį 5 kg kūjį, 15 eurų vertės, senovines arklines roges, 30 eurų vertės, kirvį 10 eurų vertės, kastuvą 7 eurų vertės, hamaką su metalinėmis konstrukcijomis, 150 eurų vertės, ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 6 naujus malkinio pečiaus rinkius, bendros 12 eurų vertės, metalinį kibirą, 5 eurų vertės, du metalinius seifus, bendros 75 eurų vertės, po to tęsdami nusikalstamą veiką, iš ūkinio pastato tvarto pagrobė vienratį aliumininį karutį, 20 eurų vertės, metalinį 1 m kiaulių lovį, 50 eurų vertės, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, iš sodybos kiemo pagrobė metalines 2 m aukščio išskleidžiamas kopėčias, 50 eurų vertės, špižinę vonią, 50 eurų vertės, apie 2 m ilgio metalinį vamzdį, 20 eurų vertės, naudotą dujinę viryklę, 50 eurų vertės, skardinę stogo dangą, 200 eurų vertės, viso pagrobė nukentėjusiajai D. K. priklausantį turtą bendros 961 eurų vertės. Be to, A. kaltinamas ir pagal BK 259 str. 1 d. tuo, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių bendras svoris 8,811 g.
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas nurodė, jog teismo posėdyje nukentėjusioji D. K. pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, jame papildomai nurodant, kad abu kaltinamieji padarė ir BK 187 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, pasireiškusią tuo, kad jie tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kurioje įvykdė vagystę, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti D. K. priklausantį turtą, namo viduje išardydami ir išgriaudami 2 malkines krosnis 250 eurų vertės, sulaužydami namo dvigubo lango rėmą ir išdauždami stiklą bendros 50 eurų vertės, sulaužydami medinį vežimo ratą 15 eurų vertės, sudaužydami magnetolą 10 eurų vertės iš viso sunaikino ir sugadino nukentėjusiosios turtą bendros 325 eurų vertės. Teismas nurodė, kad nukentėjusiosios prašymas pakeisti kaltinimą yra susijęs su naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., inkriminavimu abiems kaltinamiesiems, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 str. 2 d. numatyta galimybė teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, tačiau nei šiame, nei kituose BPK straipsniuose nenumatyta galimybė bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamiesiems inkriminuoti naujas nusikalstamas veikas ir todėl teismas negali tęsti proceso bei priimti sprendimo pagal kaltinamiesiems tik teisminio nagrinėjimo metu suformuluotą naują papildomą kaltinimą. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamiesiems šioje byloje gali būti inkriminuojamas ne tik nukentėjusiosios turto pagrobimas, bet ir pagrobimo metu padarytas jos turto sunaikinimas bei sugadinimas, apylinkės teismas nusprendė, kad surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai teismui trukdo nagrinėti bylą, todėl bylą perdavė prokurorui.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Gražvydas Kazlauskas skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde prokuroras nurodo, kad nagrinėjamoje byloje surašytas kaltinamasis aktas trūkumų, kurie trukdytų teismui išnagrinėti bylą, neturi ir kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 str. reikalavimų. Situaciją ir teismo veiksmus, kai nagrinėjant bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, reglamentuoja BPK 257 str. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas paprastai apie jas motyvuota nutartimi praneša prokurorui, bet ne grąžina bylą kaltinamojo akto taisymui. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, grąžindamas bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų ir nurodydamas prokurorui spręsti klausimą dėl A. J. bei E. S. veikos kvalifikavimo papildomai ir pagal BK 187 str. 1 d., išėjo iš kaltinimo ribų. Be to, pažymi, kad BK 187 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl nagrinėjamu atveju nenustačius, kad ši veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl atitinkamų priežasčių negali pats apginti savo pažeistų teisių, skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės bylą perduoti prokurorui. Atsižvelgdamas į visa tai mano, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkinamas.
Iš skundui nagrinėti pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2015-04-17 pagal D. K. pareiškimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., o paskui tęsiamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. Be to, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d. Atlikus ikiteisminį tyrimą 2015-09-17 buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota Pasvalio rajono apylinkės teismui. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015-10-05 nutartimi šią bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas 2015-10-22 vykusiame teisiamajame posėdyje dėl vagystės apklausė kaltinamuosius A. J. bei E. S., nukentėjusiąją D. K., liudytoją D. V., o 2015-11-02 teisme buvo gautas nukentėjusiosios D. K. prašymas pakeisti kaltinimą ir kaltinamųjų A. J. bei E. S. veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal BK 187 str. 1 d., kadangi kaltinamieji tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, t.y. 2015 m. balandžio 10 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į patalpą ne tik pagrobė svetimą nukentėjusiajai D. K. priklausantį turtą, bet ir atitinkamą turtą sugadino bei sunaikino. Gavęs minėtą nukentėjusiosios prašymą ir atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamiesiems šioje byloje gali būti inkriminuojama dar viena nusikalstama veika, o BPK nenumato galimybės nagrinėjimo teisme metu kaltinamiesiems inkriminuoti naujas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas nusprendė, kad surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai teismui trukdo nagrinėti bylą, todėl baudžiamąją bylą grąžino prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti.
Gavęs baudžiamąją bylą ir perduodamas ją nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas nutartyje nurodo ir inkriminuotą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą (BPK 233 straipsnio 3 dalis), tačiau toks kvalifikavimo nurodymas tik parodo prokuroro poziciją, išdėstytą kaltinamajame akte, ir bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatęs, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nei nurodyta kaltinamajame akte sudėtį, privalo veiką atitinkamai perkvalifikuoti ar perduoti bylą prokurorui dėl BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad tik tada, kai surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, be to, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą teisme, tokią bylą teismas gali perduoti prokurorui. Tai reiškia, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 str. nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad remiantis tokiais argumentais, kokius nurodė Pasvalio rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pripažinti kaltinamąjį aktą iš esmės neatitinkančiu BPK 219 str. reikalavimų ir, kad tai trukdo nagrinėti bylą, nebuvo pagrindo.
BPK 256 str. 1 d. ir 2 d. numatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis arba pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis arba kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams ir jiems įteikiami tokio prašymo nuorašai. Šioje dalyje pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau KT) 2013-11-15 nutarime dėl BPK 255 str. 2 d. ir 256 str. 1, 4 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad BPK 255 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) nustatytas draudimas nuteisti kaltinamąjį pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Sprendžiant, ar BPK 255 straipsnio 2 dalis (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 256 straipsnio 4 dalis (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, KT pažymėjo, jog turi būti užtikrinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas; asmuo negali būti pripažintas kaltas padaręs nusikaltimą ir kriminalinė bausmė niekam negali būti paskirta be tinkamos teisminės procedūros, leidžiančios kaltinamajam žinoti viską, kas jam inkriminuojama, ir kuo pagrįsti reiškiami kaltinimai, taip pat parengti ir pateikti įrodymus gynybai; kaltinamajam turi būti garantuotos pakankamos procesinės priemonės gintis nuo pareikšto kaltinimo ir užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti ir kt. KT taip pat pažymėjo, kad kitas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kvalifikuojama kaltinamojo veika, kai iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nuo nurodytojo kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje gali skirtis įvairiai: kaip antai jame gali nebūti atskirų BK straipsnių, jų dalių, punktų, atskirų nusikalstamos veikos požymių (pvz., baudžiamosios teisės doktrinoje vadinamų kvalifikuojančiais); jame gali būti nustatyti kitokie nusikalstamos veikos požymiai, lengvinantys kaltinamojo teisinę padėtį (pvz., kad nusikalstama veika padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo); jame gali būti nustatyti nauji nusikalstamos veikos požymiai, lengvinantys kaltinamojo teisinę padėtį (pvz., baudžiamosios teisės doktrinoje vadinami privilegijuojančiais), ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusios prašyme papildomai taikyti kitos nusikalstamos veikos požymius, ir įstatymo, nurodyto kaltinamajame akte, santykis yra toks, kad nukentėjusios prašyme nustatyti nauji nusikalstamos veikos požymiai, palyginti su nustatytais kaltinamajame akte. Tačiau situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, o papildant jas naujomis, tačiau šioje byloje ištirtomis aplinkybėmis ir kaltinamojo veiką papildomai kvalifikuojant pagal dar vieną baudžiamąjį įstatymą, sudarantį idealią nusikalstamų veikų sutaptį su kaltinamajame akte nurodytu baudžiamuoju įstatymu, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje aptariamoje situacijoje, kai nukentėjusioji naudodamasi savo teise iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikia rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis bei pakeisti nurodytos veikos kvalifikavimą, kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo sutikti, kad pateiktas prašymas prieštarauja konstitucinei jurisprudencijai, surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai teismui trukdo nagrinėti bylą.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nukentėjusioji D. K. pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise prašyti teismo pakeisti kaltinimą kaltinamiesiems A. J. bei E. S., jiems papildomai inkriminuojant naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d. (2 t., 104 b.l.), tačiau apylinkės teismas pats klausimo dėl veikos perkvalifikavimo nesprendė ir bylą perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jau 2015-04-24 įvykusios apklausos metu nukentėjusioji D. K. nurodė, jog iš jai priklausančios sodybos ne tik buvo pavogti kaltinime nurodyti daiktai, bet dalis daiktų buvo ir sugadinta bei sunaikinta – išdaužtas namo lango stiklas, išversti du pečiai, sudaužyta kambaryje buvusi magnetola – radijas, sudaužytas arklinio vežimo ratas (1 t., 22-23 b.l.). 2015-08-10 apklausos metu nukentėjusioji patvirtino analogiškas aplinkybes, susijusias su sunaikintais bei sugadintais daiktais, papildomai nurodydama šių daiktų vertę (1 t., 24-25 b.l.). Tą pačią dieną (2015-08-10) pareikštame civiliniame ieškinyje D. K. taip pat išskyrė žalą, padarytą sugadinant jos turtą (1 t., 26 b.l.). Visi šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji įstatymų nustatyta tvarka pranešė apie jai priklausančio turto sugadinimą bei sunaikinimą, taigi šios aplinkybės nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo žinomos tiek prokurorui, tiek ir kaltinamiesiems, todėl nelaikytinos naujomis ar netikėtomis. Svarbu ir tai, kad vagystė ir turto sugadinimas bei sunaikinimas buvo atlikti tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, dalyvaujantiems tiems patiems asmenims, t.y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, kas reiškia, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi reikiami procesiniai veiksmai, būtini išsiaiškinti abiejų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms, šios veikos aplinkybės tiek prokurorui, tiek ir kaltiems asmenims jau buvo žinomos ikiteisminio tyrimo metu ir nėra netikėtos.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad nagrinėjamoje byloje netikslinga būtų remtis ir BPK 257 str. nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui, kadangi šiuo atveju nauja veika, kurią nukentėjusioji prašo inkriminuoti kaltinamiesiems, yra nagrinėtina privataus kaltinimo bylų proceso tvarka ir dėl tokios veikos ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Taigi pranešimas prokurorui apie tokios naujos veikos padarymą taip pat yra netikslingas. Tuo labiau, kad, kaip minėta, nukentėjusioji D. K. apie savo turto sugadinimą bei sunaikinimą ikiteisminio tyrimo įstaigai pranešė dar atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jos turto vagystės.
Taigi šiuo atveju, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra procesinių kliūčių bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu pagal prokuroro pateiktą kaltinamąjį aktą pakeisti kaltinimo formuluotę A. J. ir E. S. veiksmus, atliktus 2015 m. balandžio 10 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), papildomai kvalifikuojant dar ir pagal BK 187 str. 1 d. ir tai gali padaryti pats pirmosios instancijos teismas. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 255 str. ir 256 str. nuostatomis, apie kaltinimo pakeitimą iš anksto turėtų būti tinkamai pranešta kaltinamiesiems, nes išsamios informacijos apie kaltinamajam pareikštus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos konkrečiu atveju teisiškai kvalifikuoti, pateikimas yra būtina sąlyga proceso teisingumui užtikrinti. Be to, kaltinamiesiems turi būti suteikta pakankamai laiko gynybai dėl naujai pareikštų kaltinimų pasiruošti.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti priimta nesant BPK 254 str. 3 d. numatytų sąlygų, yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – šią baudžiamąją bylą su joje esančiu kaltinamuoju aktu grąžinti nagrinėti apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., 2 d., teismas,
nutaria:
panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-245-1001/2015 su joje esančiu kaltinamuoju aktu grąžinti nagrinėti apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.