Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. L., gimusi 1948-09-20, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dirbanti R. L. įmonėje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L., būdama R. L. įmonės filialo savininke, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, ir atsakinga už darbuotojų darbo organizavimą, pažeidė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. į 2019 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį neįtraukė ir nepažymėjo darbuotojų faktiškai dirbto laiko poilsio dienomis: virėja Z. A. ir tiekėjas J. L. dirbo 2019 m. rugsėjo 1 d., 2019 m. rugsėjo 7 d., 2019 m. rugsėjo 14 d., 2019 m. rugsėjo 15 d., 2019 m. rugsėjo 21 d., 2019 m. rugsėjo 22 d., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jiems žymima poilsio diena. Tokiu būdu R. L. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 100 straipsnio 1 dalyje.

R. L., 2019 m. spalio 18 d. apie 12.00 val., leido L. R. dirbti barmene R. L. įmonės filialo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Rietave, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą nepranešus teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu R. L. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinį nusižengimą tyrusios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes bei nurodė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina pažeidimų padarymo faktą, kad R. L. į R. L. įmonės 2019 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį neįtraukė ir nepažymėjo darbuotojų faktiškai dirbto laiko poilsio dienomis, ir 2019 m. spalio 18 d. apie 12.00 val. leido L. R. dirbti barmene kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Rietave, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą nepranešus teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Teismo posėdžio metu R. L. kaltę dėl pažeidimų padarymo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Administracinius nusižengimus padarė per klaidą, t. y. tyčia pažeidimų nedarė. Prašo paskirtą baudą išdėstyti dalimis, nes jos sveikata prasta, finansinė padėtis bloga. Jos pajamos nedidelės. Ji gauna pensiją 250 Eur per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimų padarymą patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas; nelegalaus darbo tyrimo aktas; L. R. ir R. L. rašytiniai paaiškinimai; užklausos rezultatai; operatyvaus patikrinimo pažyma; administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: 19107170227); R. L. įmonės darbo grafiko (2019 m. rugsėjo mėnesio) kopija; R. L. įmonės 2019 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija; darbo sutartys: 2018 m. balandžio 30 d Nr. 108, 2009 m. spalio 15 d. Nr. 57; R. L. įmonės 2018 m. gegužės 1 d. įsakymo Nr. P-108 „Dėl Z. A. neterminuotos darbo sutarties sudarymo“ kopija; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo“.

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad R. L., būdama R. L. įmonės vadove, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, į R. L. įmonės 2019 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį neįtraukė ir nepažymėjo darbuotojų faktiškai dirbto laiko poilsio dienomis, ir 2019 m. spalio 18 d. apie 12.00 val. leido L. R. dirbti barmene R. L. įmonės filialo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Rietave, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą nepranešus nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Šiais savo veiksmais R. L. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje.

Kaltininkės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ji pažeidimus padarė būdama vyresnė nei 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltininkės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 34 straipsniu, kuriame nurodomas administracinės nuobaudos parinkimas, baudos dydžio nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Teismas konstatuoja, kad R. L. padarė tyčinius pažeidimus. Atsižvelgiant į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, pažeidėjos asmenybę (t. y. į tai, kad R. L. yra dirbanti), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į tai, kad bylos nagrinėjimo metu yra pranešta teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie L. R. įdarbinimą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais teismas konstatuoja, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti R. L. paskyrus minimalaus dydžio baudą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalies ir ANK 100 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prastą sveikatos būklę bei nedideles pajamas, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis, ją sumokant per 5 mėnesių terminą nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kas mėnesį mokant po 200 Eur (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,

nutaria:

R. L. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį – 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur 00 ct) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį – 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur 00 ct) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę nuobaudą – 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur 00 ct) dydžio baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, ją sumokant per 5 (penkių) mėnesių terminą nuo nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kas mėnesį mokant po 200 Eur (du šimtus Eur 00 ct).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 5 mėnesių terminą nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 5 mėnesių terminą nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokoskodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 straipsnio 1, 2 d.).