Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei, atsakovo atstovui Modestui Norkui, trečiojo asmens atstovui Dariui Kasinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 500,03 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2016 m. sausio 26 d. tarp ieškovo ir L. S. buvo sudaryta draudimo sutartis pagal kurią buvo apdraustas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 28 d. apie 22:00 val., Vilniuje, Kojelavičiaus gatvėje, P. Š., vairuodamas anksčiau nurodytą automobilį ir važiuodamas apie 40 km/ h greičiu pajuto smūgį į dešinės pusės ratą. Sustojęs pastebėjo, jog įvažiavo į duobę ir yra apgadintas automobilis. 2016 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime yra konstatuota, jog dėl automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra, jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus duobė ir jos nepastebės bei įvažiuos. Dėl automobilio apgadinimo ieškovas išmokėjo 500,03 Eur draudimo išmoką. Eismo įvykis įvyko, nes eismo saugumui keliantis teismo dangos defektas (duobė) nebuvo suremontuota, tinkamai pažymėta, nebuvo pastatytu įspėjamieji ir greitį ribojantys ženklai, duobė buvo neaptverta, todėl eismo įvykį ir žalą sąlygojo atsakovo neteisėtas neveikimas. Atsakovo atsakomybė kyla iš CK 6.271 straipsnio 1 dalies ir CK 6.266 straipsnio kaip iš kelio savininko. UAB „Grinda“ nelaikytina kelio valdytoju, nes pagal sutartį valdymas nebuvo perleistas.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu. Prašė jį atmesti arba sumažinti nuostolių dydį. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog atsakovas neginčija fakto, jog yra kelio savininku, bet atsakovas 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu, pagal kurią gatvių priežiūra ir remontas buvo pavestas trečiajam asmeniui, t.y. pagal sutarties nuostatas trečiasis asmuo laikytinas gatvių ir kelių valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti žalą. Sutartis buvo papildyta 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu, kuriame UAB „Grinda“ prisiėmė gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Atsakovas sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu dėl kelių ir gatvių priežiūros, todėl nėra pagrindo teigti, jog yra jo neteisėti veiksmai. Vertinant automobilio apgadinimus nebuvo pasitelktas nepriklausomas ekspertas, atsakovo atstovas nedalyvavo ir nebuvo kviečiama atvykti apžiūrai. Pateiktuose nuotraukose iš eismo įvykio vietos nesimato automobilio apgadinimų, o kitos nuotraukos neįrodo, jog apgadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu. Byloje neįrodytas ir priežastinis ryšis. Automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį. Byloje nėra duomenų, jog vairuotojas veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai kiek būtina, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, o tai yra pagrindas žalą sumažinti arba atmesti ieškinį.

Trečiasis asmuo teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog remiantis 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu trečiajam asmeniui nebuvo perduotas valdymas į savivaldybės turtą. Remiantis Valstybės ir savivaldybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 48 straipsnio 2, 3 dalimis savivaldybės turto valdymas gali būti perleistas tik savivaldybės tarybos sprendimu. Ieškovo pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas neįrodo, jog visa prašoma atlyginti žala atsirado dėl blogai prižiūrimo kelio. Vairuotojui keliami didesni atsargumo ir atidumo standartai. Jis vairuodamas automobilį nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikimo, jog nėra kliūčių. Įvykis įvyko tamsiu paros metu, žiemą, o tai matydamas vairuotojas važiavo nemažindamas greičio ir sukėlė eismo įvykį, todėl žala atsirado dėl nukentėjusiojo kaltės (neatsargumo) ir neturi būti atlyginama ar turi būti mažinama. Be to, būtina įsitikinti, jog kelyje esanti duobė galėjo sukelti ieškovo nurodytus automobilio apgadinimus. Nuotraukos dėl apgadinimo padarytos ne įvykio vietoje, o kieme. Ieškovas nekvietė atsakovo apžiūrėti automobilį. Policijos pareigūnai ir pats vairuotojas nurodė, jog sugadintas tik automobilio dešinės pusės ratas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Jurgita Mikalauskienė palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog trečiais asmuo nelaikomas kelio valdytoju, nes jam nebuvo perduotas valdymas, o buvo susitarta dėl rangos. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, kai duobė buvo užpilta vandens, todėl nėra vairuotojo kaltės.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Modestas Norkus nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog byloje yra netinkamas atsakovas. Buvo atliktas sutarties pakeitimas pagal kurį buvo perleistas kelio valdymas. Byloje neįrodyti automobilio apgadinimai dėl šio įvykio. Vairuotojas privalėjo būti atidus ir pasirinkti tinkamą važiavimo greitį.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas Darius Kasinskas nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog trečiasis asmuo nėra kelio valdytoju, o rangovu, kuris atlieka darbus pagal pavedimą.

Ieškinys tenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.

2016 m. sausio 26 d. tarp ieškovo ir L. S. buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis pagal kurią ieškovas nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2017 m. sausio 25 d. apdraudė turtinius interesus, susijusius su transporto priemonės „Mercedes Benz CLK 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis), valdymu, naudojimu ir disponavimu.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. balandžio 18 d. nutarimas pagrindžia, jog 2016 m. sausio 28 d., apie 22:00 val., P. Š. apie 40 km/h greičiu vairavo Automobilį A.Kojelavičiaus g. 18, Vilniuje, ir pajuto smūgį į dešinės pusės ratą. Sustojęs pastebėjo, jog įvažiavo į duobę ir eismo įvykio metu buvo apgadintas Automobilis.

Ieškovas 2016 m. vasario 4 d. žalos sąmatoje apskaičiavo Automobilio apgadinimus, atliko išskaitymus ir iš viso apskaičiavo mokėtiną 500,03 Eur draudiminę išmoką, kurią 2016 m. balandžio 29 d. išmokėjo L. S..

Dėl ieškovo teisės reikalauti atlyginti žalą ir tinkamo atsakovo.

Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog ieškovas, būdamas draudiku ir išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, įgijo teisę reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato pastato kelio savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą padarytą dėl jo sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pripažino ir neginčijo, jog jis yra kelio Kojelavičiaus g., Vilniuje, kuriame įvyko eismo įvykis, savininku, bet bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog šio kelio valdytoju pagal 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį su 2012 m. gegužės 7 d. pakeitimu yra trečiasis asmuo, todėl jam ir tenka atsakomybė. Trečiasis asmuo nesutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog jis yra kelio valdytoju.

2011 m. gruodžio 29 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) (toliau - Sutartis) pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo pagal ieškovo užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o ieškovas įsipareigojo už darbus apmokėti (Sutarties 1 p.). 2012 m. gegužės 7 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl Sutarties 4.2 punkto papildymo įtraukiant punktą 4.2.10. nustatantį, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas po sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių kelių būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti, kad rangovas sumokėtų užsakovui kompensaciją.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kelio valdymas turi būti suprantamas kaip objekto (nagrinėjamu atveju - kelio) turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Teismas įvertinęs Sutarties sąlygas, kurios galiojo 2016 m. sausio 28 d. eismo įvykio metu, daro išvadą, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo ir atsakomybės už netinkamą darbų atlikimą, t.y. iš Sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklostė sutartiniai rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Tokia išvadą leidžia daryti, jog trečiasis asmuo pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t.y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus.

Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, kaip kelio Kojelavičiaus g., Vilniuje, savininkas yra tinkamu atsakovu ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakingas už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų.

Dėl padarytos žalos ir jos dydžio.

Byloje pateiktų įrodymų visuma: eismo įvykio ir Automobilio apžiūros metu padarytos nuotraukos, kuriuos yra užfiksuota eismo įvykio vieta ir Automobilis, Automobiliui padaryti apgadinimai, 2016 m. sausio 28 d. eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota kelyje esanti duobė ir Automobilio padėtis ir jo apgadintas prekinis dešinės pusės ratas, 2016 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdymo nutarimas, kuriama atlikus tyrimą yra nustatyta, jog Automobilis įvažiavo į duobę, esančią Kolejavičiaus g., Vilniuje, 2016 m. vasario 4 d žalos sąmatos, kuriose nustatyti ir apskaičiuoti Automobilio apgadinimai, įrodo, jog 2016 m. sausio 28 d., apie 22:00 val., Automobiliui įvažiavus į duobę buvo apgadinta jo priekinio dešinės pusės posparnio dalis, svirtis, traukė, rato guolis, ratlankis, padanga. Atsakovas ir trečiasis asmuo nesutikdami su šiais Automobilio apgadinimais nepateikė jokių šias nurodytas abejones pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, automobiliui įvažiavus į kelyje esančią duobę, gali būti apgadintas ne tik vizualiai matomas ratas ir ratlankis, bet ir kitos automobilio šalia šios rato esančios dalys, kurios apžiūrint tamsiu paros metu eismo įvykio vietoje yra nematomos ir negalėjo būti nustatytos.

2016 m. vasario 4 d. sąmatos pagrindžia, jog dėl Automobilio anksčiau nurodytų dalių apgadinimo buvo padaryta 500,03 Eur žala. Atsakovas ir trečiasis asmuo nesutikdamas su ieškovo pateiktuose įrodymuose nurodytos žalos dydžiu teismui nepateikė jokių kitų įrodymų pagrindžiančių ar leidžiančių suabejoti, jog žala buvo apskaičiuota netinkamai ir nepagrįstai, o teismui pasiūlius pašyti byloje paskirti ekspertizę nepasinaudojo šia teise.

Dėl automobilio vairuotojo atsakomybės už žalą.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakovo griežtoji civilinė atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už padarytą žalą. Atsakovas privalo atlyginti žalą dėl kelio trūkumo nesant jo kaltės, bet gali išvengti civilinės atsakomybės įrodęs jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Byloje atsakovas ir trečiasis asmuo nesutikimą su ieškiniu grindė Automobilio vairuotojo dideliu neatsargumu, bet nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Byloje esančiame 2016 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdymo nutarime, priimtame atlikus eismo įvykio tyrimą, buvo nustatyta, jog apžiūrėjus duobę pastebėta, jog ji pilna vandens, dėl Automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra, jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus duobė ir jos nepastebės bei įvažiuos. Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei byloje pateiktos eismo įvykio nuotraukos pagrindžia, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, žiemą. Duobė į kurią įvažiavo Automobilis buvo užpilta vandens. Šių įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog Automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojo didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovo civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį.

Remiantis tuo, kas anksčiau išdėstyta darytina pagrįsta išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 500,03 Eur nuostolius yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl 500,03 Eur nuostolių atlyginimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė įrodymus apie patirtas 500,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas, tai teismas priteisia iš atsakovo ieškovui visas jo patirtas 515,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 18870061, 500,03 Eur žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 515,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, j.a.k. 302279548, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu

skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.