Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ILTE“, pareikštą ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Ieškinio dalykas yra leistinais rašytiniais įrodymais pagrįsti piniginiai reikalavimai, todėl ieškovės prašymu ieškinys nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės pateikti duomenys (CBP-201 priedai) patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-539 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą (toliau – schema), kuria pavedė UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, įgyvendindamas paskolų teikimo priemonę, atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal schemą su finansų tarpininku – kooperatine bendrove Jungtine centrine kredito unija KREDA, kuri šią priemonę įgyvendino veikdama per kooperatinės bendrovės grupės narę Ignalinos kredito uniją (toliau – paskolos davėjas) ir suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal schemą. Paskolos davėjas Ignalinos kredito unija ir atsakovas 2021 m. birželio 8 d. sudarė paskolos sutartį Nr. COVID19/IKU/202106/0139 (toliau – paskolos sutartis) dėl 161 575 Eur paskolos suteikimo. Paskolos davėjas pervedė atsakovui paskolos sumą, atskaičius atsakovo mokėtiną administravimo mokestį (2 500 Eur), nuo paskolos sumos pagal paskolos sutarties Specialiųjų sąlygų 2.10. punktą. Atsakovas paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, mokėti palūkanas bei vykdyti visus kitus įsipareigojimus (paskolos sutarties Bendrosios dalies 4.1. ir 5.1. p.).

2023 m. liepos 27 d. UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas buvo reorganizuotas ir prijungtas prie UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kuri perėmė visas UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas teises bei pareigas. Nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pavadinimas pakeistas į UAB „ILTE“ (toliau – ieškovė).

Atsakovui vėluojant vykdyti paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, paskolos davėjas, vadovaudamasis paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.18.3.11.2. ir 2.18.3.16. punktais, 2025 m. vasario 18 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises pagal paskolos sutartį ieškovei. Perėmus reikalavimo teisę ieškovė 2025 m. vasario 19 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir skolos grąžinimo (toliau – pranešimas), kadangi paskolos grąžinimo terminas pasibaigė 2024 m. birželio 8 d. Pranešimu atsakovas buvo įpareigotas iki 2025 m. kovo 19 d. (imtinai) sumokėti likusią negrąžintą paskolos sumą. Atsakovas nuo paskolos išdavimo dienos paskolos davėjo naudai atliko mokėjimų 6 801,68 Eur sumai, kuri buvo paskirstyta sekančiai: 5 824,23 Eur paskolos sumai bei 977,45 Eur palūkanoms. Kitų įmokų pagal paskolos grafiką atsakovas neatliko ir dėl šios priežasties susidarė įmokų vėlavimas. Paskolos sutarties mokėjimo grafikas pasibaigė 2024 m. birželio 8 d., todėl paskolos sutartis laikoma vienašališkai nutraukta dėl paskolos gavėjo paskolos sutarties pažeidimo nuo paskolos sutarties mokėjimo grafiko pabaigos datos (2024 m. birželio 8 d.). Ieškovė iš atsakovo mokėjimų negavo, o likusių mokėtinų sumų pagal paskolos sutartį atsakovas nebeapmokėjo. Atsakovo skolą pagal paskolos sutartį 2025 m. gegužės 6 d. sudaro: negrąžinta paskolos suma – 155 750,77 Eur; kompensacinės palūkanos – 1 621,51 Eur (palūkanų norma – 5 procentų metinių palūkanų, palūkanos priskaičiuotos nuo 2025 m. vasario 18 d. iki 2025 m. gegužės 5 d., t. y. nuo reikalavimo teisių perleidimo iki ieškinio teismui pateikimo).

Teismas konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. CK 6.873 straipsnyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių tinkamą atsakovo sutartinių prievolių vykdymą, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovės reikalavimai pripažįstami pagrįstais, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 155 750,77 skolos (CK 6.38 straipsnis, 6.873 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 621,51 Eur kompensacinių palūkanų (palūkanų norma – 5 procentų metinių palūkanų, palūkanos priskaičiuotos nuo 2025 m vasario 18 d. iki 2025 m. gegužės 5 d., t. y. nuo reikalavimo teisių perleidimo iki ieškinio teismui pateikimo).

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Taigi įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, taip pat į tai, kad šiuo preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimas dėl negrąžintos paskolos sumos priteisimo pripažintas pagrįstu, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 1 621,51 Eur kompensacinių palūkanų taip pat laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteisiama 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 157 372,28 Eur (155 750,77 + 1 621,51) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gegužės 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis)

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinys pareikštas 157 372,28 Eur sumai elektroninių ryšių priemonėmis, dokumentinio proceso tvarka. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiama 1078 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 177–178 straipsniais, 424 ir 428 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ILTE“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 155 750,77 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų 77 ct) skolos, 1 621,51 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt vieną eurą 51 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (157 372,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gegužės 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1078 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (juridinio asmens kodas 188659752; įmokos kodas – 5662; mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Atsakovas privalo per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti šį teismo sprendimą arba sprendimą priėmusiam Kauno apygardos teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnis), turi būti motyvuoti ir pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminaraus teismo sprendimo kopiją kartu su ieškinio ir jo priedų kopijomis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo priėmimo nusiųsti atsakovui.

Ieškovei preliminaraus teismo sprendimo kopiją nusiųsti per tris dienas po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas.