- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-2234-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- D. T.
- Atsakovas
- A. K., R. A., R. B.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. T. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-16051-775/2011 pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovams A. K., R. A. ir R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. T. pateikė anstoliui M. P. vykdyti 2011 m. sausio 18 d. Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 168 dėl 20 111,10 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo A. K.. Antstolis nustatė, kad atsakovas 2011 m kovo 29 d. savo vardu įregistravo nebaigtą statyti namą, esantį Kranto g. 3, Babtai, Kauno rajonas, unikalus Nr. 4400-2099-9716, tačiau šį namą po dviejų dienų, t.y. 2011 m. kovo 30 d., perleido R. A., o pastaroji po savaitės, t.y. 2011 m. balandžio 6 d., perleido šį turtą R. B.. 2011 m. gegužės 11 d. gavęs antstolio pažymą apie atliktus vykdymo veiksmus, ieškovas sužinojo, kad atsakovas, būdamas nemokus, vos įgijęs nekilnojamąjį turtą, nedelsiant jį pardavė. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiais paminėtus 2011 m. kovo 30 d. ir 2011 m. balandžio 6 d. pirkimo - pardavimo sandorius.
II. Pirmosios instancijos teismo ginčijamo procesinio sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. T. ieškinį ir remdamasis CPK 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis nurodė, jog visi ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi nekilnojamojo daikto ar jo dalies buvimo vietos teismui. Sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su nekilnojamojo daikto pagal prigimtį – nebaigto statyti namo su priklausiniais – nuosavybės teise (ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis sutartis, kuriomis minėti statiniai buvo parduoti atsakovėms R. A. ir R. B.). Nuosavybės teisės į pastatus yra daiktinės teisės, todėl ginčai dėl daiktinių teisių perleidimo teisėtumo nagrinėtini pagal išimtinio teritorinio teismingumo taisykles (b.l. 20).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas D. T. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 24-28). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana (LR CK 6.66 str.) ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Ieškovo turimą reikalavimo teisę patvirtina atsakovo išduotas vekselis dėl 20 111,10 Lt sumos sumokėjimo. Atsakovui laiku neįvykdžius piniginio įsipareigojimo, įstatymų nustatyta tvarka vekselyje padarytas vykdomasis įrašas, todėl vekselis tapo vykdytinu dokumentu ir buvo perduotas antstoliui M. P.. Nurodytu pagrindu ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui;
2. Apie ginčijamus sandorius ieškovas sužinojo gavęs antstolio M. P. 2011 m. gegužės 11 d. išduotą pažymą apie vykdymo veiksmus, todėl įstatyme nustatyto vienerių metų senaties termino ieškovas nepraleido;
3. Atsakovas jokios teisinės prievolės parduoti namą neturėjo, o tai padarė tik tam, kad išvengtų priverstinio skolos išieškojimo iš šio turto;
4. Atsakovas, žinodamas, kad yra vykdomas 20111,10 Lt skolos išieškojimas ieškovo naudai, veikė nesąžiningai ir pirkimo pardavimo sandorį su R. A. sudarė tam, kad išvengtų išieškojimo nukreipto į šį jo turtą. Sandorių seka, kai per savaitę turtas perleidžiamas kelis kartus, neabejotinai parodo sandorio šalių nesąžiningumą, siekį apsunkinti ieškovo galimybes išieškoti skolą iš šio turto. Abu šie sandoriai yra vienos sudėtinės schemos, kurios tikslas - išsaugoti turėtą nekilnojamąjį turtą patikimose rankose, todėl negali būti vertinami atskirai. Be to, namas perleistas su atpirkimo teise - iš VĮ Registrų centras išrašo matyti (8 punktas), jog R. A. turi atpirkimo teisę. Ši aplinkybė taip pat vienareikšmiškai patvirtina, kad ginčijamais sandoriais buvo siekta nuosavybę į gyvenamąjį namą perleisti tik laikinai, paliekant galimybę po kurio laiko susigrąžinti turtą. Ieškovo įsitikinimu, abu namo perleidimo sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, t.y. buvo sudaryti tariami sandoriai;
5. Pareikštu ieškiniu ieškovas neprašė priteisti jam lėšų ar kito turto, bet siekia atkurti nesąžiningo atsakovo mokumą ir taip apginti savo kaip kreditoriaus teises. Ieškinio patenkinimo atveju, taikant restituciją atsakovo naudai, teismo sprendimu ieškovui nebūtų priteista lėšų, kito turto ar suteikta kitos turtinės naudos, todėl jo turtinė padėtis nepasikeistų, o tiesioginių turtinių padarinių atsirastų tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims (atsakovams).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato LR CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 str.), alternatyvųjį ( CPK 30 str.), išimtinį ( CPK 31 str.), sutartinį ( CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 str.). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę (CPK 29 str.) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.). Išimtinis teismingumas negali būti šalių susitarimu pakeičiamas (CPK 32 str. 2 d.). Pagal CK 4.21 straipsnį, daiktinėms teisėms į nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu tokie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu, teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis.
Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas D. T. pateikė teismui ieškinį, siekdamas atgauti pinigus (20 000 Lt) pagal 2010 m. vasario 27 d. atsakovo A. K. išduotą paprastąjį vekselį (b.l. 10). Įgyvendindamas šią teisę ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais 2011 m. kovo 30 d. bei 2011 m. balandžio 6 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorius bei taikyti restituciją natūra ir grąžinti sandorio šalis į pradinę padėtį. Prašydamas pripažinti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis, ieškovas nepretenduoja į daiktines teises, t.y. jis nesiekia įgyti nuosavybėn atsakovui A. K. iki ginčijamų sandorių sudarymo priklausiusio turto (nebaigto statyti gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio Kranto g. 3, Babtai, Kauno rajone), jį valdyti ar disponuoti, o siekia atkurti skolininko mokumą ir įgyvendinti savo teisę atgauti pinigus pagal aukščiau minėtą paprastąjį vekselį. Atsižvelgiant į ieškovo siekiamą tikslą, pasirinktą teisių gynybos būdą, šiuo atveju išimtinio teismingumo taisyklės negali būti taikomos, o taikytina bendra teismingumo taisyklė, įtvirtinta CPK 29 straipsnyje, t.y. kai ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
Kaip matyti, ieškinys yra pareikštas trims atsakovams: A. K., R. A. ir R. B.. Iš Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. liepos 4 d. Gyventojų registro išrašo matyti, jog A. K. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, tačiau kitos atsakovės R. A. (Šiaurės pr. 49-44, Kaunas) ir R. B. (Radistų g. 3-9, Sitkūnų k., Babtų sen., Kauno r.) yra deklaravusios savo gyvenamąsias vietas Kauno mieste ir Kauno rajone (b.l. 16). Tokiu būdu, ieškovas turi teisę paduoti ieškinį atsakovams pagal vieno iš jų deklaruotą gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 12 d.).
Kauno miesto apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškovo D. T. ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Nurodytas procesinės teisės pažeidimas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu
nutaria:
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir perduoti ieškovo D. T. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.