- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- I-300-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01642-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 30 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė).
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. birželio 6 d. atvykus į Ligoninę pasitikrinti sveikatą ar neserga (duomenys neskelbtini)buvo patalpintas į 12 korpuso 108 palatą, kurioje jau buvo asmuo E. Z., kuris sirgo (duomenys neskelbtini). Minėtam asmeniui jau buvo duodami vaistai. Pradėjus reikšti pretenzijas, jam pranešė, jog jis neužsikrės, kadangi minėtas asmuo bakterijų neturi. Pareiškėjas su sergančiu asmeniu buvo iki 2017 m. birželio 9 d. Vakare atėjo pareigūnai ir jį išsivedė, kadangi buvo nustatyta jog jis serga (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog dėl to kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris nustatė, jog buvo pažeisti šiuo atveju teisės aktai. Be to, minėtoje palatoje taip pat buvo netinkamas apšvietimas. Tokie neteisėti veiksmai pareiškėją traumavo, sutriko psichologinė būsena, išaugo agresija, jautė neapykantą personalui, nepasitikėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 41–45) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas į Ligoninę atvyko 2017 m. birželio 6 d. su siuntimu iš Kybartų pataisos namų dėl (duomenys neskelbtini)paūmėjimo. Ligoninėje buvo patalpintas į Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 108 patalpą. Ligoninėje atlikus reikalingus tyrimus buvo nustatyta diagnozė liekamieji pakitimai po persirgtos (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 16 d. išrašytas iš Ligoninės. Ligoninėje pagal nustatytą tvarką naujai atvykę nuteistieji dėl įtarimo ir /ar diagnozuotos tuberkuliozės visų pirma buvo patalpinami į priėmimo skyrių iš kurio buvo stacionarizuojami į Ligoninės 12 korpuso 1-ojo aukšto kamerų tipo patalpas. Nuteistieji įtariami sergantys tuberkulioze izoliuojami kameroje palatoje tik su kitais nuteistaisiais, kuriems įtariam tuberkulioze. Nuteistieji informuojami ir aprūpinami apsauginėmis priemonėmis. Gydytojui patvirtinus tuberkuliozės diagnozę pacientui ir/ar nustačius, kad pacientas išskiria tuberkuliozės mikobakterijas (serga atvira tuberkuliozės forma) gydytojo pulmonologo sprendimu, pacientas tolimesniam gydymui perkeliamas į 6 korpuso 1-ojo aukšto kamerų tipo patalpas. E. Z. Ligoninėje buvo gydomas nuo 2017 m. gegužės 2 d. Į Ligoninę atvyko ištyrimui dėl (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 6 d. su pareiškėju buvo patalpintas į 12 korpuso 108 kamerų tipo patalpas, o 2017 m. birželio 9 d. pagal medikų pateiktas medicinines išvadas buvo perkeltas į 6 korpusą. 2017 m. birželio 7 d. gauti E. Z. tyrimo rezultatai, apie juos nuteistasis buvo informuotas ir išduotos apsauginės kaukės E. Z. ir pareiškėjui. Tą pačią dieną buvo pradėtas jo perkėlimas į 6 korpusą. Nurodė, jog Tuberkuliozės skyriaus antrasis ir trečiasis aukštai buvo remontuojami. Ligoninėje dėl didelio pacientų skaičiaus kamerų tipo patalpos visuomet yra užimtos, todėl atlikus visas privalomas procedūras į 6 korpusą buvo perkeltas 2017 m. birželio 9 d. Pareiškėjas į Ligoninę buvo atvykęs 2018 m. rugpjūčio 22 d., tačiau (duomenys neskelbtini) paūmėjimo nestebėta. Dėl apšvietimo atsakovė nurodė, jog buvo atliktas 2017 m. liepos 21 d. daugiau nei po mėnesio, kai pareiškėjas buvo išvykęs iš Ligoninės. Dėl apšvietimo į Ligoninės administraciją pareiškėjas nesikreipė. Atsakovė nurodė, jog Ligoninėje pareiškėjas buvo konsultuotas dėl nemigos, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini)sutrikimai yra dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei nustatytas (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini)sutrikimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu, kai buvo patalpintas kartu su nuteistuoju, kuris sirgo atvira tuberkuliozės forma bei dėl netinkamo apšvietimo palatoje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str. 5 d.).
Asmenų, sergančių užkrečiamomis ligomis (taip pat ir tuberkulioze) laikymo ir gydymo sąlygas gydymo įstaigose reglamentuoja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47- 1:2012) bei kiti sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Higienos normos HN 47-1:2012 V skyriuje reglamentuoti bendrieji pacientų izoliavimo reikalavimai, kurio 11 punkte nustatyta, kad visiems pacientams taikomos standartinės izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, per kraują ir (ar) kitus kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktika, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimas, aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija, skalbinių ir atliekų tvarkymas). Higienos normos HN 47-1:2012 VI skyriuje nustatytos papildomos pacientų izoliavimo priemonės. Šio skyriaus 21 punkte nurodyta, jog pacientui sergančiam arba įtariamam, jog serga plaučių ar gerklų tuberkulioze, taikomos šios papildomos izoliavimo priemonės, pirma, pacientas guldomas į atskirą vienvietę palatą arba į palatą, kurioje guli pacientai, sergantys (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija; antra, palatos durys visą laiką turi būti uždarytos, išvežamam arba išvedama iš palatos, uždedama medicininė kaukė (22 p.).
Atvira tuberkulioze sergančių pacientų izoliaciją numato ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 patvirtintas Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašas, pagal kurio 3 punktą tuberkulioze sergantys ligoniai, išskiriantys tuberkuliozės mikobakterijų, guldomi į tuberkuliozės stacionarinės ASPĮ izoliavimo palatas. Tokiems ligoniams skiriami atskiri indai, jie aprūpinami vienkartinėmis spjaudyklėmis, apsaugos priemonėmis – medicininėmis kaukėmis.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtino Ligoninės pacientų izoliavimo tvarką (toliau – Tvarka, galiojusi ginčo laikotarpiu) (b. l. 65–74). Minėtoje Tvarkoje numatyta, jog visiems pacientams ligoninėje taikomos standartinės izoliavimo priemonės. Pacientams sergantiems atvira tuberkulioze, taikomos kartu ir papildomos izoliavimo priemonės (4.1.9. p.). Tuberkuliozės skyriuje nuteistieji pacientai izoliuojami palatos-kameros ribose. Į palatas-kameras pacientai guldomi grupuojant: išskiriantieji tuberkuliozės mikobakteriją (toliau – TM), neišskiriantys TM su patvirtinta tuberkulioze, įtariami sergantys tuberkulioze (4.3.1. p.). Pacientai išeidami iš palatos privalo dėvėti veido kaukes (4.32. p.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į Ligoninę atvyko 2017 m. birželio 6 d. su siuntimu iš Kybartų pataisos namų dėl (duomenys neskelbtini)paūmėjimo. Ligoninėje buvo patalpintas į Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 108 patalpą. Ligoninėje buvo atlikus reikalingus tyrimus buvo nustatyta diagnozė liekamieji pakitimai po persirgtos (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 16 d. išrašytas iš Ligoninės.
E. Z. Ligoninėje buvo gydomas nuo 2017 m. gegužės 2 d. Į Ligoninę atvyko ištyrimui dėl (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 6 d. su pareiškėju buvo patalpintas į 12 korpuso 108 kamerų tipo patalpas. 2017 m. birželio 7 d. (b. l. 18) buvo gauti E. Z. tyrimo rezultatai. Atsakovė nurodo, jog apie tyrimo rezultatus nuteistasis buvo informuotas ir išduotos apsauginės kaukės E. Z. ir pareiškėjui. Tą pačią dieną buvo pradėtas jo perkėlimas į 6 korpusą, o 2017 m. birželio 9 d. pagal medikų pateiktas medicinines išvadas buvo perkeltas į 6 korpusą. Atsakovė nurodė, jog ginčo laikotarpiu Tuberkuliozės skyriaus antrasis ir trečiasis aukštai buvo remontuojami. Ligoninėje dėl didelio pacientų skaičiaus kamerų tipo patalpos visuomet yra užimtos, todėl E. Z. atlikus visas privalomas procedūras į 6 korpusą buvo perkeltas 2017 m. birželio 9 d. Atsakovė teismui duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo išduotos apsauginės kaukės į bylą nepateikė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas 2017 m. liepos 28 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-954 (b. l. 13-17) (toliau – Patikrinimo aktas) nustatė, jog ginčo laikotarpiu buvo pažeisti Higienos normos HN 47-1:2012 21.6 punkto reikalavimai, nes nebuvo užtikrinamos papildomos izoliavimo priemonės pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga infekcijomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis), t.y. ligoniai, išskiriantys TM, neguldomi į izoliavimo palatas, laikomi kartu su ligoniais, neišskiriančiais TM.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, jog 2017 m. birželio 7 d. buvo gauti duomenys, jog E. Z. serga (duomenys neskelbtini), buvo pagrindas iš karto užtikrinti papildomas izoliavimo priemones ir izoliuoti tokį asmenį nuo kitų nuteistųjų. Todėl konstatuotina, jog atsakovė pažeidė teisės aktus, tai nustatė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas.
Pareiškėjas teigia, jog kameroje buvo netinkamas apšvietimas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015), 14 punkte numatyta, jog bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Patikrinimo akte nustatė, jog atlikus apšvietos matavimus buvo nustatyta, jog 108 palatoje – 85 lx, pažeistas Higienos normos HN 134:2015 14 punktas.
Atsakovė nurodė, jog patikrinimas buvo atliktas 2017 m. liepos 21 d., o pareiškėjas ginčo patalpose buvo 2017 m. birželio 6-16 d. Tačiau atsakovė duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu minėtoje kameroje buvo tinkamas apšvietimas į bylą nepateikė, todėl teismas konstatuoja, jog pažeidimas dėl apšvietimo buvo nustatytas. Be to, atsakovė 2017 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. S-5175 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento direktoriui nurodė, jog 108 palatoje visos lemputės pakeistos į didesnio galingumo (b. l. 25), o tai įrodo, jog ginčo laikotarpiu buvo netinkamas apšvietimas.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tokie neteisėti veiksmai pareiškėją traumavo, sutriko psichologinė būsena, išaugo agresija, jautė neapykantą personalui, nepasitikėjimą. Atsakovė nurodė, jog pareiškėjas į Ligoninę buvo atvykęs 2018 m. rugpjūčio 22 d., tačiau (duomenys neskelbtini) paūmėjimo nestebėta (b. l. 46-56). Nurodė, jog Ligoninėje pareiškėjas buvo konsultuotas dėl nemigos, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini)dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini)sutrikimą
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neveikimo (laikant pareiškėją dvi dienas su atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu bei nustačius, jog kameroje buvo netinkamas apšvietimas) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai (atsakovė nurodė, jog pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 22 d. atvykus į Ligoninę buvo nustatyta (duomenys neskelbtini)nestebėta), nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.