Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. V.

institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei V. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. 2024 m. sausio 24 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-428-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. 2024 m. sausio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-428-2024, G. V. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis Kazlų Rūdos sav., Višakio Rūdos k., Šaltinėlio 28, 2023 m. gruodžio 17 d. 16 val. 40 min. vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ir sustabdytas tikrinančio policijos pareigūno neįjungė avarinės šviesos signalizacijos transporto priemonėje, kai tokia buvo įrengta. Pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 91.3 punkto reikalavimus ir jam paskirta 40 Eur bauda.

Skunde teigiama, kad pareigūnas nesiteikė pasidomėti ką pareiškėjas veikia tokiu laiku tokioje (pasak jo kriminogeninėje) vietoje (miške) tamsiu paros metu, nesiėmė veiksmų apžiūrėti automobilio saloną ir bagažinę nes kaip jis teigė, kad patikrinimo priežastis yra nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų išaiškinimas ir prevencija, pareigūnas nepasidomėjo ar gal reikalinga mums pagalba, nes tuo metu pareiškėjo teigimu, jie buvo pasiklydę, buvo akivaizdu tik tai, kad pareigūnas nesigilindamas siekė tikslo už ką nors surašyti ANP, nes tikrinimo pradžioje nebuvo įvardinta ką pareiškėjas pažeidė, buvo laukiama kada atsiras priežastis “prisikabinti”, kad nubausti pareiškėją ir padaryti rezultatą.

Skunde nurodoma, kad 2024 m. sausio 22 dieną 10.30 val. vyko administracinės bylos nagrinėjimas pareiškėjui nedalyvaujant, 2024 m. sausio 25 dieną į el. p. gavo administracinės bylos nagrinėjimo nutarimo išrašą, kur nagrinėjantis pareigūnas pastoviai akcentuoja, kad sustodamas pareiškėjas neva suprato esąs stabdomas, taip tikrai nėra, kažkodėl nagrinėjęs bylą pareigūnas nenurodo pareiškėjo paaiškinimo turinio dėl inkriminuojamo pažeidimo kur jis kategoriškai nesutinka, kad buvo stabdomas, tikrinamas pareigūno, stovėjo su užvestu automobilio varikliu ir su įjungtomis trumpomis šviesom ir tik pareiškėjui užgesinus automobilio variklį tam, kad galėtų pasinaudoti telefonu ir likus stovėti su pažibinčiais (stovėjimo šviesos) pareigūnas pareiškė apie jo manymu padarytą pareiškėjo pažeidimą, iki to avarinės šviesos kažkodėl nebuvo reikalingos, o buvo reikalingas automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisas popieriniame pavidale, todėl pareiškėjo teigimu, darytina išvada, kad pareigūnas buvo nusiteikęs surašyti už ką nors administracinio nusižengimo protokolą ieškojo priežasties tai padaryti ir laukė tinkamos situacijos kada pareiškėjas kažką padarys ne taip.

2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048, 5 straipsnyje, numatyti policijos uždaviniai, 4 ir 5 punktuose numatyti uždaviniai: nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, bei nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimas ir tyrimas. Įstatymo 23 str. 5 p. numato, jog kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas. Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2020 gegužės 28 d., įsakymas Nr. Nr. 5-V- 420 dėl policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo (toliau - aprašas) 21.1 punktas numato, jog policijos pajėgų vienetas gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti.

Institucijos atstovo teikimu, vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, policijos pareigūnui kilus įtarimų, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sustojo pamatęs policijos pareigūnų transporto priemonę ir po to vėl pradėjo važiuoti, turėjo teisę tikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, ypač disponuodamas informacija, dėl minėtame kelyje daromų kelių eismo taisyklių pažeidimų (vairavimo neturint teisės ir esant neblaiviam). Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo, iš policijos tarnybinio transporto, matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, savo vairuojama transporto priemonę, po to kai policijos pareigūnai tarnybinėje transporto priemonėje įjungė mėlynos raudonos spalvos švyturėlius, sustabdė po 5 sekundžių. Policijos pareigūnas fiziškai per tokį laiko trapą nebūtų spėjęs dar įjungti garsinį signalą, bei duoti garsines komandas, tačiau policijos pareigūnai įvertino, jog transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas ir sustojo, dėl ko vertino, jog nėra poreikio tai daryti, kai transporto priemonė stabdoma, tik įjungus mėlynos raudonos spalvos švyturėlius sustojo. Be to, iš administracinio nusižengimo byloje esančių policijos pareigūnų kamerų įrašų akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, suvokė, jog buvo stabdomas, nes policijos pareigūno, pats paklausia stabdymo priežasties.

Kelių eismo taisyklių 91 punktas numato, jog avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta: šio punkto 3 papunktis numato tikrinančiam pareigūnui sustabdžius. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog 91.4 p. numato, jog avarinės šviesios signalizacija sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu <...>. Kelių eismo taisyklių 91 punkto 4 papunkčio matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sustojęs kelkraštyje, net ir nestabdomas policijos pareigūnų turėjo įjungti avarinės šviesos signalizaciją, tačiau iš byloje esančių duomenų, matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, suprato, jog buvo stabdomas policijos pareigūnų ir tikrinamas jų privalėjo vykdyti kelių eismo taisyklių 91.3 p. reikalavimus, tačiau to nedarė, net atsakydamas, jog čia jau pakankamai policijos pareigūnų švyturėlių.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą numatyta ANK 417 str. 1 d. įrodyta, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Įvertinant administracinio nusižengimo byloje, kurioje priimtas nutarimas Nr. 64- ANR_N-428-2024, visus esamus duomenis, asmeniui skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, jo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi galiojančių nuobaudų, buvo paskirta nuobauda ANK 417 str. 1 d., mažesnė nei sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Institucijos nuomone nėra jokio teisinio pagrindo institucijos nutarimą panaikinti ir administracinių nusižengimų teiseną dėl šio nusižengimo nutraukti. Institucijos nuomone, 2024 m. sausio 24 d. d. nutarimas Nr. 64-ANR_N-428-2024 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais, todėl su G. V. skundu nesutinka.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad ieškojo adreso, pamatė iš galo automobilį su jungtais švyturėliais, tačiau automobilis buvo be garsinio signalo. Kadangi kelias buvo apledėjęs, jis pasitraukė į šalikelę ir sustojo praleisti automobilį su įjungtais švyturėliais, tačiau automobilis nepravažiavo, o sustojo už jo automobilio, priėjo pareigūnas ir kažką pasakė, jis tikrai neišgirdo, ką pasakė pareigūnas. Pareigūnas pradėjo reikalauti dokumentų. Padavė vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą. Tada pareigūnas pradėjo reikalauti popierinių variantų draudimo poliso ir techninės apžiūros lapo. Techninio apžiūros lapo nerado, automobilis stovėjo užvestas. Beieškant dokumentų, nusprendė pasinaudoti telefonu, tam kad juo pasinaudoti užgesino automobilio variklį, liko stovėti su pažibinčiais, gabaritinėmis šviesomis. Tada elektoriniame pašte pradėjo ieškoti draudimo, nes pareigūnas atkakliai reikalavo pateikti šiuos dokumentus, nors pagal įstatymą neprivaloma šių dokumentų turėti su savimi. Tada pradėjo teirautis kokiu pagrindu jį sustabdė. Pareigūnas nurodė, jog čia toks kelias, čia važinėja išgėrę, be dokumentų, be teisių, kažką tokio. Pareiškėjo atžvilgiu pareigūnas priėjęs turėjo aiškiai prisistatyti kas jis toks bei nurodyti priežastį dėl ko buvo sustabdytas. Kadangi jis nebuvo sustabdytas, todėl iš pradžių stovėjo su įjungtu varikliu, vėliau jį išjungus stovėjo su pažibinčiais, gabaritinėmis šviesomis. Tik užgesinus variklį pareigūnas pradėjo reikšti pažeidimą, kad neįjungtas avarinio sustojimo žibintas. Susidarė įspūdis, kad pareigūnui nebereikia dokumentų, o norėjosi tik prikibti ir pasiekti kažkokių tai rezultatų. Pareigūnas stabdydamas automobilį privalo aiškiai išreikšti reikalavimą. Gruodžio 17 dieną buvo jau tamsus paros metas, buvo prastos oro sąlygos, slidu, atodrėkis. Automobilyje jis buvo ne vienas, buvo ir automobilio savininkas. Nesuprato, kad yra stabdomas, nes nebuvo įvykdyti visi įstatyme numatyti reikalavimai, buvo stabdomas be garsinio signalo, priėjus pareigūnui nebuvo pasakyta, dėl ko buvo sustabdytas. Prašo tenkinti jo skundą, pareigūno darbas yra griežtai reglamentuotas ir reikalavimų turi būti laikomasi.

Liudytojas R. Č. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepažįsta. Jis sustabdė minėto asmens vairuojamą automobilį. Vėlyvu paros metu važiavo link Višakio Rūdos ir atokiame kelyje pamatė automobilį kuris važiavo priešpriešais, kuris trumpam sustojo ir vėl pradėjo judėti. Kadangi turi informacijos, kad tais keliais to kaimo apylinkėse vykdomi administraciniai nusižengimai ir nusikalstamos veikos, apsisukus ir įjungus raudonos ir mėlynos šviesos signalus minėtas automobilis praktiškai iš karto sustojo. Jam priėjus prie automobilio, liudytojas teigia, kad prisistatė, nurodė kokiomis aplinkybėmis asmuo buvo sustabdytas. Eigoje asmuo užgesino transporto priemonės variklį, liudytojas pastebėjo, kad asmuo neįjungęs avarinės šviesos signalizacijos, nors pagal KET vairuotojui tai padaryti privalu. Asmeniui buvo paaiškinta, kad padarytas KET pažeidimas ir bus surašytas protokolas. Stabdant automobilį garsinio signalo nejungė. Specialieji signalai policijos automobilyje yra įrengti taip, kad vienu mygtuku reikia paspausti ir įsijungia šviesos signalai, kitu garsinis, o norint išreikšti kažką per garsiakalbį reikia paspausti trečia mygtuką. Vos įjungus šviesos signalus automobilis sustojo, dėl ko pareigūnas eigoje nebematė tikslo įjungti garsinį signalą, bei išreikšti per garsiakalbį nurodymą. Pareigūnui išlipus automobilis niekur nenuvažiavo, pareigūnas spėjo prieiti prie automobilio. Priėjus prie automobilio vairuotojas iš karto paklausė sustabdymo priežasties. Liudytojo teigimu, tai sąlygoja, jog asmuo suprato, kad buvo stabdomas. Dialogas vyko ilgai, nes vairuotojas buvo įsitikinęs, kad jam nereikia pateikti visų prašomų dokumentų išskyrus asmens tapatybės kortelę. Pareigūno teigimu, jis paaiškino vairuotojui, kad jis turi pateikti prašomus dokumentus. Šalia sėdintis transporto priemonė savininkas suieškojo prašomus dokumentus ir pateikė, dėl to viskas užtruko. Kiek pamena liudytojas, visi prašomi dokumentai buvo pateikti, tačiau civilinės atsakomybes draudimas išskirtinai buvo pateiktas telefonu, kas leido įsitikinti, kad dokumentai buvo tvarkingi.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepažįsta. Dirbo naktinėje pamainoje, Višakio Rūdoje patruliavo. Galbūt nakties metu, Šaltinėlio gatves gale, pamatė prieš juos atvažiuojantį automobilį, automobilis stabtelėjo ir pradėjo važiuoti. Su kolega sustabdė su įjungtais švyturėliais automobilį. Kai sustabdo pareigūnai, visada turi būti įjungtas avarinio sustojimo žibintas. Dažniausiai įjungus šviesos švyturėlius asmenys sustoja, jeigu nesupranta, kad yra stabdomi, tada naudoja garsinius signalus. Tačiau šiuo atveju automobilis įjungus šviesos švyturėlius sustojo. Liudytojas nebuvo priėjęs prie sustabdyto automobilio. Automobilis buvo užvestas, sustojant nebuvo įjungtas avarinis signalas.

Institucijos atstovė prašė skundo netenkinti, vadovautis atsiliepime išdėstytais argumentais. Teismo posėdžio metu V pats nurodė, kad jis buvo sustabdytas, paklausė pareigūnų priežasties dėl ko jis buvo sustabdytas. Taip pat, šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašai. V įvykio metu pačio sustabdymo fakto neginčijo. Pasakius pareigūnui, kad neįjungtas avarinio sustojimo signalas, V pareigūnui pasakė, kad nereikia jo įjungti, nes automobilio variklis išjungtas, tačiau dega automobilio šviesos. Nors pagal KET aiškiai nurodyta kad sustabdžius pareigūnams privaloma įjungti avarinį šviesos signalą. Pasakius pareigūnui, kad bus rašomas protokolas dėl padaryto pažeidimo, V pasako „aišku“, atnešus jam protokolą iš esmės prasiėjo ginčas, kurio metu V nurodė tas pačias aplinkybes. Ir tik vėliau prasidėjo ginčas, kad jo pareigūnai nestabdė, nes nebuvo įjungtas garsinis signalas.

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 417 straipsnio 1 dalis numato, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. 2024 m. sausio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-428-2024, G. V. paskirta administracinė nuobauda vadovaujantis ANK 417 straipsnio 1 dalimi, už tai, kad jis Kazlų Rūdos sav., Višakio Rūdos k., Šaltinėlio 28, 2023 m. gruodžio 17 d. 16 val. 40 min. vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ir sustabdytas tikrinančio policijos pareigūno neįjungė avarinės šviesos signalizacijos transporto priemonėje, kai tokia buvo įrengta, tuo pažeidė KET patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 91.3 punkto reikalavimus ir jam nenustačius atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių paskirta 40 Eur bauda.

Pareiškėjas skundu prašo teismo Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. 2024 m. sausio 24 d. nutarimą ir 2023 m. gruodžio 17 d. protokolą panaikinti.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK nuostatomis, teismas pateikus skundą dėl priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje priimto protokolo nenaikina. Administracinio nusižengimo byloje, galutinis dokumentas kuriuo asmuo nubaudžiamas (išskyrus atvejus, kai asmuo sutinka su pažeidimu ir jam būna surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu ir asmuo sutinka su nurodymu) yra administracinėje byloje priimtas administracinio nusižengimo nutarimas. Todėl nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo panaikinimo klausimas.

Iš skundo turinio galima suprasti, jog pareiškėjas nesutinka su tuo, jog jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareiškėjo teigimu, jis sustojo šalikelėje dėl slidžios kelio dangos, pamatęs iš galo atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos šviesios švyturėliais, ketindamas specialiajam transportui duoti kelią. Pasak pareiškėjo, pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, dėl ko jis sustojus nebuvo įjungęs avarinės šviesos signalo. Pareiškėjas nurodė, jog neišgirdo kaip priėjęs prie automobilio pareigūnas prisistato. Be to, iš jo buvo reikalaujama pateikti vairuotojo pažymėjimą, automobilio techninės apžiūros dokumentus, automobilio registracijos dokumentą ir civilinės atsakomybės privalomąjį dokumentą, nors pasak pareiškėjo jis privalėjo pareigūnui pateikti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir transporto priemonės registracijos dokumentą, nes ne jis buvo transporto priemonės savininkas.

Policijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atlikdamas tarnybines pareigas, pareigūnas privalo prisistatyti. Kai pareigūnas neturi skiriamųjų ženklų (pareigūno tarnybinio ženklo ar yra be tarnybinės uniformos) arba kai asmuo reikalauja, pareigūnas privalo parodyti tarnybinį pažymėjimą.

Vaizdo įraše matyti, jog prie automobilio priėjo pareigūnas su tarnybine uniforma, priėjęs prisistato, ta aplinkybė, jog pareiškėjas šios informacijos neišgirdo, savaime nedaro pareigūno tolimesnių veiksmų neteisėtais. Teismas pažymi, jog jeigu asmuo tokios informacijos neišgirdo, turėjo teisę prašyti pareigūno pakartoti prisistatymą.

Vadovaujantis 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048, (toliau - Įstatymas) 5 straipsnio 4 ir 5 punktais, policijos uždaviniai yra nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, bei nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimas ir tyrimas.

Minėto įstatymo 23 straipsnio 5 punktas numato, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas.

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „Kazlų Rūdos sav., Višakio Rūdos k., Šaltinėlio gatvėje buvo pastebėtas automobilis „MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pastebėjęs mūsų tarnybinį automobilį sustojo šalikelėje ir po kelių akimirkų vėl pradėjo judėti. Iš automobilio tuo metu niekas neišlipo ir neįlipo. Automobilį buvo nuspręsta sustabdyti patikrinimui.“ Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Teismo vertinimu, pareiškėjo vairuojamą automobilį policijos pareigūnai turėjo teisę stabdyti, kilus įtarimui, jog gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Minėto straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso). To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja jam nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų ir transporto priemonės registravimo dokumento.

Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjas policijos pareigūnui privalėjo pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kadangi jis nebuvo automobilio savininkas/valdytojas, pateikti transporto priemonės registravimo dokumentą. Techninės apžiūros dokumento ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso), kai transporto priemonė yra registruota Lietuvos Respublikoje, tikrinančiam pareigūnui pateikti neprivaloma.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-637 (kuri galiojo iki 2020 m. liepos 1 d.) (toliau – Instrukcija), 25 punkte, buvo nustatyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas, be kitų nurodytų būdų, duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti; transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Šį generalinio komisaro įsakymą pakeitė 2020 m. gegužės 28 d. Nr. 5-V-420 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Dėl Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo, kurio 24 punkte numatyta, kad PPV (policijos pajėgų vieneto) pareigūnai transporto priemonę stabdo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.

ANK nėra įtvirtina konkrečia norma kokia tvarka pareigūnai privalo stabdyti transporto priemones, tačiau sistemiškai aiškinant ANK normas, ANK 426 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos <...> ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. <...> Tamsiuoju paros metu policijos, <...> pareigūnas arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, <...> pareigūnų arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, <...> skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog policijos pareigūnai važiuoja iš paskos pareiškėjo automobiliui įjungę mėlynos ir raudonos šviesos švyturėlius. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis, gana greitai sustoja, viskas trunka apie penkias sekundes. Liudytojas R. Č. teismo posėdžio metu, nurodė, jog švyturėliai, garsinis signalas ir garsiakalbis yra įjungiami skirtingais mygtuko paspaudimais, todėl jis fiziškai neturėjo galimybės įjungti garsinio signalo per tokį trumpą laiką, be to kaip teigė liudytojas jis nematė tam prasmės, kadangi pareiškėjas savo vairuojamą automobilį sustabdė. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis greitai sustojo šalikelėje, tačiau pareigūnai stabdydami transporto priemonę nesilaikė visų įstatyme numatytų reikalavimų stabdydami transporto priemonę, dėl ko negalima teigti, jog pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn teisėtai ir pagrįstai. Nors iš vaizdo įrašo medžiagos matyti, jog pareiškėjas klausia, dėl kokių priežasčių buvo sustabdytas, tačiau teismas pažymi, jog stabdymas nebuvo išreikštas aiškiai, taip kaip numatyta įstatyme. Teismas vertina, jog pagrįstai pareiškėjas galėjo tikėtis, jog jis sustoja ketindamas duoti kelią iš paskos važiuojančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais švyturėliais.

Kaip jau minėta, pareiškėjas patrauktas atsakomybėn dėl to, kad Kazlų Rūdos sav., Višakio Rūdos k., Šaltinėlio 28, 2023 m. gruodžio 17 d. 16 val. 40 min. vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ir sustabdytas tikrinančio policijos pareigūno neįjungė avarinės šviesos signalizacijos transporto priemonėje, kai tokia buvo įrengta, tuo pažeidė KET patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 91.3 punkto reikalavimus.

KET 91 punkte numatyta, kad avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta: 91.1. priverstinai sustojus, kur sustoti arba stovėti draudžiama;​ 91.2. įvykus eismo įvykiui; 91.3. tikrinančiam pareigūnui sustabdžius; 91.4. sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa; 91.5. kai ji velkama arba vežama jos priekį arba galą užkėlus ant specialaus atraminio įtaiso; 91.6. kai vairuotojas akinamas; 91.7. kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų; 91.8. vaikų įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) transporto priemonę (-ės) su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais metu.

Teismas konstatuoja, jog pareiškėjas tuo pagrindu, jog neva buvo sustabdytas policijos pareigūnų įjungti avarinės šviesos signalizacijos neprivalėjo, kadangi kaip jau minėta nebuvo išreikšta aiškiai reikalavimas sustoti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas sustojo šalikelėje tamsiu paros metu, užgesino variklį privalėjo įjungti avarinės šviesos signalizaciją, kaip tai numatyta KET 91.4. punkte.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustačius, jog policijos pareigūnai aiškiai neišreiškė reikalavimo sustoti, dėl ko pareiškėjas nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kaip pažeidęs KET 91.3. punktą, tačiau teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į vaizdo įrašuose matomas aplinkybes, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis sustojo šalikelėje tamsiu paros metu ir išjungus automobilio variklį neįjungė avarinės šviesos signalizacijos ir taip pažeidė KET 91.4. punkto reikalavimus. Kadangi nagrinėjamu atveju, reikalinga priimti naują protokolą, nes iš esmės keičiasi padaryto pažeidimo aplinkybės, pažeidėjas turi teisę duoti paaiškinimus, jo atžvilgiu gali būti priimtas ir administracinis nurodymas, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai atlikusiai tyrimą tinkamam protokolo surašymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo G. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. 2024 m. sausio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-428-2024 ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai atlikusiai administracinio nusižengimo bylos tyrimą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui tinkamam protokolo surašymui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, G. V..