- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- I-1467-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05982-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. B., A. V., V. Ž., S. T., N. J., R. B., V. P., E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 1.16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B., A. V., V. Ž., S. T., N. J., R. B., V. P. ir E. M. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. B., A. V., V. Ž., S. T., N. J., R. B., V. P., E. M. pateikė teismui patikslintą skundą kuriame prašė priteisti iš atsakovų: A. B. – už laikotarpį nuo 2013-05-03 iki 2013-10-01 neišmokėto darbo užmokesčio – 3 231,50 Lt; A. V. – už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 34 209,35 Lt; V. Ž. – už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 14 613,16 Lt; S. T. – už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 17 317,56 Lt; N. J. – už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 17 253,51 Lt; R. B. – už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 9 671,98 Lt; V. P. – už laikotarpį uo 2011-03-01 iki 2013-10-01 neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 6 092,85 Lt; E. M. – už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 1302,95 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, 2013-12-06 atsiliepime prašo skundą nagrinėti ir priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad sutinka su pareiškėjų skundo reikalavimais. Jeigu teismas tenkintų pareiškėjų skundą, prašo išdėstyti jo vykdymą (b. l. 47–49).
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis nutrauktina. Skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl A. B., A. V., S. T., R. B., V. P. ir E. M. skundo atsisakymo.
2016-08-04 teisme gautas 2016-08-03 A. B., A. V., S. T., R. B., V. P. ir E. M. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog skundo reikalavimų dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies atsisakoma. Pareiškėjai turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 str.). Pareiškėjams atsisakius skundo (prašymo), teismas nutraukia bylą (ABTĮ 101 str. 1 d. 3 p.). Bylą nutraukus, pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas (ABTĮ 102 str. 3 d.)
Nagrinėjimu atveju pareiškėjai pasinaudojo ABTĮ 52 str. jiems suteikta teise ir atsisakė skundo. Priežasčių, numatytų ABTĮ 56 str. 2 d. ir neleidžiančių teismui priimti šį atsakymą, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ABTĮ 52 str., teismui pateiktas prašymas patvirtinti skundo atsisakymą tenkintinas, o administracinės bylos dalis dėl pareiškėjų A. B., A. V., S. T., R. B., V. P. ir E. M. skundo reikalavimų nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 d. 3 p.).
Dėl pareiškėjų V. Ž. ir N. J. skundo dalies.
Byloje nėra ginčo, kad ginčo laikotarpiais pareiškėjoms buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis. Pareiškėjos, manydamos, kad jų teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą yra pažeista, kreipėsi į teismą ir prašo joms priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento.
Šioje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai, prieštaravo Konstitucijai, taip pat konstatuota, kad, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingą dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymą visuomenės nariams. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, be kita ko, nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijai, iš Konstitucijos 23 str. įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.
Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų išaiškinimo, kuriame pažymėjo, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia, konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje A669-602/2016, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja, inter alia, Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime nustatė analogišką įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Todėl teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį 2015-09-01. Grąžinimo įstatymo nuostatos taikomos ir karjeros valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.
Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad pareiškėjų dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – valstybinei ligonių kasai - Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A668-602/2016, A669-602/2016, kuriose LVAT nurodė, kad, įstatyme esant nustatytam patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad, galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, pareiškėjų reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjų A. B., A. V., S. T., R. B., V. P. ir E. M. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo nutraukti.
Pareiškėjų V. Ž. ir N. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.