- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- 1-196-517/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41275-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- R. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys nesklebtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenhs neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. G., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2019m. rugsėjo 25d., tarpe 21⁰⁰-22⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis R. G. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto su sutuoktine-pil. R. G. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia gulinčiai lovoje nukentėjusiajai R. G. ne mažiau kaip vieną kartą su kumščiu sudavė į stuburą ties pusiauju ir ne mažiau kaip vieną kartą su koja įspyrė į sėdmenų dešinę pusę, po ko jis(kaltinamasis R. G.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajai R. G. išlipus iš lovos, su dešine ranka suėmė pastarąją už dešinės rankos žasto ir suspaudė, o nukentėjusiajai R. G. išsilaisvinus, abejomis rankomis suėmė už pastarosios džemperio gobtuvo ir, laikydamas už gobtuvo, nukentėjusiąją R. G. tampė pirmyn-atgal, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis R. G.), mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš nukentėjusiosios R. G. asmenį, pastarajai ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir padarė paviršinius nubrozdinimus abiejų pečių srityse ir paviršinius nubrozdinimus kaklo nugariniame paviršiuje, ir 4x1,5 cm. dydžio šviežią kraujosruvą dešiniojo žasto priekiniame paviršiuje, kas nukentėjusiajai R. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. G. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, dalinai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, vakare, jis buvo išgėręs gal vieną skardinę alaus, tačiau apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė. Jau atsigulus miegoti, sutuoktinė R. pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad jis gėrė alų. Kilo tarpusavio žodinis konfliktas. Buvo susinervinęs. Kadangi sutuoktinė pasidarė agresyvi, tam, kad ši nusiramintų, jis pastarąją išstūmė iš lovos. Norėjo, kad sutuoktinė truputį pabūtų lauke, gryname ore ir atsigautų, nes pastaroji turi sveikatos problemų, o yra buvęs ne vienas atvejis, kai ji pati kažkur užsigauna, tačiau į namus kviečia policijos pareigūnus dėl neva smurtavimo prieš jos asmenį. Stumdamas, galimai buvo suėmęs sutuoktinei R. ar tai už pečių, ar tai už rankos. Jokio kitokio fizinio smurto, kas yra nurodyta kaltinime(smūgių sudavimas ir tampymas po kambarį, suėmus už džemperio gobtuvo), jis prieš savo sutuoktinę nenaudojo. Konflikto metu iš sutuoktinės jis mobilaus ryšio telefono paėmęs nebuvo. Neatsimena, ar sutuoktinė R. bandė skambinti policijai, nes po to, kai jis ją išstūmė iš lovos, sutuoktinė iš karto išbėgo į lauką, savo mobilaus ryšio telefoną palikusi namuose. Prieš tai virtuvėje sutuoktinė gal ir persirengė. Sutuoktinė turi bliuzoną su kapišonu, tačiau ar tą dieną ji vaikščiojo apsirengusi šį bliuzoną, jis neatsimena. Būna, kad sutuoktinė išeina į lauką, pastovi už namo, o po to vėl sugrįžta į namus. Nesulaukęs sutuoktinės, jis išėjo į lauką, pašaukė ją, tačiau niekas neatsiliepė. Suprato, kad sutuoktinė vėl iškvietė policiją.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. G. tik iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintais nukentėjusiosios R. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 6-8, 33-35), liudytojos M. Z. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 15-17), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta(b.l. 6-8) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 9-14), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ iš pil. R. G. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) išduotu medicinos dokumentų išrašu(b.l. 43), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens, panaudojus fizinį smurtą, medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 39-41) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų nukentėjusiosios R. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ji su sutuoktiniu R. kartu gyvena jau apie penkerius metus. Įvykio dieną ji su sutuoktiniu R. susipyko dėl sumuštinio. Sutuoktinis R. G. buvo išgėręs. Ji gerai atsimena, kad kilusio konflikto metu sutuoktinis su savo kuloku vieną kartą sudavė jai į nugarą, t.y. į stuburą ties pusiauju, ir vieną kartą įspyrė į sėdmenis, į dešinę pusę. Nuo suduotų smūgių jai skaudėjo. Tai įvyko jiems dar gulint lovoje, nes po spyrio ji iškrito iš lovos. Ar tose vietose liko žymių, t.y. mėlynių, ji nežino, nes nežiūrėjo. Kai sutuoktinis ją išspyrė iš lovos, ji ant grindų nukritusi nebuvo. Po suduotų smūgių ji iš karto išlipo iš lovos ir apsirengė džemperį su kapišonu. Tada sutuoktinis, priėjęs prie jos, savo dešine ranka suėmė už jos kairės rankos žasto ir tą vietą, už kurios suėmė, paspaudė. Išsilaisvinusi savo ranką, ji ėjo pro miegamojo kambario duris, norėdama pasiimti savo mobilaus ryšio telefoną. Tuo metu jos sutuoktinis sekė jai iš paskos. Jau būnant virtuvėje, sutuoktinis kažkaip su abejomis rankomis suėmė jai už džemperio kapišono ir pradėjo ją stumdyti, ji buvo traukoma ir stumiama per slenkstį. Tuo metu ji abejomis rankomis įsirėmė į durų staktą, kad sutuoktinis negalėtų jos nustumti. Tampydamas ją už kapišono, sutuoktinis su kažkuria savo ranka užgavo jos kaklą tiek dešinėje-kairėje pusėse, tiek ir nugarinėje pusėje. Stumdymo metu sutuoktinis galėjo užgauti ir pečius. Jeigu ji pati tikrai būtų kurs nors užsigavusi ar pati susižalojusi, apie tai būtų pasakiusi policijos pareigūnams. Kai sutuoktinis suėmė jai už kairės rankos žasto, jai ne tik skaudėjo, bet toje vietoje liko ir žymė. Ar žymės liko ant jos kaklo ir ant pečių, ji nepastebėjo, tačiau skausmą tikrai juto. Kilusio konflikto metu ji norėjo paskambinti į policiją, tačiau sutuoktinis mobilaus ryšio telefoną iš jos atėmė. Tada ji išėjo iš namų ir pėsčiomis ėjo iki policijos komisariato Ukmergės mieste. Tai buvo jau nebe pirmas kartas, kai sutuoktinis, būdamas išgėręs, prieš ją smurtauja. Kodėl sutuoktinis taip daro, ji nežino. Kai sutuoktinis prieš ją smurtauja, tuo metu namuose jie būna tik dviese, todėl niekas daugiau to smurto nemato(b.l. 6-8, 33-35).
Liudytoja M. Z. parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną ji su kolega J. J. tarnybos metu patruliavo Ukmergės mieste. Jau buvo vėlyvas laikas, kai iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prie Ukmergės raj. PK pastato paradinių durų yra priėjęs žmogus, kuris prašosi pagalbos. Tuo metu jau buvo ne darbo laikas, todėl Ukmergės raj. PK buvo uždarytas. Atvykus prie Ukmergės raj. PK rado moterį, kuri aiškino apie patirtą smurtą šeimyninio konflikto metu. Kiek ji atsimena, buvo suplėšytas moters megztinis. Pabendravus su galimai nukentėjusia moterimi, kartu su tyrėju buvo vykstama į konflikto vietą adresu: (duomenys neskelbtini), kur toliau buvo aiškinamasi dėl iškvietimo aplinkybių. Galimai nukentėjusios moters aiškinamos smurto artimoje aplinkoje aplinkybės buvo užfiksuotos jos rašytame tarnybiniame pranešime. Namuose rastas galimas smurtautojas aiškino, kad jis savo sutuoktinės nemušė, kuri be jokios priežasties jau nebe pirmą kartą į namus kviečia policiją.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos įvykio vietos matyti, kad įvykio vieta yra vieno aukšto gyvenamasis namas, esantis privačioje namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini). Užėjus pro įėjimo į namą duris, patenkama į prieangį, kurio dešinėje pusėje yra matomas staliukas, ant kurio rastos pastatytos dvi tuščios alkoholinio alaus „ Kalnapilis “ skardinės. Kairėje yra durys, vedančios į virtuvę, kurios dešinėje yra praėjimas į miegamąjį kambarį. Įėjus į miegamojo kambarį, kambario viduryje yra matoma stovinti lova su sujaukta patalyne. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos į rankių ar pėdsakų nerasta ir nepaimta(b.l. 6-14).
Iš VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ iš pil. R. G. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtin) išduoto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2019m. rugsėjo 25d., 22⁴¹ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl patirto smurto policijos pareigūno buvo pristatyta pil. R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pasak kurios, tarpe 21⁰⁰-22⁰⁰ val., namuose ją sumušė sutuoktinis. Pacientė teigė, kad gavo kelis spyrius į nugarą, o taip pat sutuoktinis ją tampė už megztinio Pacientės apžiūros metu pastarajai buvo konstatuoti matomi paviršiniai nubrozdinimai abiejų pečių srityse, ant kaklo nugarinės pusės paviršinis odos nubrozdinimas, oda rausvesnė. Dešinio bicepso paviršiuje beprasidedanti atsirasti apie 4x1,5 cm dydžio hematoma. Po apžiūros pacientei buvo išrašyti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo skausmui malšinti, kuri buvo išleista į namus, rekomenduojant tolimesnę priežiūrą pas šeimo gydytoją(b.l. 43).
Iš teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens, panaudojus fizinį smurtą, medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad, 2019m. rugsėjo 30d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios R. G. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. R. G. nustatyti sužalojimai, t.y. paviršiniai nubrozdinimai abiejų pečių srityse ir paviršiniai nubrozdinimai kaklo nugariniame paviršiuje, ir 4x1,5 cm. dydžio šviežia kraujosruva dešiniojo žasto priekiniame paviršiuje, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu. Nukentėjusiajai R. G. dėl konstatuotų kūno sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 39-41).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019m. rugsėjo 25d., vakare, pil. G. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), įvyko šeimyninis konfliktas, kurio metu kaltinamajam R. G. pavartojus fizinį smurtą prieš savo sutuoktinės-nukentėjusiosios R. G. asmenį, pastaroji dėl padarytų kūno sužalojimų buvo nežymiai sužalota. Nors kaltinamasis R. G., neneigdamas kilusio tarpusavio konflikto namuose su sutuoktine-nukentėjusiąja R. G. fakto, teigia, kad jis nukentėjusiajai nei vieno smūgio su ranka ar koja nesudavė, o paėmęs už džemperio gobtuvo irgi nebuvo ir sutuoktinės netampė, o tik, norėdamas apraminti buvusią agresyvią savo sutuoktinę, pastarąją, gulinčią lovoje, galimai suėmęs už rankų, pastūmė, išstumdamas iš lovos, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo paaiškinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamojo duotus parodymus byloje paneigia tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tiek ir visos kitos byloje išaiškintos aplinkybės. Visų pirma, nukentėjusioji R. G., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 6-8, 33-35, 48-50), kurie teisminio bylos proceso metu buvo pagarsinti LR BPK 276 str. 4d. pagrindu, nes nukentėjusioji, pasinaudodama įstatymo jai suteikta teise neliudyti prieš savo sutuoktinį-kaltinamąjį R. G., kaip šeimos narį, atsisakė duoti parodymus teisme, parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2019m. rugsėjo 25d. patirtas fizinis smurtas iš sutuoktinio-kaltinamojo R. G. pusės buvo jau nebe pirmas smurtavimo prieš jos asmenį atvejis, kai jau buvusių šeimyninių konfliktų metu išgėręs sutuoktinis prieš ją pakelia ranką. Pasak nukentėjusiosios R. G., įvykio dieną jos sutuoktinis-kaltinamasis R. G. irgi buvo išgėręs. Konfliktas kilo dėl sumuštinio, nes jiems, jau gulint lovoje, sutuoktinis-kaltinamasis R. G. įsakmai pareikalavo, kad ji jam suteptų sumuštinį, o jai atsisakius tą daryti, kilo žodinis konfliktas. Nukentėjusiosios R. G. teigimu, kilusio konflikto metu sutuoktinis-kaltinamasis R. G., užsipuolęs ją gulinčią lovoje, pradėjo mušti, ranka ir koja suduodamas smūgius į nugaros sritį ir į sėdmenis, po ko išspyrė iš lovos, tačiau ant grindų nukritusi ji nebuvo. Po suduotų smūgių jai atsikėlus iš lovos ir pradėjus rengtis, nukentėjusiosios R. G. žodžiais, sutuoktinis-kaltinamasis R. G. pradėjo ant jos rėkti, sakydamas, kad ji dingtų iš namų. Po to sutuoktinis-kaltinamasis R. G., negalėdamas nusiraminti, nukentėjusiajai rengiantis džemperį, priėjęs prie jos, su ranka suėmė už jos dešinės rankos žąsto ir toje vietoje suspaudė. Pasak nukentėjusiosios, jai išlaisvinus ranką, ji pasakiusi sutuoktiniui-kaltinamajam R. G., kad neatleis smurto ir kvies policiją, po ko norėjo išeiti iš miegamojo kambario, kad pasiimti savo mobilaus ryšio telefoną. Tada sutuoktinis-kaltinamasis R. G., nukentėjusiosios R. G. žodžiais, abejomis rankomis suėmė už jos vilkėto džemperio gobtuvo ir, laikydamas už gobtuvo, pradėjo ją pirmyn-atgal tampyti. Tampant nukentėjusiąją už kapišono, jos teigimu, sutuoktinis-kaltinamasis R. G. su kažkuria ranka užgavo kaklą nugarinėje pusėje, o stumdymo metu galėjo būti užgauti ir pečiai. Kadangi ji negalėjo paskambinti telefonu, nes, pasak nukentėjusiosios R. G., jos sutuoktinis-kaltinamasis R. G. per konfliktą kažkuriuo tai metu iš jos buvo paėmęs telefoną, išėjusi iš namų, ji iš kaimo ėjo pėsčiomis kelis kilometrus iki Ukmergės raj. PK, kad pranešti apie įvykį. Nors nukentėjusiosios R. G. duotuose parodymuose byloje ir yra tam tikrų prieštaravimų dėl įvykusio šeimyninio konflikto metu jai suduotų smūgių skaičiaus, tačiau parodymai apie esmines faktines bylos aplinkybes, t.y. fizinio smurto panaudojimą ir kaltinamojo R. G. nusikalstamų veiksmų seką, yra tvirti ir nuoseklūs, todėl netikėti nukentėjusiosios R. G. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Tai, kad nukentėjusioji R. G. vėlai vakare buvo atėjusi iki Ukmergės raj. PK pastato pranešti apie smurtavimą artimoje aplinkoje, patvirtino ir teisme, kaip liudytoja, apklausta policijos pareigūnė M. Z., įvykio dieną tarnybos metu patruliavusi Ukmergės mieste, pasak kurios, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad prie Ukmergės raj. PK pastato paradinių durų, prie domofono yra priėjęs asmuo, kuris pranešė apie patirtą smurtą šeimyninio konflikto metu. Liudytojos M. Z. teigimu, ji bendravo su nukentėjusiąja R. G., kuri papasakojo panaudoto fizinio smurto prieš jos asmenį aplinkybes, po ko kartu su pranešėja buvo nuvykta į konflikto vietą adresu: (duomenys neskelbtini), kur toliau buvo aiškinamasi dėl iškvietimo aplinkybių. Liudytojos M. Z. parodymus patvirtina ir 2019m. rugsėjo 25d. rašytas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 15-17). Tą aplinkybę, kad nukentėjusioji R. G. patyrė fizinį smurtą 2019m. rugsėjo 25d. įvykusio šeimyninio konflikto savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), metu, pastarajai nurodžius sumušimo aplinkybes ir ją sumušusį asmenį, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ iš pil. R. G. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas medicinos dokumentų išrašas(b.l. 43). Savo ruožtu teismo medicinos ekspertas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios R. G. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. R. G. nustatyti sužalojimai, t.y. paviršiniai nubrozdinimai abiejų pečių srityse ir paviršiniai nubrozdinimai kaklo nugariniame paviršiuje, ir 4x1,5 cm. dydžio šviežia kraujosruva dešiniojo žasto priekiniame paviršiuje, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio aplinkybėmis, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą(b.l. 39-41). Šią savo išvadą teismo medicinos ekspertas patvirtino ir, kaip specialistas, būdamas apklaustas bylos proceso teisme metu, pasak kurio, šie sužalojimai pilnai galėjo būti padaryti pagal nukentėjusiosios R. G. duotus parodymus byloje dėl pavartoto fizinio smurto prieš jos asmenį, o tokie sužalojimai paties kaltinamojo R. G. aiškinamomis aplinkybėmis, t.y. tik stumiant iš lovos, pagal nukentėjusiajai R. G. nustatytų kūno sužalojimų lokalizaciją negalėjo būti padaryti. Tuo tarpu paties kaltinamojo R. G. duoti parodymai byloje, aiškinant įvykio aplinkybes, yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu sušvelninti atsakomybę už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo R. G. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai.
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2019m. rugsėjo 25d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir sutuoktiniai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio tardymo metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis R. G., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę-nukentėjusiąją R. G., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota(b.l 37-43), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padaryti prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant dėl aiškaus rašymo apsirikimo klaidingai nurodytą nusikaltimo padarymo mėnesį, o taip pat patikslinant ir paties nusikaltimo padarymo aplinkybes.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 16,79 Eur.(šešiolikos eurų ir 79 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios R. G. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 57-59).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Kadangi suteiktos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto(PSDF) lėšų, o žala nukentėjusiosios R. G. sveikatai, prieš ją pavartojus fizinį smurtą, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo R. G. veiksmais, todėl kaltinamasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiosios R. G. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 60)(LR CK 6.263 str. 2d.).
Spręsdamas kaltinamojo R. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.3
Kaltinamojo R. G. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam R. G. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo R. G. atžvilgiu byloje nėra.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).
Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.
Kadangi kaltinamasis R. G. yra pirmą kartą teisiamas asmuo, tebegyvenantis kartu su nukentėjusiąja, o fizinis smurtas buvo panaudotas kilusio šeimyninio konflikto metu, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos artimoje aplinkoje aplinkybes ir jos sukeltas nesunkias pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo R. G., kaip darbingo, tačiau šiuo metu laikinai nedirbančio asmens, asmenybę, laikytina, kad kaltinamasis R. G. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam R. G. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-viešuosius darbus(LR BK 46 str.).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo R. G. asmenybę, jo, kaip šiuo metu niekur nedirbančio, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 3d., 72² str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.
nusprendė:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai atidirbti po 20(dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
LR BK 67 str. 3d. pagrindu kaltinamajam R. G. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2019m. rugsėjo 25d., 22⁴⁵ val., iki 2019m. rugsėjo 26d., 15¹⁹ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis R. G. buvo laikinai sulaikytas, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. G. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo R. G. 16,79 Eur.(šešiolikos eurų ir 79 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios R. G. gydymui, atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.