Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-21 · Administracinė byla Nr. I-752-279/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
I-752-279/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02268-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
Administracinė byla Nr. I-752-279/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02268-2018-3
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.5.1.; 37.3; 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,dalyvaujant pareiškėjui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2) prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) 2 000 Eur neturtinės ir 59,00 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2018 m. liepos 7 d. Kybartų pataisos namuose jam buvo atliktas šlapimo testas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, šlapimo testas buvo teigiamas. Paaiškino, kad jam nesutikus su tyrimo rezultatais, 2018 m. liepos 11 d. šlapimas pareiškėjo lėšomis buvo išsiųstas į Valstybinę teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją (toliau – ir VTMT toksikologijos laboratorija). 2018 m. rugpjūčio 29 d. Kybartų PN pateikė atsakymus iš VTMT toksikologijos laboratorijos, kuriuose buvo pažymėta, kad šlapime, jokių narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų šlapime nebuvo rasta. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Kybartų PN veiksmų jis patyrė finansinius nuostolius, buvo pažemintas, jautėsi nusivylęs, praradęs tikėjimą. Prašo skundą tenkinti priteisti iš atsakovės 59 Eur turtinę ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas – Kybartų PN, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 19-23) nurodė, kad 2018 m. liepos 7 d. apie 12,00 val. Kybartų PN pareigūnams įtarus, kad pareiškėjas gali būti vartojęs narkotines medžiagas arba alkoholį, jis buvo nuvestas į KTP 129-ą kabinetą, kuriame buvo patikrintas alkotesteriu, alkotesterio duomenys parodė 0,00 procentų alkoholio iškvėptame ore. Tuomet iš pareiškėjo buvo paimtas šlapimo mėginys, iš kurio greito tyrimo priemonėmis (testo) pagalba buvo nustatyta, jog pareiškėjas vartojo opiatus. Pareiškėjui buvo nurodyta pasiaiškinti raštu, tačiau jis atsisakė tai padaryti. Nurodė, jog Kybartų PN pareigūnai vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punktu, kuriame nurodyta, kad pareigūnas gali įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai bei 14 punktu, kuriame nustatyta, jog pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą. Pažymėjo, jog teisės aktais nustatyta, kad nuteistajam nesutikus su greitosios tyrimo priemonės rezultatu, pareiškėjo lėšomis tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į VTMT toksikologijos laboratorija. VTMT toksikologijos laboratorijai ištyrus pareiškėjo tiriamąją medžiagą neaptiko narkotinių medžiagų vartojimo. Atsakovės atstovo teigimu, tokia situacija įvyko dėl galimo greitosios tyrimo priemonės galimos paklaidos. Atsižvelgiant į VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-N176/2018(01), pareiškėjui nebuvo taikyta drausminė atsakomybė. Pažymėjo, kad siunčiant šlapimo mėginį į VTMT toksikologijos laboratoriją vadovavosi Aprašo reikalavimais. Teisės aktai nereglamentuoja laisvės atėmimo įstaigoms grąžinti nuteistiesiems jiems patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo laboratorijoje atliktų tyrimo rezultatų.

Atsakovės atstovo nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, todėl pagrindo priteisti turtinę bei neturtinę žalą pareiškėjui nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui turtinę 59 Eur bei neturtinę 2 000 Eur žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl galimai neteisėtų Kybartų PN veiksmų.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, pirmiausia nustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Neteisėti veiksmai ar neveikimas gali būti konstatuojami tuomet, kai nustatoma, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų.

Iš 2018 m. liepos 7 d. Kybartų PN Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto matyti, jog pareiškėjui 2018 m. liepos 7 d. apie 13,50 val. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui nustatyti (b. l. 34-35).

Pareiškėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir 2018 m. liepos 9 d. pateikė prašymą Nr. 5/30B7-523, kuriuo prašė išsiųsti jo tiriamąją medžiagą Valstybinei teismo medicinos tarnybai, apmokant tyrimą jo paties lėšomis (b. l. 31).

2018 m. liepos 10 d. už pareiškėjo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje buvo sumokėta 59, 90 Eur (b. l. 32).

2018 m. liepos 11 d. 8,30 val. buvo surašytas tiriamosios medžiagos siuntimo aktas Nr. 4/49-3819, o 2018 m. liepos 11 d. 11,30 val. tiriamoji medžiaga į VTMT toksikologijos laboratoriją buvo pristatyta (b. l. 35)

Iš VTMT toksikologijos laboratorijos 2018 m. liepos 11 d. specialisto išvados Nr. T-N 1762/2018(01) matyti, jog ištyrus D. K. medžiagą šlapime opiatų ir etilo alkoholio nerasta (b. l. 38).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 5 punkte nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Aprašo 15 punkte nustatyta, jog suimtajam (nuteistasis) nesutikus su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui.

Iš VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. 1762/2018(01) matyti, jog ištyrus pareiškėjo tiriamąją medžiagą pareiškėjo opiatų ir etilo alkoholio nerasta. Minėti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas nepažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtino reikalavimo, draudžiančio narkotinių priemonių vartojimą, todėl laikytina, jog pareiškėjui drausminė atsakomybė nebuvo taikyta pagrįstai. Iš Aprašo 5 punkto nuostatų matyti, jog neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje.

Pareiškėjo teigimu, Kybartų PN atlikdami greito šlapimo testą, nenaudojo vaizdo registratoriaus, vokas siunčiant šlapimo mėginį į VTMT toksikologijos laboratoriją nebuvo tinkamai užantspauduotas.

Aprašo 17.2. punkte nustatyta, kad indelis su šlapimu turi būti užantspauduojamas. Ant jo etiketės turi būti nurodytas suimtojo (nuteistojo) vardas ir pavardė, tikslus šlapimo paėmimo laikas: data, laikas minučių tikslumu, 17.3. punkte nurodyta, kad užantspauduotas indelis dedamas į voką, kuris užklijuojamas ir pažymimas laisvės atėmimo vietos spaudu taip, kad voko nebūtų galima atidaryti nepažeidus spaudo. Ant voko užrašomas suimtojo (nuteistojo) vardas ir pavardė.

Apraše nėra numatyta, jog atliekant greitąjį tyrimo priemonę (testą) turėjo būti naudojamas vaizdo registratorius. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog Kybartų PN pareigūnai nustatydami pareiškėjo neblaivumą bei apsvaigimą vadovavosi Aprašo 17.2. punkto bei 17.3. punkto reikalavimais, nurodė, kad pareigūnai buvo apmokyti tai daryti, kaip tai numato Aprašo 3 punktas. Duomenų, paneigiančių atsakovės atstovo nurodytus argumentus, pareiškėjas nepateikė, todėl teismas jais remiasi. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog Kybartų PN pareigūnai būtų vengę priimti pareiškėjo prašymą dėl jo tiriamosios medžiagos išsiuntimo į VTMT toksikologijos laboratoriją. Pareiškėjui apmokėjus pareiškėjo tiriamosios medžiagos ištyrimą, šlapimo mėginys į Valstybinę teismo medicinos tarnybą buvo išsiųstas, todėl laikytina, jog Kybartų PN pareigūnai tinkamai tarpininkavo atliekant jo tiriamosios medžiagos ištyrimą, o pareiškėjo teisė kreiptis VTMT toksikologijos laboratoriją nebuvo pažeista. Remiantis tuo kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas patyrė kokius nors fizinius sužalojimus ar kitus neigiamus išgyvenimus dėl atlikto neblaivumo bei apsvaigimo nustatymo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų apimtį, šiuo atveju negali pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo.

Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Pareiškėjas Kybartų PN veiksmų neteisėtumo neįrodė, todėl darytina išvada, kad nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – Kybartų PN neteisėtų veiksmų.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę Kybartų PN, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė