Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. N2-1625-889/2014 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei V. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui sumažinimo, byloje išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir ieškovo S. G. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl žodinio proceso

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-21 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5298-618/2012 nustatė, kad S. G. yra vaiko S. B. tėvas, o S. B. yra atsakovo S. G. sūnus, ir priteisė iš S. G. nepilnamečiam sūnui S. B. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės. Klaipėdos apygardos teismas, 2013-05-17 nutartimi palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovas susitarė dėl 200 Lt išlaikymo ir kitam savo sūnui T. N.. Todėl byloje įrodyta, jog ieškovas yra S. B. tėvas, ir pagrindo skirti pakartotinę DNR ekspertizę šioje byloje nėra, nes šios bylos įrodinėjimo dalykas yra esminis ieškovo turtinės padėties ir vaiko poreikių pasikeitimas, o ne tėvystės nustatymas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekso išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, o šios kategorijos bylose tėvystės nustatymo klausimai nenagrinėjami, todėl šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas.

Šioje byloje ieškovas 2013-11-14 pateiktą reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo grindė tuo, kad 2012-12-21 teismo sprendimu iš S. G. priteisė S. B. po 400 Lt periodinių išmokų, o T. N. susitarta po 200 Lt periodinių išmokų išlaikymo per mėnesį, nurodo, kad yra pažeistas lygiateisiškumo principas, kai vienam vaikui yra priteista daugiau nei kitam, taip pat nurodė, kad jo materialinė padėtis yra labai sunki, jo pajamos sudaro 850 Lt senatvės pensija, kitų pajamų neturi, turtas yra areštuotas.

Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai ieškovo turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes ieškovas neįrodė, jog nuo 2012-12-21 iki 2013-11-14 šio ieškinio pateikimo datos jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. 2012-12-21 teismo sprendimo priėmimo metu visas ieškovo nekilnojamasis turtas taip pat buvo areštuotas ( b.l.18-25), jis neteikė įrodymų apie pajamas pagal verslo liudijimą, sveikatos būklė jo buvo tokia pat, o kitam savo sūnui jis teikė 130 Lt išlaikymą. Pateiktas ieškovo 2014-04-02 išrašas iš medicininių dokumentų ( b.l.130) įrodo, jog jam pažymėjime nurodytos diagnozės buvo 2008- 2009 m., 2011 m. Ieškovas neįrodė, jog dėl 2013-04-18 padaryto įrašo (b.l.130) pablogėjo jo turtinė padėtis, nes tame įraše nėra paskirtas medikamentinis gydymas(CPK 178 str.). Kiti ieškovo medicininių dokumentų išrašai (b.l.162-165), padaryti 2014-05-06, taip pat neįrodo ieškovo iš esmės pasikeitusios sveikatos būklės, dėl ko jis turėjo ypatingai didelių papildomų išlaidų savo gydymui. Ieškovas pateikė savo skolų suvestinę (b.l.177), kurioje nurodytas 328 698, 86 Lt jo skolų dydis, kuris iš esmės buvo toks pat 2012-12-21 priimant teismo sprendimą, taip pat nesikeitė jo areštuotas turimas nekilnojamasis turtas. Vaiko motinos vidutinis darbo užmokestis per šį laikotarpį nepakito (b.l.35), byloje nėra įrodymų, jog pagerėjo vaiko regėjimas ar sumažėjo kiti poreikiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė.

Vien dėl taikaus ieškovo susitarimo su kito vaiko motina mokėti sūnui išlaikymą po 200 Lt nėra pagrindo sumažinti išlaikymą šioje byloje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu, todėl ieškovas tokį susitarimą su kito vaiko motina sudarė. Tačiau toks susitarimas nėra pagrindas mažinti išlaikymo dydį šioje byloje. Pagal CK 3.198 straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo, tačiau šios normos taikymo sritis yra kita, todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje jo snepažeidė. CK 3.198 straipsnio 2 dalies nuostata (taip, kaip ją apeliaciniame skunde aiškina apeliantas, t. y. po 200 Lt kiekvienam vaikui) šiuo atveju netaikytina, nes, pirma, dėl 200 Lt išlaikymo kitam vaikui susitarė apeliantas ir vaiko mama, o teismas patvirtino taikos sutartį, ir, antra, akivaizdu, jog kito vaiko poreikiai yra kiti ir kito vaiko mamos turtinė padėtis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi tuo atveju, kai tėvai nesutaria dėl viso išlaikymo vaikui skyrimo ar kiekvienam iš tėvų tenkančių išlaikymo prievolės dalių, mokėtino išlaikymo formą ir reikiamą dydį apskaičiuoja teismas pagal vaiko poreikius ir tėvų materialinį pajėgumą atitinkantį deramą išlaikymo dydžio lygį.

CK 3.178 straipsnyje nurodyta, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų - dėl vaiko vardo ir pavardės, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais - privaloma valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvada; pagal CK 3.184 straipsnį valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvada privaloma bylose dėl tėvų valdžios apribojimo ir kt. Šiais ir kitais įstatymų numatytais atvejais būtinai turi būti naudojama įstatymo konkrečiai nurodyta privaloma įrodinėjimo priemonė, tačiau tai nedraudžia šių aplinkybių papildomai įrodinėti dar ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šioje byloje tokia išvada nėra privaloma, nors ji byloje yra (b.l. 143-144), todėl neparemtas įstatymu apeliacinio skundo motyvas dėl paminėtos institucijos dalyvavimo teismo posėdyje.

Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo teismo sprendimu priteistą išlaikymą dėl pablogėjusios savo turtinės padėties, privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004.) išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Atsižvelgiant įgaliojančią Vyriausybės patvirtintą galiojantį 550 Lt MMA dydį ir išlaikymo prievolės proporcingą pasiskirstymą bylos šalims, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 400 Lt kas mėnesį suma nėra per didelė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant abejonių dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ). Nagrinėjamoje byloje tokių abejonių neturėtų būti, nes, įvertinus prašomą priteisti išlaikymo dydį (400 Lt per mėnesį), šis išlaikymas nėra per didelis, atsižvelgiant į vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini) m., poreikius.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.