- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- 1-491-944/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06801-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Kaltinamasis
- P. R.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), LR pilietis, našlys, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2009-03-03 Kretingos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėn. ir 4 MGL (520 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1m. 2009-05-04 sumokėjo baudą. 2010-05-11 išbrauktas iš įskaitos;
2. 2017-10-10 Kretingos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėn. 2018-04-27 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Prieš tai- 2015-09-28 Kretingos r. apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalies padarymo. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 2 mėn. 2015-12-18 išbrauktas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;
3. 2018-05-15 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėn. 2018-09-05 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. 2019-11-22 paleistas iš Šiaulių TI, atlikus arešto bausmę. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis P. R. nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui, t. y. 2024-02-16, apie 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), P. R. sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam T. R. į galvos sritį bei kitas viršutines kūno vietas ir šiais savo veiksmais T. R.sukėlė fizinį skausmą bei padarė kairio skruostikaulio lanko lūžimą su dislokacija į vidų, kairės ausies viršutinės dalies minkštųjų audinių defektą, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas dėl įtarimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, P. R. prisipažino iš dalies kaltu ir nurodė, kad T. R. yra jo mirusio brolio sūnus. T. gyvena Kretingoje, o jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis su T. yra susipykęs dėl paveldėto turto- T. paveldėjo jo tėvų, savo senelių namus, esančius (duomenys neskelbtini). M. V. jis pažįsta- šis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Jo namo numerio nežino. 2024-02-16, apie 15 val., tikslaus laiko neprisimena, jis važiuodamas Salantų gatve matė kaip M. kieme vaikšto girti T. ir M.. 2024-02-16, apie 20 val., tikslaus laiko neprisimena, jis nuėjo pas M. į namus, nes norėjo pasikalbėti su T.. Jis buvo blaivus. Kai atėjo pas M. į namus, namo durys buvo atrakintos, jis įėjo į namo vidų. Kambaryje buvo T. ir M., šie abu gėrė degtinę, buvo girti. Šie pasiūlė jam sėstis prie stalo, išgerti kartu, bet jis atsisakė. Jis atsisėdo ant sofos šalia T.. M. sėdėjo ant kitos sofos priešais. Jis T. pasakė pasikalbėti dėl paveldėto turto, nes T. iš senelių (jo tėvų) namų paėmė ir jam priklausančius daiktus. Jis norėjo išsiaiškinti dėl ko šis pasiėmė jam priklausančius daiktus. T. pasakė, kad šis jo daiktų neėmė, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu T. pirmas jam ranka sudavė smūgį į krūtinę. Sudavė nestipriai, jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Tada T. ranka jam sudavė į veidą. Sudavė į kairį smilkinį. Dėl to jis pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 3 balais. Jis ir T. atsistojo. Stovėdamas priešais T., jis abiem rankomis sudavė šiam 5 kartus į veidą ir 2 kartus sudavė į krūtinę. Smūgius T. jis sudavė stovinčiam priešais jį, šis nugriuvęs nebuvo. T. smūgius jis sudavė ne miegančiam. Smūgių kojomis T. jis nesudavė. M. jų konfliktą matė, į jį nesikišo. Tada jis išėjo namo. Dėl to, kad T. sudavė smūgius, jis labai gailisi (1 t. b. l. 130–131, 139–140).
Teisminio nagrinėjimo metu P. R. visiškai prisipažino kaltu ir sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Paaiškino, kad kaltę pripažįsta visiškai, t. y. palaiko duotus parodymus, sutinka dėl suduotų smūgių. Tiksliai nebepamena faktinių aplinkybių. Pripažįsta, kad gal kokį kartą spyrė, tačiau įrankio tikrai, kad neturėjo. M. V. pasakojo, kad jis nukrito, kai jam buvo epilepsija, gal tada susitrenkė. Su kumščiais jam sudavė ir gal porą kartą įspyrė – pataikė į koją, su kumščiais sudavė į krūtinę ir kaktą. Pripažįsta kaltę ir nebando sumenkinti kaltės. T. R. pervedė dalį sumos pagal sudarytą susitarimą. Labai gailisi dėl to, ką padarė ir savo elgesį vertina kritiškai. Pažymėjo, kad visą šiuo nusikaltimu padarytą žalą atlygino iš dalies, vykdo susitarimo sąlygas dėl žalos atlyginimo. Visą sumą sumokėjo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pagal civilinį ieškinį. Prašo bylą nutraukti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.
Motyvuojamoji dalis
Be paties P. R. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniai).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis T. R. parodė, kad 2024-02-16 apie 13.00 val. jis iš Kretingos atvažiavo pas savo draugą M. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas M. jie abu vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų, degtinę. Kiek prisimena, išgėrė po dvi skardines alaus ir 0,7 litro talpos butelį deginės. Kiek prisimena, apie 23 val. jie nuėjo miegoti, namo durų neužrakino. Jis su M. miegojo tame pačiame kambaryje- jis vienoje lovoje, o M. – kitoje. Prabudęs ryte, kiek buvo valandų, nežino, pajuto, kad jam skauda kairį šoną, veidą. Nuėjęs prie veidrodžio, pamatė, kad jo veidas yra sumuštas – abejose akyse buvo kraujosruvos, veidas ištinęs. Pasikėlęs marškinėlius, pamatė, kad kairysis šonas yra visas mėlynas. Jis M. paklausė, kas jam nutiko. M. pasakė, kad nakties metu šis prabudo nuo triukšmo ir matė prie jo lovos stovintį jo dėdę P. R.. M. sakė, kad jis gulėjo ant žemės, o P. kojomis jį spardė. M., pamatęs, kad P. jį muša, išlipo iš lovos, priėjo prie P. ir tuomet šis nustojo jį spardyti ir išėjo. P. ant jo pyksta, nes jis paveldėjo savo mirusio tėvo namus, kuriuos šis buvo paveldėjęs iš savo mirusių tėvų (1 t. b. l. 2, 33–34).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024-02-26- 2024-04-09 specialisto išvados Nr. G 180/2024(03) matyti, jog buvo nustatyta, kad T. R. buvo padaryti: kairio skruostikaulio lanko lūžimas su dislokacija į vidų, kairės ausies viršutinės dalies minkštųjų audinių defektas, kraujosruva dešinės akies obuolyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais. Dėl kaulų lūžimų sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai)- T. R. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t. b. l. 84–85).
Iš 2024-02-26 įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta- gyvenamasis manas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus svetainės- miegamojo kambarį, matyti, jog kambario dešinėje ir kairėje pusėse stovi sofos- lovos, tarp kurių stovi medinis staliukas (1 t. b. l. 23–29).???
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). T. R. yra jo draugas. 2024-02-16, apie 12 val. pas jį į svečius atvažiavo T. R.. Jie abu vartojo alkoholinius gėrimus- išgėrė 0,7litro talpos butelį degtinės ir po kelias skardines alaus. Abu buvo labai girti. Kiek prisimena, jie nuėjo miegoti, namo durų neužrakino. Jis su T. miegojo tame pačiame kambaryje, tik skirtingose lovose, šviesa nebuvo išjungta. Miegodamas jis išgirdo triukšmą kambaryje, prabudo ir pamatė, kad T. guli ant grindų prie lovos, kurioje šis miegojo, o šalia T. buvo šio dėdė P. R.. Jis matė kaip P. R. ant grindų gulinčiam T. koja spyrė 5-6 kartus į galvos sritį. T. mėgino keltis nuo grindų, tai P. su dešine ranka sudavė T. 4 smūgius į galvos sritį. Jis išlipo iš lovos ir nuėjo prie P., pasakė šiam, kad baigtų mušti. P. nieko neatsakė, pastūmė jį į šoną ir išėjo iš jo namų. P. buvo neblaivus, tai matėsi iš šio veido. P. išėjus, galėjo būti apie 23.30 val., T. atsistojo nuo grindų, atsisėdo ant lovos. T. iš nosies bėgo kraujas, matėsi žaizda kaktoje. T. nusivalė kraujus, tada jie dar išgėrė po skardinę alaus ir vėl nuėjo miegoti (1 t. b. l. 107, 110–111).
Iš 2024-04-18 akistatos protokolo matyti, jog tarp liudytojo M. V. ir įtariamojo P. R. buvo atlikta akistata. Akistatos metu liudytojas M. V. patvirtino savo duotus parodymus ir nurodė, jog matė kaip P. R. sudavė rankomis ir kojomis smūgius į galvą ant grindų gulinčiam T. R., o P. R. keitė savo parodymus ir nurodė, jog T. R. sudavė tik du kartus į veidą ir jį pastūmė (1 t. b. l. 145–146).
P. R. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 150–152).
P. R. nebuvo laikinai sulaikytas.
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis P. R. tyčia ne mažiau kaip 7 smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam T. R. į galvos sritį bei kitas viršutines kūno vietas. Tokiais savo veiksmais T. R.sukėlė fizinį skausmą bei padarė kairio skruostikaulio lanko lūžimą su dislokacija į vidų, kairės ausies viršutinės dalies minkštųjų audinių defektą, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, kas nukentėjusiajam T. R. sukėlė fizinį skausmą, taip padarydamas nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko
Teismui pateikta kaltinamojo P. R. ir nukentėjusiojo T. R. pasirašyta sutartis, kuria prašoma nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamojo P. R. atžvilgiu ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė. P. R. įsipareigojo nukentėjusiajam T. R. sumokėti 8000,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur proceso atlyginimo, kurią susitarė atlyginti sutarties pasirašymo metu bei aptarė kitas susitaikymo sąlygas (t. 2, b. l. 39–41).
Kaltinamasis ir nukentėjusiojo atstovas advokatas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
Prokuroras su pateiktu prašymu nesutiko, nurodė, kad kaltinamasis anksčiau buvo teismas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nors teistumas išnykęs, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti, kad asmuo ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Pažymėjo, kad asmuo prisipažino tik todėl, kad byloje sutrinkti duomenys pagrindžiantys jo kaltę, o ne nuoširdžiai.
BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad P. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Nors savo kaltę apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino tik iš dalies, tačiau vėlesnėse ikiteisminio tyrimo stadijose bei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Vertinant tokį P. R. prisipažinimą BK 38 straipsnio kontekste, pažymėtina, jog nors komentuojamo straipsnio nuostatos ir reikalauja kaltininko prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau tai, kurioje proceso stadijoje šis prisipažinimas turi būti išreikštas, nedetalizuoja, kas leidžia pagrįstai manyti, jog sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju klausimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadija, kurioje kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, esminės reikšmės neturi. Svarbu tai, jog kaltininkas prisipažįsta savanoriškai, nieko neverčiamas, apie tiriamo įvykio aplinkybes teikia parodymus teisme. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų buvęs verčiamas prisipažinti, nenustatyta požymių, kad kaltinamasis nesuvoktų, kuo yra kaltinamas, kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė esmines įvykio aplinkybes, kurios atitiko kituose byloje surinktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, taigi teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamojo prisipažinimas buvo savanoriškas.
Aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir gailėjosi dėl savo elgesio, pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamasis P. R. susitaikė su nukentėjusiuoju T. R.. Įsipareigojo nukentėjusiajam T. R. sumokėti iš viso 8000,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 1000,00 Eur proceso išlaidų, o dalį žalos atlygino sutarties pasirašymo metu, vėliau įsipareigojo molėti kas mėnesį po 200 Eur.
Kaltinamasis taip pat Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą 1611,77 Eur žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiojo gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta žala yra atlyginta, civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisakė (t. 2, b. l. 38). Kaltinamasis ir nukentėjusiojo atstovas advokatas prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kaltinamasis anksčiau yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (baudžiamasis įsakymas priimtas 2018-05-15), kas teismui leidžia pagrįstai manyti, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė ne dėl jau susiformavusių neigiamų visuomeninių nuostatų ir vertybių, bet iš susijaudinimo, dėl nesutarimų, konfliktinės situacijos tarp giminaičių dėl paveldėjimo santykių, kai nesugebėjo tinkamai įvertinti galimų savo elgesio pasekmių. Vertintina tai, kad nuo ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei šešeri metai ir per tą laiką kaltinamasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, jis keletą kartų yra baustas administracine tvarka, tačiau duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra. Nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi; savo noru atlygino dalį padarytos žalos, likusią žalą įsipareigojo atlyginti pagal pasirašytą susitarimą. Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad P. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, P. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis), o baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1611,77 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo T. R., kurį sužalojo kaltinamasis P. R. gydymu, atlyginimo (1 t., b. l. 91–92). Kaltinamasis P. R. atlygino šią žalą, todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė prašymą (t. 2, b. l. 32), kuriuo atsisakė ieškinio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis T. R. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 4179,95 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis T. R. ir kaltinamasis P. R. sudarė susitarimą dėl patirto žalos atlyginimo, kuriame aptarė sąlygas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei proceso išlaidų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusiojo atstovas patvirtino sudarytos susitarimo sąlygas, žalos atlyginimo tvarką. Esant tokiai situacijai susitarimas dėl žalos
Dėl kitų klausimų
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
CD laikmenos (1 vnt.) paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
P. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti 2024-09-19 sutartį, dėl susitaikymo, turtinės, neturtinės ir proceso išlaidų atlyginimo, pagal kurią kaltinamasis P. R. ir nukentėjusysis T. R. susitarė:
1. Kaltinamasis P. R. nuoširdžiai prisipažįsta ir gailisi, kad nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį T. R., t. y. 2024-02-16, apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam T. R., taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje;
2. Kaltinamasis P. R. nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiojo T. R., pasižada ateityje susilaikyti ir nedaryti jokių neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo T. R. prašo jam. kaltinamajam P. R., už padarytą nusikaltimą atleisti ir susitaikyti vadovaujantis BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais;
3. Nukentėjusysis T. R. atleidžia kaltinamajam P. R., su juo susitaiko ir sutinka, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-491-944/2024 priimdamas nuosprendį kaltinamąjį P. R. atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ir baudžiamąją bylą nutrauktų;
4. Nukentėjusysis T. R. baudžiamojoje byloje pareiškė 14 179,95 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro 10 000,00 Eur neturtinė žala, 4 179,95 Eur turtinė žala, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistinos 14 179,95 Eur sumos iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. R. naudai. Taip pat civiliniu ieškiniu yra prašoma iš kaltinamojo P. R. priteisti 1 000,00 Eur dydžio proceso išlaidas;
5. Nukentėjusysis T. R. ir kaltinamasis P. R. dėl atlygintinos žalos dydžio susitaria taip:
5.1. neturtinė žala mažinama nuo 10 000,00 Eur iki 5 000,00 Eur;
5.2. turtinė žala mažinama nuo 4 179,95 Eur iki 3 000,00 Eur;
5.3. proceso išlaidos sumoje 1 000,00 Eur mažinamos nėra.
6. Šios Sutarties šalys susitaria, kad kaltais kaltinamojo P. R. veiksmais nukentėjusiajam T. R. padalyta bendra 8 000,00 Eur (aštuoni tūkstančiai Eur ir 00 ct.) dydžio turtinė ir neturtinė žala, su kurios dydžiu kaltinamasis P. R. sutinka visiškai. Kaltinamasis P. R. sutinka visiškai atlyginti nukentėjusiojo T. R. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš viso 1 000,00 Eur (vienas tūkstantis Eur ir 00 ct.);
7. Šios Sutarties šalys susitaria, kad kaltinamasis P. R. 9 000,00 Eur (devyni tūkstančiai Eur ir 00 ct.) nukentėjusiajam T. R. sumokės taip:
7.1. 1 000 Eur (vienas tūkstantis Eur ir 00 ct.) iki 2024-10-07;
7.2. 8 000,00 Eur sumokės dalimis, kas mėnesį mokėdamas po 200,00 Eur (du šimtai Eur ir 00 ct.), pradėdamas mokėjimus vykdyti nuo 2024 m. lapkričio 1 d.
8. Kaltinamasis P. R. įsipareigoja pinigines lėšas, nurodytas šios Sutarties 7.1. – 7.2. punktuose, pervesti į nukentėjusiojo T. R. banko atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo pavedime nurodydamas už kokį metų mėnesį jis atlieka mokėjimą (pvz. „Už 2024 m. lapkričio mėn.“ ir t.t.);
9. Šios Sutarties šalys susitaria, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis P. R. netinkamai vykdys mokėjimus taip, kaip nurodyta šios Sutarties 7.1. – 7.2. punktuose, tai nukentėjusysis T. R. kreipsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o nesumokėta skolos dalis priverstine tvarka bus išieškoma visa;
10. Nukentėjusysis T. R. ir kaltinamasis P. R. šią Sutartį sudarė laisva valia be jokios prievartos ir / ar grasinimų, visiškai supranta jos turinį bei pasekmes, ir su ja sutinka;
11. Šalys žino, kad dėl to paties įvykio ateityje nukentėjusysis T. R. turtinių ir/ar neturtinių reikalavimų kaltinamajam P. R. reikšti nebegalės;
Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 1611,77 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Išaiškinti P. R., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
CD laikmenas (1 vnt.) palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.