Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Transigas“ ieškinį atsakovei UAB „Valseta“ dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad 2019-01-17 atsakovės internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtas komentaras „Neapmoka 200 eur skolos, nuo 2018-11-24. Motyvuoja tuo, kad neprivalo mokėti, primenant jau trečią kartą apie skolą. Iki šiol tiesiog ignoravo žinutes“ pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją, priteisti iš atsakovės 1 000 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės dalykinės reputacijos pažeidimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2018-10-02 šalys sudarė Krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) (Rusija) į Kauną (Lietuva) paslaugą, atvykti į krovinio pakrovimo vietą 2018-10-03, o krovinio pristatymo data – 2018-10-10. Krovinys į atsakovės transporto priemonę buvo pakrautas 2018-10-05 ir vadovaujantis CMR važtaraščiu, į išsikrovimo vietą pristatytas 2018-10-12. Atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą 1 425 Eur sumai, kurios pagrindu prie aukščiau minėto krovinio pervežimo pareikalavo ieškovės sumokėti 200 Eur už prastovas. Ieškovė sumokėjo atsakovei 1 250 Eur sumą už krovinio pervežimą, atsisakydama atlyginti už prastovas, kurios yra nepagrįstos, apie ką atsakovė buvo informuota. Tarp šalių sudaryta sutartimi susitarus dėl prastovų sąlygų, atsakovė neturėjo teisės reikalauti iš ieškovės už prastovas susijusių išlaidų. Nepagrįstai reikalaudama iš ieškovės padengti 200 Eur išlaidų už prastovas, atsakovė nurodė ieškovei, kad apie ją paskelbs neigiamo turinio komentarą internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) Jį paskelbusi internetinio puslapio naudotojams, tokiu būdu atsakovė sumenkino ieškovės dalykinę reputaciją, diskreditavo ieškovę prieš potencialius klientus. Kadangi pagal sutartį ieškovė neturėjo pareigos atlyginti atsakovei patirtas išlaidas už prastovas, o už krovinio pervežimą su ja buvo visiškai atsiskaityta, ieškovės teigimu atsakovės paskleista informacija apie 200 Eur skolą neatitinka tikrovės ir žemina dalykinę ieškovės reputaciją, nes sudaro pagrindą abejoti ieškovės mokumu ir sąžiningumu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalies nuostatas ieškinys laikomas juridiniam asmeniui įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Atsakovei UAB „Valseta“ pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus jos buveinės adresu paliktas 2019-10-21, bet atsiliepimas į ieškinį nepateiktas. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-10-02 šalys sudarė Krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini) (Rusija) į Kauną paslaugą. Atsakovė įsipareigojo atvykti į krovinio pakrovimo vietą 2018-10-03, krovinio pristatymo data – 2018-10-10. Vadovaujantis CMR važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) krovinys į atsakovės transporto priemonę buvo pakrautas 2018-10-05, o iškrautas – 2018-10-12. Atsakovė 2018-10-25 išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie krovinio pervežimo išlaidų (1 250 Eur) pareikalavo, kad ieškovė sumokėtų 200 Eur sumą už prastovas. Ieškovė sumokėjo atsakovei 1 250 Eur sumą už krovinio pervežimą, atsisakydama atlyginti už prastovas bei apie tai informavo atsakovę. 2019-01-17 internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas atsakovės rašytas komentaras „Neapmoka 200 eur skolos, nuo 2018-11-24. Motyvuoja tuo, kad neprivalo mokėti, primenant jau trečią kartą apie skolą. Iki šiol tiesiog ignoravo žinutes“. Šią žinutę gali matyti visi internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) vartotojai. Ieškovė prašė atsakovės panaikinti šią žinutę, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) administraciją, tačiau pastaroji pasiūlė nesutarimus spręsti pagal Krovinio vežimo sutarties 15 punktą, t. y. teisme ir minėtas komentaras nėra panaikintas iki šiol.

Vadovaujantis tarp šalių pasirašytos Krovinio vežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktu, krovinio pakrovimui bei iškrovimui skiriamos 4 darbo dienos. Minėtos sutarties 9 punkte numatyta, kad už prastovas pakrovimo arba iškrovimo metu užsakovas vežėjui moka tik tuo atveju, jei yra atskiras patvirtintas abiejų šalių rašytinis susitarimas bei pridedamas prastovų lapas, patvirtintas krovinio siuntėjo arba krovinio gavėjo antspaudu su atsakingo asmens parašu. Prastovos savaitgaliais ir per valstybinių švenčių dienas nėra mokamos. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė turėjo teisę reikalauti iš ieškovės už prastovas susijusių išlaidų, t. y. nėra atskiro patvirtinto abiejų šalių rašytinio susitarimo ir prastovų lapo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 8 dalimi, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Taigi juridinio asmens reputacijos gynimas pagal CK 2.24 straipsnį taikomas už tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kenkia juridinio asmens reputacijai, paskleidimą. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, juridinis asmuo gali reikalauti paneigti paskleistą, reputaciją pažeidžiančią, neatitinkančią tikrovės informaciją, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla. Interneto svetainė laikytina visuomenės informavimo priemone, mutatis mutandis CK 2.24 straipsnio 5 dalis taikytina ir informacijai, paskelbtai ir interneto svetainėje, todėl už duomenų paskelbimą atsako tik tas asmuo, kuris paskleidžia informaciją, o ne tas kuris ją publikuoja, nebent jei visuomenės informavimo priemonė neteikia žinių apie tų duomenų skleidėją.

Nagrinėjamu atveju komentarą paskelbęs asmuo – atsakovė. Paskleisdama informaciją apie tai, kad ieškovė neatsiskaito, ignoruoja atsakovės žinutes, atsakovė diskreditavo ieškovės įmonę prieš potencialius klientus. Specializuotoje krovinių pervežimo svetainėje paviešinimas, kad ieškovė tariamai neapmoka 200 Eur skolos, atitinka informacijos kriterijus. Kadangi pagal sutartį ieškovė neturėjo pareigos atlyginti atsakovės patirtas išlaidas už prastovas, o už krovinio pervežimą su atsakove buvo visiškai atsiskaityta, ką patvirtina pridėtas mokėjimo pavedimas, darytina išvada, kad atsakovės paskleista informacija apie skolą neatitinka tikrovės ir žemina dalykinę ieškovės reputaciją, nes sudaro pagrindą abejoti ieškovės mokumu ir sąžiningumu. Atsakovė nepateikė atsiliepimo, taigi nepaneigė prezumpcijos, kad jos paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė priteisti 1 000 Eur kompensaciją už jos dalykinės reputacijos pažeidimą, kadangi neigiamas atsiliepimas, beje vienintelis iš devynių, buvo paskelbtas specializuotoje krovinių pervežimo svetainėje, kurioje lankosi daugybė esamų, tiek ir potencialių ieškovės užsakovų. Pridėjo dviejų potencialių užsakovų pokalbius, iš kurių matyti, kad būtent po šio neigiamo komentaro buvo suabejota ieškovės mokumu bei atsisakyta jos paslaugų. Taip pat buvo išreikšta nepasitenkinimo ir iš klientų su jais bendraujant telefonu. Taigi tokio pobūdžio komentaras (atsiliepimas) formuoja neigiamą ieškovės įvaizdį prieš jos klientus, leidžia abejoti jos sąžiningumu, todėl neabejotinai diskredituoja ieškovę prieš kitas įmones. Dėl to jo reikalavimas priteisti 1000 Eur dydžio kompensaciją yra pagrįstas ir tenkintinas.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 23 Eur dydžio žyminis mokestis ir 39 Eur už vertimo paslaugas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis), iš viso 62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės taip pat priteistinos 3,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad 2019-01-17 internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtas komentaras apie UAB „Transigas“ „Neapmoka 200 eur skolos nuo 2018-11-24. Motyvuoja tuo, kad neprivalo mokėti, primenant jau trečią kartą apie skolą. Iki šiol tiesiog ignoravo žinutes“ pažeidžia jos dalykinę reputaciją. Priteisti iš atsakovės UAB „Valseta“, juridinio asmens kodas 302449420, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio kompensaciją už dalykinės reputacijos pažeidimą bei 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Transigas“, juridinio asmens kodas 157050810, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Valseta“ 3,46 Eur (tris eurus 46 ct) dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.