- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- N-63-672-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarties L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) vyresnysis specialistas surašė L. J. administracinių teisės pažeidimų protokolus Nr. 866678 ir Nr. 866679 už tai, kad šis, 2009 m. sausio 6 d., 15.05 val., Vilniuje, Giraitės g. 3, policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, nenurodė asmens, kuris 2008 m. rugpjūčio 5 d., 11.57 val., ir 2008 m. rugpjūčio 8 d., 11.53 val., vairavo UAB „Lidema“, kurios vadovu yra L. J., priklausantį automobilį, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 32.1 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 133¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2009 m. vasario 9 d. nutarimu pripažino L. J. kaltu padarius administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytus pažeidimus ir paskyrė galutinę 300 Lt baudą.
II.
L. J., nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindė tuo, kad ginčijamame nutarime nėra nurodyta, už kokį Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatytų pareigų neatlikimą yra nubaustas. Teigė, kad jis nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, nes jis nėra nei automobilio savininkas, nei valdytojas. Nurodo, kad automobiliu galėjo naudotis bet kuris UAB „Lidema“ darbuotojas, tiekėjas ar klientas, šie duomenys fiksuojami automobilio naudojimo žurnale, kuris yra saugomas 2 – 3 mėnesius, todėl dėl tos priežasties, kad policijos pareigūnai dėl informacijos suteikimo kreipėsi į jį praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams, jokios informacijos pateikti jiems negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi L. J. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad iš administracinių teisės pažeidimų protokoluose aprašytos L. J. veikos matyti, jog jis nubaustas už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos nevykdymą. Nors konkretus straipsnis nutarime nenurodytas, tačiau L. J. žinojo, jog administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas būtent už šį pažeidimą. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga nurodyti nutarime teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, tačiau šis pažeidimas neesminis. Teismas pažymėjo, kad ATPK 133¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog bauda taikoma fiziniam asmeniui arba įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui. L. J. nubaustas kaip įmonės vadovas, todėl jis yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas. Teismas konstatavo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalis įpareigoja įmonės veiklą organizuoti taip, kad iškilus reikalui, būtų galima įvykdyti joje numatytą pareigą. Toks normos aiškinimas atitinka eismo bei visuomenės saugumo tikslus. Vien tai, kad numatant įpareigojančią teisės normą nebuvo nustatytos konkrečios pareigos, kaip pasiekti reikalaujamą rezultatą, o leista įgyvendinimo priemones pasirinkti patiems, nereiškia, kad įpareigojanti teisės norma yra neaiški ir dėl to neturi būti vykdoma. Atsižvelgiant į tai, kad L. J. nenurodė asmens, kuris, naudodamas UAB „Lidema“ automobilį, galėjo padaryti administracinį teisės pažeidimą, taip pat paneigė, jog automobilis buvo paimtas be jo žinios, teismas nusprendė, kad nuobauda L. J. paskirta teisėtai.
III.
L. J., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad ATPK 133¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje konkrečiai nurodyta, kad už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą administracinėn atsakomybėn yra traukiamas įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovas, todėl mano, kad L. J. yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
L. J. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme neatlikimas, užtraukia baudą fiziniam asmeniui ar įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.“
L. J. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo neigia iš esmės, teigdamas, jog nutarime nenurodytas konkretus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo straipsnis, kurio pažeidimu jis kaltinamas, taip pat jis nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, nes nėra nei automobilio savininkas, nei valdytojas, be to, jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos fiksuoti, kam buvo perduotas naudotis automobilis.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo motyvų, kurie buvo pilnai išnagrinėti ginčijamoje nutartyje, iš naujo nepasisako.
Papildomai teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors Institucijos nutarime nebuvo nurodytas konkretus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo straipsnis ir dalis, kurioje įtvirtintos pareigos neatlikimu kaltinamas L. J., tačiau administracinių teisės pažeidimų protokoluose (b. l. 9, 12) yra įtvirtintos nuorodos į Kelių eismo taisyklių 32.1 punkto reikalavimo pažeidimą. Šiame punkte įtvirtintas reikalavimas yra analogiškas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytai nuostatai, t. y., kad „transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja ir privalo policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi“. Taigi pagrindo teigti, kad L. J. nežinojo, dėl kokios pareigos neįvykdymo yra kaltinamas, nėra. Juolab, kad jis pats teismo posėdžio metu patvirtino, jog per ketverius UAB „Lidema“ veiklos metus policijos pareigūnai dėl automobilių naudojimo ir administracinių teisės pažeidimų padarymo į jį kreipėsi ne kartą (b. l. 27 – 28). Ši L. J. paliudyta aplinkybė taip pat patvirtina, kad jis, kaip UAB „Lidema“ vadovas, pagal bendrovės veiklos pobūdį dažnai perduodamas automobilį naudotis tretiesiems asmenims, be to, dažnai susidurdamas su policijos pareigūnų reikalavimais pateikti duomenis apie automobilį vairavusius asmenis, turėjo pareigą savo vadovaujamos bendrovės veiklą vykdyti taip, kad būtų užtikrintas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimų įvykdymas. Pažymėtina, kad L. J. teiginiai apie tai, kad automobilio naudojimo žurnalas sunaikinamas po 2 – 3 mėnesių, todėl policijos pareigūnų reikalavimus pateikti duomenis, kas prieš 4 mėnesius vairavo automobilį, nebuvo įmanoma įvykdyti, yra nelogiški, nes: pirma, žurnalas turi būti pilnai užpildomas per 1 - 2 mėnesius, kas yra mažai tikėtina; antra, jei automobilis yra naudojamas bendrovės darbuotojų, yra pildomi kelionės lapai, kurie yra saugomi kartu su buhalteriniais dokumentais (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 780 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“); trečia, transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartys privalo būti rašytinės formos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.523 straipsnis).
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos pareigos transporto priemonės savininkams ir valdytojams. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininkas yra juridinis asmuo, kuris savo teises ir pareigas įgyvendina per savo valdymo organą (administracijos vadovą), o sutinkamai su ATPK 12 straipsniu administracinėn atsakomybėn yra traukiami tik fiziniai asmenys, be to, už ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn, be kita ko, traukiami įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovai, laikytina, kad L. J. yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.