- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- eI1-3910-279/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00158-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d. dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. (toliau – pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. priėmė įsakymą Nr. R1-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir Įsakymas). Teigia, jog minėtu įsakymu buvo sudaryta situacija pažeidžianti asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teises numatytas Tarptautinėse sutartyse, Konstitucijoje ir įstatymuose, todėl pareiškėjui atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN, ir Pataisos namai), buvo padaryta žala už kurią turi būti atsakingi Pataisos namai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-21 1.1. punktu buvo nustatytas sumažintas nuteistųjų, esančių laisvės atėmimo vietose, leidžiamų turėti daiktų bendras svoris nuo 50 kg iki 30 kg, numatant išimtį asmenims nuteistiems kalėti iki gyvos galvos, pastariesiems leidžiama turėti 50 kg būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Šiuo punktu buvo nustatyta daiktų, viršijančių leidžiamų turėti daiktų bendrą svorį paėmimo, saugojimo, perdavimo ir sunaikinimo tvarka, kuri pažeidžia asmens nuosavybės neliečiamumo principą įtvirtintą Konstitucijoje. Susidarius situacijai, kai nuteistasis neturi artimųjų, draugų, giminaičių ar kitų asmenų, kurie galėtų pasiimti jo asmeninius daiktus, viršijančius naujai nustatytą leidžiamą turėti daiktų bendrą svorį, tokie daiktai nepriklausomai nuo jų materialinės vertės yra sunaikinami. Asmens teisė į nuosavybę gali būti ribojama tik įstatymu, tik laikantis konstitucinio proporcingo principo. Teisė riboti asmens teisę į nuosavybę negali būti deleguota poįstatyminius teisės aktus priimančiai institucijai, šiuo atveju Įsakymo 1.1 punkte nustatyta tvarka, naikinant nuteistiesiems priklausančius, materialinę vertę turinčius, daiktus yra nepagrįstai ribojama asmens teisė į nuosavybę. Atliekant bausmę Pataisos namuose, vadovaujantis Įsakymu, 2018 m. lapkričio 15 d. iš pareiškėjo turėjo būti paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti (vaisiai ir daržovės viršijančios 2 kg svorį, maisto produktai didesni nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse, maisto produktai metalinėse ir stiklinėse pakuotėse, padažai kurių tara didesnė nei 200 ml, maisto papildai ir vitaminai). Pataisos namų administracija, žinodama apie ketinimus kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl pareiškėjo teisių pažeidimų konstatavimo, sustabdė Įsakymo 2 punkto vykdymą, tačiau bet kada galėjo pradėti atiminėti ir naikinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius vertingus kilnojamuosius daiktus.
Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 1.5 punktu yra nustatyta nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka, kuria yra akivaizdžiai nustatomos žiaurios, žmogaus orumą žeminančios bausmės. Atkreipia dėmesį, jog iš į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų, dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parą) yra paimama ne tik viršutinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė, o lovos rėmas ir dugnas yra sudarytas iš medinio arba metalinio pagrindo, t. y. neišduodant minkštosios patalynės dalies yra sudaroma situacija, kuriai esant iš nuteistojo yra atimama galimybė sėdėti, gulėti ir ilsėtis, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kameros tipo patalpoje. Teigia, kad atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, šiuo metu susidaro situacija, kad asmuo atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje ir pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, gali būti baudžiamas iki 15 parų truksiančia žiauria, žmogaus orumą žeminančia bausme, kadangi nuteistajam patalpintam į kameros tipo patalpas yra leidžiama išeiti iš kameros tik 2 valandas per dieną, o likusias 22 valandas nuteistasis būna kameroje, kurioje 12 valandų per parą nebūna galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti. Pažymi, kad net gydytojui rekomendavus, nuteistajam perkeltam į kamerų tipo patalpas, būtinybę turėsi sąlygas poilsiui, nėra sudaroma galimybė dienos metu, turėti patalynę, t. y. bent minkštą patalynės dalį (čiužinį, pagalvę), tokiu būdu suvaržant nuteistojo galimybę ilsėtis, atsigulti, atsisėsti ant minkšto paviršiaus. Teigia, jog kyla abejonių dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aišku kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės švara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai. Daro išvadą, kad vienoje patalpoje laikoma skirtingų nuteistųjų patalynė gali papildomai pažeisti pareiškėjo teisę į minimalias higienos normas. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose pasitaiko atvejų, dėl nuteistųjų asmenų psichotropinių medžiagų turėjimo, vykdant kratą ir patalpose suradus psichotropinių medžiagų vyksta tyrimas siekiant nustatyti kam tos psichotropinės medžiagos priklauso. Paaiškino, kad tokiu atveju yra imama žmogaus DNR būtent nuo patalynės, todėl, esant tokiai situacijai, kai patalynės yra sudedamos ir laikomos vienoje patalpoje kyla grėsmė, kad psichotropinių medžiagų likučiai papuls ant kito asmens patalynės ir bus apkaltintas visiškai nekaltas žmogus, kuris neteks galimybės apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą. Toks teisinis reglamentavimas sukelia pareiškėjui neigiamus padarinius, kurie sukelia nuteistajam tokias pasekmes, kurių intensyvumas akivaizdžiai viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius valstybės poreikius, nėra adekvačiai užtikrinama pareiškėjo sveikata ir gerovė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis yra išsigandęs, kad už menkiausią bausmės atlikimo rėžimą jis gali būti patalpintas į kamerų tipo patalpas kuriose su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, žeminamas jo orumas.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 1.12 punktu, buvo pakeistas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas.