- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-1336-324/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00731-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1186-570/2013 pagal J. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus A. J. ir nepilnametės dukros A. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 14 725 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d., nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaikų A. J. ir A. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, taip pat nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo vaikams priteisti laikiną išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą. Prašymą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatyto su ieškove grindė tuo, kad šalių vaikai yra mažamečiai, pripratę gyventi su motina, prie dabartinės gyvenamosios vietos, atsakovo ir vaikų ryšiai yra nutolę, atsižvelgiant į atsakovo konfliktišką bei agresyvų elgesį, tikėtina, kad atsakovas, siekdamas sau palankaus teismo sprendimo, gali bet kada pasiimti vaikus ir jų negrąžinti ieškovei, tai panaudodamas kaip spaudimo priemonę ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies. Nustatė šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės, priteisė iš atsakovo vaikams A. J. ir A. J. laikiną materialinį išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. kovo 7 d. iki civilinės bylos Nr. 2-1186-570/2013 išnagrinėjimo iš esmės. Šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, atsižvelgęs į vaikų interesus ir tai, kad jie šiuo metu gyvena su ja.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta nutarties dalis, kuria vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.
Nevertinta, kad ieškovės nurodyti faktai apie atsakovą yra neteisingi, neatitinka tikrovės, nėra pagrįsti objektyviais tiesioginiais įrodymais, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Atsakovas iki 2013 m. vasario mėn. pradžios gyveno kartu su ieškove ir mažamečiais vaikais šeimos bute, todėl vaikai yra pripratę gyventi su mama tiek pat, kiek ir su tėčiu. Atsakovas ir po išsikėlimo iš šeimos gyvenamosios patalpos su savo vaikais palaiko labai artimus ryšius, su jais bendrauja kiekvieną dieną arba gyvai, arba įvairiomis ryšio priemonėmis, todėl atsakovo ir vaikų ryšiai negali būti ir nėra nutolę. Atsakovas jis dirba policijos pareigūnu ir laikosi aukštos moralės vertybių ir principų, todėl ieškovės teiginiai apie atsakovo būdo agresyvumą ir konfliktiškumą yra traktuotini kaip ieškovės pasirinkta teisinė gynybos pozicija, siekiant naudos sau ir visiškai negalvojant apie vaikų interesus.
Neatsižvelgta, kad ieškovė savo, kaip vaikų motinos, valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, nes pati savo veiksmais sukelia vaikams stresines situacijas ir neigiamus išgyvenimus, palikdama juos be tėvų priežiūros, neužtikrina vaikams sąlygų lankyti mokyklą ir užklasinius užsiėmimus, neužtikrina jų teisės matytis ir gyvai bendrauti su tėvu. Ieškovė savo tyčiniais veiksmais pažeidžia ir atsakovo, kaip vaikų tėvo, teises, nes nesudaro tinkamų galimybių matytis, gyvai bendrauti ir auklėti savo vaikus, be to, sistemingai ir piktybiškai nuteikinėja vaikus prieš atsakovą. Atsakovui išsikėlus iš šeimos gyvenamosios patalpos, ieškovė, būdama Lietuvoje, vakarais vaikus palieka vienus namuose tam, kad susitiktų su savo draugais ir draugėmis, o 2013 m. kovo 18 d. – tam, kad susitiktų su savo draugu, gyvenančiu Jungtinių Arabų Emyratuose (Dubajaus mieste). Ieškovė mokslo metų laikotarpiu išsivežė vaikus iš Lietuvos į Angliją, kur gyvena jos sesuo. Palikusi vaikus pas seserį, ieškovė kovo 19 dieną išskrido į Jungtinius Arabų Emyratus, kuriuose buvo iki kovo 30 dienos. Vaikai be tėvų svetimuose namuose Anglijoje prabuvo apie dvi savaites, šiuo laikotarpiu jie nelankė mokyklos. Ieškovė minėtus veiksmus atliko apie savo ketinimus neinformavusi atsakovo. Dėl trumpo nutarties apskundimo termino atsakovas apeliacinės instancijos teismui negali pateikti nurodytas faktines aplinkybes (dėl ieškovės kelionių į užsienį) pagrindžiančių įrodymų, tačiau ginčo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėjant iš naujo, atsakovas bus gavęs reikalingus įrodymus ir galės juos pateikti teismui.
Nevertinta, kad ieškovė, teismo prašydama taikyti ginčo laikinąją apsaugos priemonę, neteisėtai ir nepagrįstai stengiasi paneigti sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir apriboti atsakovo galimybę bendrauti su savo vaikais. Ieškovė, elgdamasi nesąžiningai ir nepaisydama geros moralės principų, piktnaudžiauja šeimos teisėmis, siekdama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeidžia ir varžo atsakovo teises ir įstatymų saugomus interesus bei daro jam žalos santykiuose su vaikais. Jeigu skundžiama nutartis nebus panaikinta, ieškovei iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, bus palikta galimybė ir toliau netinkamai prižiūrėti šalių vaikus, nesudaryti palankių sąlygų vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Ieškovė atsakovui ne kartą yra minėjusi, kad Lietuvoje jai nėra ką veikti, todėl naują gyvenimą bandys pradėti užsienyje. Po ieškovės kelionių kartu su vaikais po užsienio valstybes, turint tikslą laiką leisti su nauju draugu, kuris net nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atsakovas negali elgtis neapdairiai ir nerūpestingai bei leisti ieškovei neteisėtai ir nepagrįstai įgyvendinti teisinėmis priemonėmis savo ketinimus išvažiuoti ir išsivežti vaikus į užsienio valstybę.
Prašo panaikinti nutarties dalį, kuria vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad atsakovas 2013 m. balandžio 16 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį, kuriame, pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, jog sutinka, kad šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta teismine tvarka būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas, prašydamas panaikinti nutarties dalį, kuria vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, neprašo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Panaikinus skundžiamos nutarties dalį, nepilnamečiai vaikai liktų be nustatytos gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Nėra būtinybės grąžinti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes ieškovė neneigia, jog, likus 5 dienoms iki vaikų atostogų pradžios (vaikų atostogų laikotarpis nuo 2013 m. kovo 23 d. iki 2013 m. balandžio 1 d.), 2013 m. kovo 18 d. išvyko su jais į Angliją, kur gyvena ieškovės sesuo su šeima. Svečiuodamiesi Anglijoje, ieškovės vaikai aplankė lankytinas ir įžymias vietas, laiką leido su ieškovės seserimi, jos vaikais, šventė pusbrolio M., gimusio (duomenys neskelbtini), gimtadienį. Ieškovė taip pat neneigia, kad kelioms dienoms buvo nuvykusi aplankyti šeimos draugų į Dubajų. Vaikai tas kelias dienas nebuvo palikti be priežiūros, jie buvo pas savo tetą ir pusseserę su pusbroliu. Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė įrodymus (medicinos specialisto išvadą ir ikiteisminio tyrimo pareigūno atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi veika priklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai), patvirtinančius, kad atsakovas smurtavo šeimoje. Atsakovo elgesys yra nesuderinamas su tėvo pareigomis vaikams bei atsakomybe auginant ir auklėjant nepilnamečius vaikus, vaikams yra rodomas neigiamas pavyzdys, daroma neigiama įtaka vaikų psichologinei raidai bei jo vystymuisi (smurtavimas šeimoje, nuolatiniai atsakovo agresijos ir pykčio protrūkiai, sukeliantys konfliktus).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.
CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsižvelgęs į vaikų interesus ir tai, kad jie šiuo metu gyvena su ieškove. Ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti argumentai dėl atsakovo būdo savybių neturėjo lemiamos reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl ieškovės nepagrįstų teiginių apie atsakovo agresyvumą ir konfliktiškumą.
Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį su šalių nepilnamečiais vaikais ar įrodymų, kad gyvenimas su motina darytų jiems neigiamą įtaką. Atsakovas nepateikė įrodymų atskirojo skundo argumentams apie ieškovės netinkamą rūpinimąsi šalių nepilnamečiais vaikais pagrįsti. Atsakovo nurodyta ir ieškovės patvirtinta aplinkybė apie jos kelionę su vaikais pas Anglijoje gyvenančią jos seserį taip pat nepagrindžia atskirojo skundo argumentų, jog ieškovė savo, kaip motinos, valdžią naudoja priešingai vaikų interesams. Ieškovė paaiškino, kad dėl pastarosios kelionės šalių nepilnamečiai vaikai mokyklos nelankė tik penkias dienas, ieškovei išvykus į Jungtinius Arabų Emyratus, vaikai buvo palikti ieškovės sesers priežiūrai. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų kelionė į užsienį pastariesiems sukėlė stresinę situaciją ir neigiamus išgyvenimus.
Aplinkybė, kad ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais kelias savaites praleido užsienyje, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to nukentėjo atsakovo, kaip vaikų tėvo, interesai. Pats atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ir po išsikėlimo iš šeimos gyvenamosios patalpos jis su savo vaikais palaiko labai artimus ryšius, su jais bendrauja kiekvieną dieną arba gyvai, arba įvairiomis ryšio priemonėmis. Atsakovui pačiam paneigus atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie jam nesudaromas sąlygas bendrauti su nepilnamečiais vaikais, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu apie atsakovui santykiuose su vaikais daromą žalą. Be to, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas niekaip neįtakoja atsakovo bendravimo su vaikais galimybių, juo labiau, kad ir iki minėtos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo šalys gyveno skyrium, o vaikai yra likę gyventi su motina.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Pažymėtina, kad atsakovas nėra pareiškęs priešieškinio, kuriuo prašytų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. 2013 m. balandžio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme gautame atsiliepime į ieškinį jis nurodė sutinkantis, kad šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo atskirojo skundo patenkinimas (panaikinimas laikinosios apsaugos priemonės, kuria vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove) nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes šalių nepilnamečiai vaikai vis tiek liktų gyventi su ieškove.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį.